1939 m. Europos krepšinio čempionatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 157: Eilutė 157:
|- style=font-size:90%
|- style=font-size:90%
|align=right|'''Lietuva'''
|align=right|'''Lietuva'''
|align=center|'''112 - 555'''
|align=center|'''112 - 8'''
|Suomija
|Suomija
|- style=font-size:90%
|- style=font-size:90%

21:37, 10 rugsėjo 2013 versija

1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas - trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, surengtos 1939 m. gegužės 21-28 d. Kaune (Lietuvoje).

Pasiruošimas

Europos pirmenybėms rengti sudarytas Garbės komitetas, kurio sudėtyje buvo Respublikos prezidentas Antanas Smetona, Ministras pirmininkas Jonas Černius ir jo pavaduotojas Kazys Bizauskas, Seimo pirmininkas Konstantinas Šakenis, ministrai. Organizaciniam komitetui vadovavo J.Navakas, pavaduotoju buvo K.Dineika, o generaliniu sekretoriumi - A.Latvėnas. Kiekviena nacionalinė rinktinė privalėjo turėti po vieną tarptautinės kategorijos krepšinio teisėją. Lietuvoje pirmajam toks vardas buvo suteiktas Stasiui Šačkui. Rungtynėms teisėjavo: N.Čerekas (Lietuva, 6 rungtynės), Saladžius (Lietuva), S.Šačkus (Lietuva, 2 rungtynės), M.Zaroskis (Lietuva, 4 rungtynės), Leroy (Prancūzija), Maikė (Latvija), Zelenojus (Estija), Ugolinis (Italija), Kiraly (Vengrija), Pakus (Vengrija), V.Šeremeta (Lenkija), Robinas (Prancūzija), Kivitis (Latvija), Pazmandis (Vengrija). Pirmenybių Vyr.teisėju buvo paskirtas Valerijonas Balčiūnas. Pirmenybes aprašė 65 žurnalistai, fotografavo 20 fotografų. Lietuvos spaudoje ypač išpopuliarėjo dienraščio XX amžius korespondento Broniaus Keturakio reportažai, taip pat draugiški šaržai ir karikatūros, kurių autoriais buvo Juozas Penčyla, Borisas Jermolajevas ir kt. Prieš pat pirmenybes kilo diskusija: ar nerteikėtų riboti dalyvaujančių sportininkų ūgį (1936 m. Berlyno olimpiadoje krepšininkai buvo suskirstyti į dvi grupes - iki 190 cm ir aukštesni). Visgi abiem aukštaūgiams (lietuviui Pranui Lubinui ir estui Ralfui Vikstenui) buvo leista varžytis.

Į čempionatą, surengtą Kauno sporto halėje susirinko aštuonių valstybių rinktinės. Jau jautėsi Antrojo pasaulinio karo grėsmė: nedalyvavo Bohemijos-Moravijos komanda, kuriai atvykti neleido okupacinė Vokietijos valdžia. Varžybų favoritais buvo įvardijami; Lietuvos rinktinė (treneris Pranas Lubinas), Latvijos rinktinė (tr. Valdemārs Baumanis), taip pat Prancūzijos (tr. Paul Geist) ir Lenkijos (tr. Walenty Kłyszejko) komandos. Pirmenybės prasidėjo Kauno ir Varšuvos moterų krepšinio rungtynėmis, kurias rezultatu 29:28 laimėjo lietuvaitės. Joms entuziastingai plojo į naująją Sporto halę, nepaisant aukštų bilietų kainų (sėdimos vietos kainavo 2,5-5,0 litų, o stovimos 1,5-2,0 Lt), gausiai susirinkę sirgaliai. Per atidarymą tautinius šokius šoko Kaišiadorių, Biržų ir Ukmergės gimnazijų auklėtinės. Čempionato garbės komiteto pirmininkui A.Smetonai paskelbus apie atidarymą, žiūrovai giedojo šalies himną.

