Lietuvos karalystė

Lietuvos Karalystė
← Vaizdas:Alex K WKL.svg 1253 – 1263 →
Location of
Sostinė	Kernavė?
Kalbos	Lietuvių, Rusėnų
Valdymo forma	Monarchija
Lietuvos karalius
1253-1263	Mindaugas
Era	Viduramžiai
- Mindaugo karūnavimas	1253 m., 1253
- Mindaugo mirtis	1263 m.

Lietuvos karalystė buvo kunigaikščio (ir pirmojo Lietuvos karaliaus) Mindaugo valdoma valstybė. Ji egzistavo nuo 1251 m., kai Mindaugas apsikrikštijo ir ją pripažino popiežius Inocentas IV ir Europa, iki 1263 m., kai jis buvo nužudytas kartu (kaip spėjama) su savo sūnumis Rukliu ir Girstautu. Taip pat buvo trumpam atkurta 1918 m. Valdant Mindaugui II ši karalystė egzistavo 100 dienų. Šis straipsnis apie Lietuvos karalyste 1253-1263 m.

Istorija

Susidarymas

XII-XIII a. ėmė keistis prie Baltijos jūros gyvenančių pagonių baltų genčių padėtis. Jos tapo katalikų misionierių veiklos obijektas. Kitos Baltijos valstybės stengėsi pajungti jas savo valdžiai. 1186 m. buvo įsteigta Ikškilės vyskupystė Dauguvos žemupyje. 1202 m. įkurtas karinis vienuolių Kristaus riterių brolijos ordinas dar vadinamas Kalavijuočių ordinu. Kuris plėtė savo užkariavimus, nes susikaldžiusios baltų gentys nesugebėjo pasipriešinti. Pavojinga padėtis klostėsi ir Prūsijoje. Mozavijos kunigaikštis 1225-1228 m. pasikvėtė Šv.Marijos mergelės Vokiečių ordiną. Kuris 1231 m. pradėjo nukariauti Prūsiją. Padėtis keitėsi ir Lietvių žemių viduje. Iš žemių kunigaikščių iškilo vyresnėji, kurie pajungdavo savo valdžiai silpnesnius. Vyko visuomenės susiluokniavimas. Vienas iš vyresniųjų kunigaikščių Mindaugas supratęs vieningos valstybės svarbą ėmė vieniti baltų žemes. Kunigaikščius priešinusius jam ištremdavo arba nužudydavo, paklususius palikdavo, kaip vietininkus. 1245 m. Mindaugas jau vadinamas "akščiausiuoju karaliumi" Tiesa nežinia ar jam priklausė Žemaitija, Narduva ir Skalva. XIII a. atsirado Lietuvos valstybė. Bet 1249 m. pašalinti kunigaikščiai remiami Livonijos sudarė koalicija prieš Mindaugą. Išnaudodamas Livonijos nesutarimus ir siekdamas vakarų šalių paramos Mindaugas pradėjo derybas su Livonijos ordino magistru derybas, dėl krikšto. Ir 1251 m. krikštijosi, už tai ordinui Mindaugas už rašė Žemaitiją. Mindaugas užėmė koalicijos šalininkų žemes ir 1253 m. vainikuotas Lietuvos karaliumi.

Lietuvos karalystė iki 1260 m.

Po krikšto Lietuva tapo krikščioniška valstybė ir tai reiškė pripažinimą. Įkurta Lietuvos vyskupystė. Lietuvos ir Lenkijos kunigaikštysčių santykiai nepasikeitė ir toliau rengti žygiai kartu su juotvingiais į Lenkiją. Tarp Lietuvos ir Livojijos viešpatavo taika, bet žemių užrašymai 1255 m. ir 1259 m. rodo sudėtingus santykius su katalikų bažnyčia ir Livonija. Tesėsi užkariavimai Rusioje pasiektas Denepras, užimtas Polockas. 1259 m. atremti totoriai imta siekti Aukso ordos žemes. Išriškėjo skirtinga žemių padėtis valstybėje juotvingiai ir toliau veikė, kaip žemių konfederacija. Susiklostė didelė vasalinė valda Juodojoje Rusioje. Mindaugas siekė į vieną valstybę sujungti visas baltų gentis, bet tam neužteko jėgų. Išliko neaiški sostinės vieta, bet manoma, kad Kernavė.

Karalystės statuso praradimas

Atskirti nuo Lietuvos žemaičiai ir toliau kovo su Livonija. 1260 m. po Durbės mūšio žemaičiai sustiprėjo prie jų konfederacijos prisijungė sukile ir išsivadavę kuršiai, taip pat sukilo žiemgaliai ir prūsai. Sukilimai labai susilpnino ordinus, jie tapo nepavojingi Lietuvai. 1261 m. žemaičiai pasidavė Mindaugui. Dauguma Lietuvos politinių jėgų palaikė Treniotos planą kovoti su Livonija. Karas su Livonija būtų reiškias krikščionybės praradimą. Jei būtu pasirinkta taika su Livonija, Lietuvos viduje būtu kilę neramumai. Buvo pasirinktas karas su Livonija. Karui prasidėjus sujudo Mindaugo priešininkai jie ėmė telkti jėgas. 1263 m. Mindaugas buvo nužudytas (manoma kartu su savo sunumis). Kadangi Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės ir dėl to, kad niekas nesugebėjo įsitvirtinti soste, Lietuvos valdovai nebe buvo karūnuojami karaliais.

Valdymo santvarka

Valdovas buvo bevaldis, kuriam talkino taryba kuri buvo susaryta iš artimesnių žmonių. Turėjo būti valdovo iždas. Valdovo atrama buvo valdovo domenas. Domenus valdė valdovo skirti vietininkai. Pasėdžiai rūpinosi valdovo išlaikymu, dešimtinių rinkimu. Tebe buvo daug smulkių kunigaikščių kurių valdytos žemės panašios į smulkias vasalines valdas. Nuo šių valdų turėjo būti duodamos natūrinės ir enamojo darbo prievolės. Kiekvienas laisvasis žmogus turėjo statyti pilis ir kitus gynybinius įtvirtinimus, tiesti ir prižiūrėti kelius. Karo metu joti į karą.

Valdovai

Mindaugas(1240-1263 m.). Po jo valde kunigaikščiai nebuvo karūnuoti karaliais.

• 
  Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius - skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas
• 
  Mindaugo portretas (Sarmatiae Europeae descriptio, 1578 m.)]]
• 
  Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms skirta moneta (2003 m., reversas. Dail. Petras Repšys.)