Londono susitarimas (šachmatai): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S įtraukta Kategorija:Šachmatai naudojant HotCat
Nestea (aptarimas | indėlis)
50 513 keitimai
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Londono susitarimas''' – tai dokumentas, nustatantis pasaulio vyrų [[šachmatai|šachmatų]] čempionato mačo vykdymo sąlygas. Sudarytas pasaulio čempiono [[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapabalankos]] ir jo, bei kitų, to laikotarpio stipriausių pasaulio šachmatininkų: [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochino]], E. Bogoliubovo, M. Vidmaro ir A. Rubinšteino, pasirašytas per 1922 m. Londono tarptautinį turnyrą (iš čia ir pavadinimas).
'''Londono susitarimas''' – dokumentas, nustatantis pasaulio vyrų [[šachmatai|šachmatų]] čempionato mačo vykdymo sąlygas. Sudarytas pasaulio čempiono [[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapabalankos]] ir jo, bei kitų, to laikotarpio stipriausių pasaulio šachmatininkų: [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochino]], E. Bogoliubovo, M. Vidmaro ir A. Rubinšteino, pasirašytas per 1922 m. Londono tarptautinį turnyrą (iš čia ir pavadinimas).

== Priešistorė ==
== Priešistorė ==
[[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapablanka]], pats patyręs, kaip sunku iškviesti žaisti mačą pasaulio čempioną, nusprendė padaryti galą ginčams ir nesusipratimams, kurie atsirasdavo nesant pastovių pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] čempionato nuostatų. Jis kreipėsi į to meto vedančiuosius šachmatininkus – [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochiną]], A. Rubinšteiną, E. Bogoliubovą, R. Retį, G. Marocį, M. Vidmarą ir S. Tartakoverį ir pasiūlė paruošti tipinius pasaulio šachmatų čempionato nuostatus. Po diskusijų, per [[Londonas|Londono]] turnyrą, [[1922]] m., galimi pretendentai į mačą: [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochinas]], A. Rubinšteinas, E. Bogoliubovas ir M. Vidmaras pasirašė [[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapablankos]] parengtą pasaulio čempionato mačo nuostatų [[Projektas|projektą]].
[[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapablanka]], pats patyręs, kaip sunku iškviesti žaisti mačą pasaulio čempioną, nusprendė padaryti galą ginčams ir nesusipratimams, kurie atsirasdavo nesant pastovių pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] čempionato nuostatų. Jis kreipėsi į to meto vedančiuosius šachmatininkus – [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochiną]], A. Rubinšteiną, E. Bogoliubovą, R. Retį, G. Marocį, M. Vidmarą ir S. Tartakoverį ir pasiūlė paruošti tipinius pasaulio šachmatų čempionato nuostatus. Po diskusijų, per [[Londonas|Londono]] turnyrą, [[1922]] m., galimi pretendentai į mačą: [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochinas]], A. Rubinšteinas, E. Bogoliubovas ir M. Vidmaras pasirašė [[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapablankos]] parengtą pasaulio čempionato mačo nuostatų [[Projektas|projektą]].


== Londono susitarimo punktai ==
== Londono susitarimo punktai ==


Pagrindiniai Londono susitarimo punktai: <ref>World's championships rules and regulations// American Chess Bulletin, 1923, Dec., P.185-186.</ref>
Pagrindiniai Londono susitarimo punktai:<ref>World’s championships rules and regulations// American Chess Bulletin, 1923, Dec., P.185-186.</ref>

⚫
1) mačas žaidžiamas iki 6-ių laimėtų partijų (lygiosios neįskaitomos);

⚫
2) žaidžiama 6 kartus per savaitę, kiekviena dieną be pertraukos 5 val., be to, mačo metu kiekvienas dalyvis turi teisę į 3 laisvas dienas;

⚫
3) laiko kontrolė - 2½ val. 40-čiai ėjimų;

⚫
4) arbitras parenkamas dėl jo kandidatūros sutikus abiems varžovams;

⚫
5) pasaulio čempionas privalo ginti savo vardą prieš visų pripažįstamą ''Maestro'' ne vėliau, kaip per metus nuo iškvietimo gavimo datos;

⚫
6) čempionas neprivalo ginti savo vardo, kai prizinis fondas mažesnis už 10 000 [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV $]];

