Vytautas Statulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
{{Infolentelė Mokslininkas
| fonas = aca
| vardas = Vytautas Statulevičius
| vardas = {{PAGENAME}}
| nuotrauka =
| vaizdas =
| gimė = [[1929]] m. [[lapkričio 27]] d.</br> [[Bikūnai|Bikūnų kaime]], [[Utena|Utenos rajone]]
| vaizdo plotis =
| mirė = [[2003]] m. lapkričio 23 d. </br> [[Kaunas|Kaune]]
| paveikslėlio apibūdinimas =
| tautybė = Lietuvis
| visas vardas =
| sritis = [[Matematika]]
| gimė = {{Gimė|1929|11|27}}
| įstaigos = [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinis universitetas]] </br> [[Lietuvos mokslų akademija]] </br> [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas]] </br> [[Vytauto Didžiojo universitetas]]
| gimimo vieta = [[Bikūnai]], [[Antalieptės valsčius]]
| alma_mater = Vilniaus valstybinis universitetas </br> [[Leningrado universitetas]] </br> [[Maskvos universitetas|Maskvos Michailo Lomonosovo universitetas]]
| mirė = {{Mirė|2003|11|23|1929|11|27}}
| doktorantūros_vadovas =
| mirties vieta = [[Kaunas]]
| studentai = prof. A. Aleškevičienė </br> prof. R. Bentkus </br> prof. V. Paulauskas </br> prof. R. Rudzkis </br> prof. L. Saulis </br> prof. P. Survila
| palaidotas =
| žinomas = Tikimybių teorija </br> Matematinė statistika
| tėvas = Antanas Statulevičius
| apdovanojimai = Leningrado universiteto antrojo laipsnio premija </br> TSRS mokslų akademijos Markovo premija </br> TSRS valstybinė mokslo ir technikos premija </br> Lietuvos valstybinė mokslo ir technikos premija </br> [[Gedimino ordinas|Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas]]
| motina = Danutė Grumbinaitė
| sutuoktinė = Irena Vapsvaitė,<br> [[Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė|Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė]]
| vaikai = Vytas
| veikla = matematikas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| partija = [[1953]] m. [[SSKP]]
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1954]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
}}
}}


'''Vytautas Statulevičius''' ([[1929]] m. [[lapkričio 27]] d. [[Bikūnai|Bikūnų kaime]], [[Utena|Utenos rajone]] – [[2003]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – mokslininkas, habilituotas [[Matematika|matematikos]] mokslų [[daktaras]], akademikas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] tikrasis narys, „[[Sąjūdis|Lietuvos Sąjūdžio]]“ veikėjas.
'''Vytautas Statulevičius''' ([[1929]] m. [[lapkričio 27]] d. [[Bikūnai|Bikūnuose]], [[Antalieptės valsčius]], [[Zarasų apskritis]] – [[2003]] m. [[lapkričio 23]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, akademikas.