Varžybos

Čempionato sistema buvo labai paprasta - visos komandos sužaidė viena su kita po vienerias rungtynes. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą - 1 taškas. Svarbiausiomis pirmenybių rungtynėmis tapo jau pirmasis būsimųjų čempionų mačas su Latvijos rinktine, kurį lietuviai laimėjo vieno taško skirtumu 37:36. Po šių rungtynių santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos taip paaštrėjo, kad netgi neįvyko tais metais planuotos Baltijos šalių futbolo taurės varžybos. Itin įtemptos buvo rungtynės tarp Lenkijos ir Prancūzijos rinktinių gegužės 23 d. Kai iki susitikimo pabaigos buvo likę tik 30 sekundžių, lenkai pirmavo trim taškais. Prancūzai atakavo, bet sugebėjo pasiekti tik vieną tašką per baudos metimą. Prancūzijos rinktinės protestas dėl varžybų pabaigoje tariamai per anksti sušvilpusio teisėjo buvo atmestas. Latviai trečiąją čempionato dieną pateikė čempionato sensaciją, įveikę suomius įspūdingu rezultatu 108:7. Estai gegužės 25 d. mėgino Suomijos komandą įveikti sausu rezultatu. Tai jiems sekėsi iki pat antrojo kėlinio 18 minutės, kai suomiai įmetė vieną baudą. Galutinis rezultatas 91:1 Estijos naudai. Paskutinę dieną įtemtos buvo rungtynės Italija-Prancūzija. Aikštelėje vyko apylygė kova, tik baigiantis laikui prancūzai išsiveržė ir nugalėjo 31:24.

Galutinė rikiuotė

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Lietuva Lietuva 14 7 0 396 137 +259
2. Latvija Latvija 12 5 2 353 163 +190
3. Lenkija Lenkija 12 5 2 242 216 +26
4. Prancūzija Prancūzija 11 4 3 265 216 +49
5. Estija Estija 11 4 3 286 167 +119
6. Italija Italija 9 2 5 225 216 +9
7. Vengrija Vengrija 8 1 6 162 343 -181
8. Suomija Suomija 7 0 7 70 541 -471

Rungtynių statistika

Rungtynių nugalėtojai paryškinti

Prancūzija 76 - 11 Suomija
Lenkija 35 - 31 Estija
Italija 39 - 21 Vengrija
Lietuva 37 - 36 Latvija
Lenkija 38 - 36 Prancūzija
Italija 63 - 13 Suomija
Lietuva 33 - 14 Estija
Latvija 58 - 24 Vengrija
Prancūzija 31 - 24 Italija
Lietuva 46 - 18 Lenkija
Latvija 108 - 7 Suomija
Estija 64 - 18 Vengrija
Estija 91 - 1 Suomija
Lenkija 42 - 20 Vengrija
Latvija 38 - 23 Italija
Lietuva 48 - 18 Prancūzija
Latvija 45 - 26 Prancūzija
Lietuva 79 - 15 Vengrija
Estija 29 - 22 Italija
Lenkija 46 - 13 Suomija
Lenkija 43 - 27 Italija
Prancūzija 45 - 19 Vengrija
Lietuva 112 - 8 Suomija
Estija 26 - 25 Latvija
Lietuva 41 - 27 Italija
Vengrija 45 - 16 Suomija
Prancūzija 33 - 31 Estija
Latvija 43 - 20 Lenkija

Apdovanojimai

Europos krepšinio čempione tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Nugalėtojams buvo įteikta Respublikos prezidento Antano Smetonos dovana - sidabrinė kraičio skrynelė. Latvijos komanda buvo pripažinta nugalėtoja tarp riboto ūgio krepšinio rinktinių. Buvo išrinktas Krepšinio karalius: juo tapo estų olimpietis Heino Vaskila, pelnęs 116 taškų, antras buvo latvis V.Šmitas (108 taškai), o trečias - lietuvis P.Lubinas (97 tšk.). Lietuvos rinktinės žaidėjai per pirmenybes Kaune gyveno M.Galvydienės pensionate Aukštojoje Panemunėje ir metimus tobulino Kūno kultūros rūmų salėje. Jie pripažinti pelnę daugiausiai taškų (396) ir mažiausiai praleidę (137).

Čempionais tapo šie Lietuvos rinktinės žaidėjai:

Antrojoje vietoje liko Latvijos krepšininkai:

  • Visvaldis Melderis
  • Kārlis Arents
  • Jānis Graudiņš
  • Teodors Grīnbergs
  • Maksis Kazāks
  • Alfrēds Krauklis
  • Voldemārs Šmits
  • Juris Solovjovs
  • Aleksandrs Vanags
  • Kārlis Satiņš

Trečiąją vietą užėmė lenkai:

  • Paweł Stok
  • Bogdan Bartosiewicz
  • Jerzy Gregołajtis
  • Florian Grzechowiak
  • Zdzisław Kasprzak
  • Ewaryst Łój
  • Stanisław Pawlowski
  • Zbigniew Resich
  • Jerzy Rossudowski
  • Jarosław Śmigielski

Šaltinis

  • Vidas Mačiulis, Vytautas Gudelis. Halė, kurioje žaidė Lubinas ir Sabonis. 1939 - 1989. - Respublikinis sporto kombinatas, Kaunas, 1989

Nuorodos