⚫
7) iš bendros prizinio fondo sumos čempionas, kaip honorarą už dalyvavimą mače, gauna 20 %, iš likusios sumos nugalėtojas gauna 60%, pralaimėjęs - 40%;

⚫
8) čempionas turi teisę paskirti mačo pradžią. Esant keliems pasiūlymams iš kelių klubų ar šalių, čempionas turi priimti naudingiausią, arba jis turi pateikti mačo teisėjui argumentuotą priežastį;

⚫
9) čempionui priėmus iškvietimą, o taip pat paskyrus teisėją ir mačo kasininką, pretendentas privalo į kasą įnešti 500 [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV $]] užstatą;

⚫
10) dėl rimtos ligos čempionas turi teisę mačo pradžią atidėti, bet ne ilgiau, kaip 40 dienų, o jei praėjus nustatytam laikui čempionas negali žaisti, jis praranda savo titulą;


⚫
# mačas žaidžiamas iki 6-ių laimėtų partijų (lygiosios neįskaitomos);
⚫
11) kiekvienas dalyvis gali pasirinkti padėjėją;
⚫
# žaidžiama 6 kartus per savaitę, kiekviena dieną be pertraukos 5 val., be to, mačo metu kiekvienas dalyvis turi teisę į 3 laisvas dienas;
⚫
# laiko kontrolė – 2½ val. 40-čiai ėjimų;
⚫
# arbitras parenkamas dėl jo kandidatūros sutikus abiems varžovams;
⚫
# pasaulio čempionas privalo ginti savo vardą prieš visų pripažįstamą ''Maestro'' ne vėliau, kaip per metus nuo iškvietimo gavimo datos;
⚫
# čempionas neprivalo ginti savo vardo, kai prizinis fondas mažesnis už 10 000 [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]];
⚫
# iš bendros prizinio fondo sumos čempionas, kaip honorarą už dalyvavimą mače, gauna 20 %, iš likusios sumos nugalėtojas gauna 60 %, pralaimėjęs – 40 %;
⚫
# čempionas turi teisę paskirti mačo pradžią. Esant keliems pasiūlymams iš kelių klubų ar šalių, čempionas turi priimti naudingiausią, arba jis turi pateikti mačo teisėjui argumentuotą priežastį;
⚫
# čempionui priėmus iškvietimą, o taip pat paskyrus teisėją ir mačo kasininką, pretendentas privalo į kasą įnešti 500 [[Jungtinių Valstijų doleris|JAV dolerių]] užstatą;
⚫
# dėl rimtos ligos čempionas turi teisę mačo pradžią atidėti, bet ne ilgiau, kaip 40 dienų, o jei praėjus nustatytam laikui čempionas negali žaisti, jis praranda savo titulą;
⚫
# kiekvienas dalyvis gali pasirinkti padėjėją;
⚫
# laimėjęs čempiono vardą, privalo jį ginti tomis pat sąlygomis.


⚫
== Taikymas ==
⚫
12) laimėjęs čemiono vardą, privalo jį ginti tomis pat sąlygomis.


⚫
Londono susitarimas buvo naudotas, ruošiant [[1927]] m. pasaulio čempionato tarp [[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapablankos]] ir [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochino]] mačo nuostatus, bet [[1929]] m. pasaulio čempionato mačas tarp [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochino]] ir E. Bogoliubovo jau buvo žaidžiamas su nukrypimais nuo Londono susitarimo.<ref name="Šalt1">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 222. – ISBN 5-85270-005-3</ref>
⚫
==Taikymas==


⚫
Londono susitarimas buvo naudotas, ruošiant [[1927]] m. pasaulio čempionato tarp [[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapablankos]] ir [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochino]] mačo nuostatus, bet [[1929]] m. pasaulio čempionato mačas tarp [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochino]] ir E. Bogoliubovo jau buvo žaidžiamas su nukrypimais nuo Londono susitarimo. <ref name="Šalt1">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. — М.: Советская энциклопедия, 1990. — С. 222. — ISBN 5-85270-005-3</ref>
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{ref}}
Eilutė 39: Eilutė 30:
== Išorinės nuorodos ==
== Išorinės nuorodos ==


