Izraelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas Minipleas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas) |
|||
Eilutė 51: | Eilutė 51: | ||
[[JTO|Jungtinės Tautos]] [[1947]] metų lapkritį priėmė rezoliuciją Nr. 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – [[arabai|arabams]]. [[Jeruzalė|Jeruzalę]] jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. [[1948]] metų [[gegužės 14]] d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo, tuo pačiu užimdamas dalį žemių, pagal [[JTO]] padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo [[Gazos Ruožas|Gazos Ruožą]] ([[Egiptas]]) ir [[Vakarų Krantas|Vakarų Krantą]] ([[Jordanija]]). |
[[JTO|Jungtinės Tautos]] [[1947]] metų lapkritį priėmė rezoliuciją Nr. 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – [[arabai|arabams]]. [[Jeruzalė|Jeruzalę]] jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. [[1948]] metų [[gegužės 14]] d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo, tuo pačiu užimdamas dalį žemių, pagal [[JTO]] padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo [[Gazos Ruožas|Gazos Ruožą]] ([[Egiptas]]) ir [[Vakarų Krantas|Vakarų Krantą]] ([[Jordanija]]). |
||
1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karą]] Izraelis |
1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karą]] Izraelis užkariavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – [[Golano aukštumos|Golano aukštumas]] (priklausiusias [[Sirija]]i) ir [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalį]] (priklausiusį [[Egiptas|Egiptui]]). Šiame kare Izraelis taip pat užkariavo ir rytinę [[Jeruzalė]]s dalį. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį. |
||
[[1973]] metų [[Jom Kipuro karas|Jom Kipuro kare]] Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį [[Jom Kipuras|Jom Kipurą]] – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims ([[1973 metų naftos krizė]]). |
[[1973]] metų [[Jom Kipuro karas|Jom Kipuro kare]] Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį [[Jom Kipuras|Jom Kipurą]] – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims ([[1973 metų naftos krizė]]). |
||
Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), nemaža dalis sienų su kitomis valstybėmis yra ginčytinos. |
|||
[[File:Palestinos genocidas.jpg|thumb|Palestinos prarastos žemės|left]] |
|||
<!--- |
<!--- |
15:43, 13 rugpjūčio 2013 versija
| |||||
Izraelis žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | hebrajų (ivritas), arabų | ||||
Sostinė | Jeruzalė (vienašališkai paskelbta, nepripažinta tarptautiniu mastu), Tel Avivas (laikomas sostine daugumos užsienio valstybių)[1] | ||||
Didžiausias miestas | Jeruzalė | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras Pirmininkas • - |
Šimonas Peresas Benjamin Netanyahu - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
20 770 km2 (148) ~2 % | ||||
Gyventojų • 2007 • Tankis |
7 184 000 (96) 324 žm./km2 (23) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) 166,30 mlrd. $ (51) 26 200 $ (28) | ||||
Valiuta | Izraelio naujasis šekelis (ILS) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +2 UTC +3 | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Tautų Lygos mandato 1948 m. gegužės 14 d. | ||||
Interneto kodas | .il | ||||
Šalies tel. kodas | 972 |
Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.
Istorija
Pagrindinis straipsnis: Izraelio istorija
Tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais.
Žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną XIX amžiuje, įkūrė tenai kelis žydiškus miestus (taip pat ir Tel Avivą).
Jungtinės Tautos 1947 metų lapkritį priėmė rezoliuciją Nr. 181, kuria Palestiną padalino, 55 procentus jos skirdami žydams, o 45 procentus – arabams. Jeruzalę jie paskelbė tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai turėjo gauti didesnę dalį teritorijos. 1948 metų gegužės 14 d. Izraelis paskelbė nepriklausomybę. Kitą dieną po to aplinkinės arabų valstybės paskelbė Izraeliui karą, kurį Izraelis laimėjo, tuo pačiu užimdamas dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams, o arabų valstybės okupavo Gazos Ruožą (Egiptas) ir Vakarų Krantą (Jordanija).
1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją planuojant vėl pulti Izraelį ir sudavė prevencinį smūgį, o po to per šešias dienas sutriuškino priešininkų armijas bei privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per Šešių dienų karą Izraelis užkariavo dvi teritorijas, niekad nepriklausiusias Anglų Palestinos mandatui – Golano aukštumas (priklausiusias Sirijai) ir Sinajaus pusiasalį (priklausiusį Egiptui). Šiame kare Izraelis taip pat užkariavo ir rytinę Jeruzalės dalį. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.
1973 metų Jom Kipuro kare Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą Izraeliui, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims (1973 metų naftos krizė).
Izraelio valstybės vis dar nepripažįsta dalis valstybių (daugiausiai musulmoniškų), nemaža dalis sienų su kitomis valstybėmis yra ginčytinos.
Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Izraelio apskritys
Izraelis dalinamas į 6 apskritis:
- Šiaurinė apskritis
- Haifos apskritis
- Centrinė apskritis
- Tel Avivo apskritis
- Jeruzalės apskritis
- Pietinė apskritis
Geografija
Pagrindinis straipsnis: Izraelio geografija
Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta yra 135 km, siauriausia tik 15 km. Nors Izraelis yra nedidelė šalis, tačiau joje yra net keletas klimato zonų.
Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Izraelio ekonomika
2002 m. Lietuvos eksportas į Izraelį sudarė 7,8 mln. JAV dolerių arba 0,15 % bendrojo Lietuvos eksporto. Šiuo metu Izraelis yra viena iš raštingiausių valstybių Azijoje. Šalies ekonomika yra itin gera ir teikia puikias galimybes gyventojams mokytis. Nors kitos valstybės galbūt ir lenkia Izraelį savo pajamomis, tačiau Izraelis turi pakankamai pajamų savo gyventojams išlaikyti.
Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Izraelio gyventojai
Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 5,26 mln. (76,2 %) – žydai; 1,35 mln. (19,6 %) – аrabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 290 tūkst. (4,2 %) – drūzai, kurie paprastai taip pat priskiriami arabams. Šalyje taip pat gyvena čerkesai, rusai ir kitos tautinės mažumos. Tarp žydų 35 % – pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. – emigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos.
Šalyje taip pat yra apie 250 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų. Be to, Izraelyje gyventojų gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei kitose valstybėse, Azijoje.
Šaltiniai
Nuorodos
Valdžia:
Bendros žinios:
- Informacija apie Izraelį iš cia.gov tinklalapio
- Informacija apie Izraelį iš BBC tinklalapio
- Lietuvos Respublikos ryšiai su Izraeliu
- Izraelio studijos Lietuvoje
- „Teismo dienos“ karas su arabais
Žemėlapiai:
- Izraelio fizinis žemėlapis
- Izraelio politinis žemėlapis
- Izraelio kelių žemėlapis
- Izraelis per googlemaps žemėlapį
Laikas ir orai:
|
Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA