Teisės šaltinis

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hamurapio teisynas - vienas seniausių žinomų teisės šaltinių, teisės istorijos paminklas

Teisės šaltinis – būdas, kuriuo įtvirtinamos (išoriškai išreiškiamos) teisės normos. Tai taisyklės, teorijos, idėjos, teisės aktai, iš kurių kyla teisė, priimami teisiniai sprendimai, kurių pagrindu taikomos normos, sprendžiant teisinius ginčus. Pagal chronologiją gali būti galiojantys ir istoriniai teisės šaltiniai (žr. teisės paminklas).

Istoriškai seniausi teisės šaltiniai yra teisiniai papročiai. Civilinės teisės sistemose pirminiai teisės šaltiniai yra valstybės išleisti įstatymai, konstitucija, tarptautinės sutartys ir (mažiau svarbūs) papročiai. Antriniai šaltiniai yra precedentinė teisė ir teisės doktrina.

Rūšys

Teisės teorijoje išskiriami šie teisės šaltiniai:

• norminiai teisės aktai,
• teisiniai precedentai,
• teisiniai papročiai,
• teisės mokslo doktrina,
• (bendrieji) teisės principai,
• religinės dogmos,
• tradicijos.