[http://www.chesshistory.com/winter/extra/london.html Londono susitarimas]
* [http://www.chesshistory.com/winter/extra/london.html Londono susitarimas]


[[Kategorija:Šachmatai]]
[[Kategorija:Šachmatai]]

13:18, 27 rugpjūčio 2013 versija

Londono susitarimas – dokumentas, nustatantis pasaulio vyrų šachmatų čempionato mačo vykdymo sąlygas. Sudarytas pasaulio čempiono R. Kapabalankos ir jo, bei kitų, to laikotarpio stipriausių pasaulio šachmatininkų: A. Aliochino, E. Bogoliubovo, M. Vidmaro ir A. Rubinšteino, pasirašytas per 1922 m. Londono tarptautinį turnyrą (iš čia ir pavadinimas).

Priešistorė

R. Kapablanka, pats patyręs, kaip sunku iškviesti žaisti mačą pasaulio čempioną, nusprendė padaryti galą ginčams ir nesusipratimams, kurie atsirasdavo nesant pastovių pasaulio šachmatų čempionato nuostatų. Jis kreipėsi į to meto vedančiuosius šachmatininkus – A. Aliochiną, A. Rubinšteiną, E. Bogoliubovą, R. Retį, G. Marocį, M. Vidmarą ir S. Tartakoverį ir pasiūlė paruošti tipinius pasaulio šachmatų čempionato nuostatus. Po diskusijų, per Londono turnyrą, 1922 m., galimi pretendentai į mačą: A. Aliochinas, A. Rubinšteinas, E. Bogoliubovas ir M. Vidmaras pasirašė R. Kapablankos parengtą pasaulio čempionato mačo nuostatų projektą.

Londono susitarimo punktai

Pagrindiniai Londono susitarimo punktai:[1]

  1. mačas žaidžiamas iki 6-ių laimėtų partijų (lygiosios neįskaitomos);
  2. žaidžiama 6 kartus per savaitę, kiekviena dieną be pertraukos 5 val., be to, mačo metu kiekvienas dalyvis turi teisę į 3 laisvas dienas;
  3. laiko kontrolė – 2½ val. 40-čiai ėjimų;
  4. arbitras parenkamas dėl jo kandidatūros sutikus abiems varžovams;
  5. pasaulio čempionas privalo ginti savo vardą prieš visų pripažįstamą Maestro ne vėliau, kaip per metus nuo iškvietimo gavimo datos;
  6. čempionas neprivalo ginti savo vardo, kai prizinis fondas mažesnis už 10 000 JAV dolerių;
  7. iš bendros prizinio fondo sumos čempionas, kaip honorarą už dalyvavimą mače, gauna 20 %, iš likusios sumos nugalėtojas gauna 60 %, pralaimėjęs – 40 %;
  8. čempionas turi teisę paskirti mačo pradžią. Esant keliems pasiūlymams iš kelių klubų ar šalių, čempionas turi priimti naudingiausią, arba jis turi pateikti mačo teisėjui argumentuotą priežastį;
  9. čempionui priėmus iškvietimą, o taip pat paskyrus teisėją ir mačo kasininką, pretendentas privalo į kasą įnešti 500 JAV dolerių užstatą;
  10. dėl rimtos ligos čempionas turi teisę mačo pradžią atidėti, bet ne ilgiau, kaip 40 dienų, o jei praėjus nustatytam laikui čempionas negali žaisti, jis praranda savo titulą;
  11. kiekvienas dalyvis gali pasirinkti padėjėją;
  12. laimėjęs čempiono vardą, privalo jį ginti tomis pat sąlygomis.

Taikymas

Londono susitarimas buvo naudotas, ruošiant 1927 m. pasaulio čempionato tarp R. Kapablankos ir A. Aliochino mačo nuostatus, bet 1929 m. pasaulio čempionato mačas tarp A. Aliochino ir E. Bogoliubovo jau buvo žaidžiamas su nukrypimais nuo Londono susitarimo.[2]

Šaltiniai

  1. ↑ World’s championships rules and regulations// American Chess Bulletin, 1923, Dec., P.185-186.
  2. ↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 222. – ISBN 5-85270-005-3

Išorinės nuorodos

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Londono_susitarimas_(šachmatai)&oldid=4492456"