Lietuvos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Lietuvos istorija; įtraukta Kategorija:Lietuvos istorija (1219-1569 m.) naudojant HotCat |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 46: | Eilutė 46: | ||
}} |
}} |
||
'''Lietuvos karalystė''' buvo [[kunigaikštis|kunigaikščio]] (ir pirmojo Lietuvos karaliaus) [[mindaugas|Mindaugo]] valdoma valstybė. Ji egzistavo nuo [[1251]] m., kai Mindaugas apsikrikštijo ir ją pripažino popiežius [[Inocentas IV]] ir Europa, iki [[1263]] m., kai jis buvo nužudytas kartu (kaip spėjama) su savo sūnumis Rukliu ir Girstautu. |
'''Lietuvos karalystė''' buvo [[kunigaikštis|kunigaikščio]] (ir pirmojo Lietuvos karaliaus) [[mindaugas|Mindaugo]] valdoma valstybė. Ji egzistavo nuo [[1251]] m., kai Mindaugas apsikrikštijo ir ją pripažino popiežius [[Inocentas IV]] ir Europa, iki [[1263]] m., kai jis buvo nužudytas kartu (kaip spėjama) su savo sūnumis Rukliu ir Girstautu. |
||
==Susidarymas== |
|||
XII-XIII a. ėmė keistis prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] gyvenančių pagonių [[baltai|baltų genčių]] padėtis. Jos tapo katalikų misionierių veiklos obijektas. Kitos Baltijos valstybės stengėsi pajungti jas savo valdžiai. 1186 m. buvo įsteigta [[Ikškilės vyskupystė]] [[Dauguva|Dauguvos]] žemupyje. 1202 m. įkurtas karinis vienuolių Kristaus riterių brolijos ordinas dar vadinamas [[Kalavijuočių ordinas|Kalavijuočių ordinu]]. Kuris plėtė savo užkariavimus, nes susikaldžiusios baltų gentys nesugebėjo pasipriešinti. Pavojinga padėtis klostėsi ir [[Prūsija|Prūsijoje]]. [[Mozavija|Mozavijos]] kunigaikštis 1225-1228 m. pasikvėtė Šv.Marijos mergelės Vokiečių ordiną. Kuris 1231 m. pradėjo nukariauti Prūsiją. |
|||
Padėtis keitėsi ir Lietvių žemių viduje. Iš žemių kunigaikščių iškilo vyresnėji, kurie pajungdavo savo valdžiai silpnesnius. Vyko visuomenės susiluokniavimas. Vienas iš vyresniųjų kunigaikščių [[Mindaugas]] supratęs vieningos valstybės svarbą ėmė vieniti baltų žemes. Kunigaikščius priešinusius jam ištremdavo arba nužudydavo, paklususius palikdavo, kaip vietininkus. 1245 m. Mindaugas jau vadinamas "akščiausiuoju karaliumi" Tiesa nežinia ar jam priklausė [[Žemaitija]], [[Narduva]] ir [[Skalva]]. XIII a. atsirado Lietuvos valstybė. Bet 1249 m. pašalinti kunigaikščiai remiami [[Livonija|Livonijos]] sudarė koalicija prieš Mindaugą. Išnaudodamas Livonijos nesutarimus ir siekdamas vakarų šalių paramos Mindaugas pradėjo derybas su [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistru derybas, dėl krikšto. Ir 1251 m. krikštijosi, už tai ordinui Mindaugas už rašė Žemaitiją. Mindaugas užėmė koalicijos šalininkų žemes ir 1253 m. vainikuotas Lietuvos karalium. |
|||
Taip pat buvo trumpam atkurta [[1918]] m. Valdant [[Mindaugas II|Mindaugui II]] ši karalystė egzistavo 100 dienų. |
Taip pat buvo trumpam atkurta [[1918]] m. Valdant [[Mindaugas II|Mindaugui II]] ši karalystė egzistavo 100 dienų. |
12:55, 7 rugpjūčio 2013 versija
Lietuvos Karalystė | ||||
| ||||
Sostinė | Kernavė | |||
Kalbos | Lietuvių, Rusėnų | |||
Valdymo forma | Monarchija | |||
Lietuvos karalius | ||||
1253-1263 | Mindaugas | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Mindaugo karūnavimas | 1253 m., 1253 | |||
- Mindaugo mirtis | 1263 m. | |||
Lietuvos karalystė buvo kunigaikščio (ir pirmojo Lietuvos karaliaus) Mindaugo valdoma valstybė. Ji egzistavo nuo 1251 m., kai Mindaugas apsikrikštijo ir ją pripažino popiežius Inocentas IV ir Europa, iki 1263 m., kai jis buvo nužudytas kartu (kaip spėjama) su savo sūnumis Rukliu ir Girstautu.
Susidarymas
XII-XIII a. ėmė keistis prie Baltijos jūros gyvenančių pagonių baltų genčių padėtis. Jos tapo katalikų misionierių veiklos obijektas. Kitos Baltijos valstybės stengėsi pajungti jas savo valdžiai. 1186 m. buvo įsteigta Ikškilės vyskupystė Dauguvos žemupyje. 1202 m. įkurtas karinis vienuolių Kristaus riterių brolijos ordinas dar vadinamas Kalavijuočių ordinu. Kuris plėtė savo užkariavimus, nes susikaldžiusios baltų gentys nesugebėjo pasipriešinti. Pavojinga padėtis klostėsi ir Prūsijoje. Mozavijos kunigaikštis 1225-1228 m. pasikvėtė Šv.Marijos mergelės Vokiečių ordiną. Kuris 1231 m. pradėjo nukariauti Prūsiją. Padėtis keitėsi ir Lietvių žemių viduje. Iš žemių kunigaikščių iškilo vyresnėji, kurie pajungdavo savo valdžiai silpnesnius. Vyko visuomenės susiluokniavimas. Vienas iš vyresniųjų kunigaikščių Mindaugas supratęs vieningos valstybės svarbą ėmė vieniti baltų žemes. Kunigaikščius priešinusius jam ištremdavo arba nužudydavo, paklususius palikdavo, kaip vietininkus. 1245 m. Mindaugas jau vadinamas "akščiausiuoju karaliumi" Tiesa nežinia ar jam priklausė Žemaitija, Narduva ir Skalva. XIII a. atsirado Lietuvos valstybė. Bet 1249 m. pašalinti kunigaikščiai remiami Livonijos sudarė koalicija prieš Mindaugą. Išnaudodamas Livonijos nesutarimus ir siekdamas vakarų šalių paramos Mindaugas pradėjo derybas su Livonijos ordino magistru derybas, dėl krikšto. Ir 1251 m. krikštijosi, už tai ordinui Mindaugas už rašė Žemaitiją. Mindaugas užėmė koalicijos šalininkų žemes ir 1253 m. vainikuotas Lietuvos karalium.
Taip pat buvo trumpam atkurta 1918 m. Valdant Mindaugui II ši karalystė egzistavo 100 dienų.
-
Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius - skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas
-
Mindaugo portretas (Sarmatiae Europeae descriptio, 1578 m.)]]
-
Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms skirta moneta (2003 m., reversas. Dail. Petras Repšys.)
|