== Biografija ==
== Biografija ==
Gimė ūkininkų šeimoje. [[1936]]–[[1941]] m. mokėsi [[Dubuliškis|Dubuliškio]] pradžios mokykloje. [[1942]]–[[1944]] m. dirbo tėvų ūkyje. 1944–[[1945]] m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. 1945–[[1946]] m. mokėsi [[Antalieptė]]s žemės ūkio mokykloje. 1946 m. [[Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės pagrindinė mokykla|Tauragnų progimnazijoje]] eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus.
[[1937]] – [[1941]] m. mokėsi Utenos rajono [[Dubuliškiai|Dubuliškių]] pradinėje mokykloje. [[1942]] – [[1944]] m. dirbo tėvų ūkyje. [[1944]] – [[1945]] m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. [[1945]] – [[1946]] m. mokėsi [[Antalieptė]]s žemės ūkio mokykloje. [[1947]] m. eksternu išlaikęs egzaminus iš progimnazijos kurso, įstojo į parengiamuosius kursus prie [[Vilniaus universitetas|Vilniaus valstybinio universiteto]]. [[1949]] m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto [[Fizikos ir matematikos institutas|Fizikos ir matematikos fakultetą]] ir jame mokėsi iki [[1954]] m. [[1951]] – [[1954]] m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. [[1954]] – [[1957]] m. mokėsi [[Leningradas|Leningrado]] universiteto Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros asistentu. [[1957]] – [[1959]] m. Lietuvos mokslų akademijos fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1958 stažavosi [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] pas akademiką Andrejų Kolmogorovą. [[1959]] m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato [[Disertacija|disertaciją]] „Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms Markovo grandinėms“. [[1959]] – [[1960]] m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. [[1960]] m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. [[1960]] – [[1966]] Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, kartu Matematikos sektoriaus vadovas. [[1967]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją ir buvo išrinktas Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki [[1995]] m. [[1972]] m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. [[1970]] – [[1984]] m. buvo „Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. [[1984]] m. išrinktas Lietuvos „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininku. [[1976]] – [[1985]] m. dirbo Lietuvos moklų akademijos Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi. [[1985]] – [[1991]] m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu. [[1990]] – [[1995]] m. [[Matematikos ir informatikos institutas|Matematikos ir informatikos instituto]] direktorius. [[1995]] m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. [[1996]] m. tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] taikomosios matematikos ir statistikos katedros vedėju, o [[1997]] – [[Vilniaus Gedimino technikos universitetas|Vilniaus Gedimino techniko universiteto]] statistikos katedros vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. [[1996]] – [[2003]] m. buvo Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. [[2003]] m. buvo išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu. [[2003]] m. [[lapkričio 23]] d. Mirė dėl sunkios ligos <ref>http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/ Naujienų agentūros ELTA žinutė apie V. Statulevičiaus mirtį</ref>. Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e


[[1947]]–[[1949]] m. lankė Darbininkų ir valstiečių parengiamuosius kursus prie [[VU|Vilniaus universiteto]] (VU). 1949 m. buvo priimtas į [[Kauno universitetas|Kauno universitetą]]. Pašalinus iš universiteto paskirtas [[Salakas|Salako]] vakarinės darbo jaunimo progimnazijos direktoriumi. 1949–[[1954]] m. studijavo VU Fizikos ir matematikos fakultete. [[1951]]–1954 m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. 1954 m. vedė. Žmona – Irena Vapsvaitė. Susilaukė sūnaus Vyto, kuris taip pat yra matematikos mokslų daktaras. 1954–[[1957]] m. mokėsi [[Leningrado universitetas|Leningrado universiteto]] Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo VU Bendrosios matematikos katedros asistentu.
<ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius Akademikas Vytautas STATULEVIČIUS 1929 - 2003, VU Matematikos ir informatikos instituto tinklalapis, 2010.10.20.</ref><ref>http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/spersonos.htm/ Apie V. Statulevičių "Utenos krašto enciklopedijoje"</ref><ref>Aničas J., Areška V., Baltrūnas V. ir kiti (1983, 395 puslapis) Lietuviškoji tarybinė enciklopedija X. Vilnius</ref>.


1957–[[1959]] m. LSSR MA Fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir VU Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. [[1958]] m. stažavosi [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] pas akademiką Andrejų Kolmogorovą. 1959 m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms [[Markovo grandinė]]ms“. 1959–[[1960]] m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. 1960 m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. 1960 m. tapo VU [[docentas|docentu]]. 1960–[[1966]] m. Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1960–[[1965]] m. Matematikos sektoriaus vadovas, 1965–[[2003]] m. Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 1966–[[1995]] m. Fizikos ir matematikos instituto (nuo [[1977]] m. Matematikos ir kibernetikos, nuo [[1990]] m. [[Matematikos ir informatikos institutas]]) direktorius. [[1967]] m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. [[1968]] m. jam suteiktas profesoriaus vardas. [[1970]]–[[1984]] m. „Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. [[1972]] m. išrinktas LSSR MA tikruoju nariu. [[1976]]–[[1985]] m. LSSR MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1984–1990 m. „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininkas. 1985–[[1991]] m. LSSR MA viceprezidentas. [[1987]]–1990 m. [[SSRS AT]] liaudies deputatas ir Lietuvos deputatų grupės seniūnas. [[1988]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.
== Mokslinė veikla ==


1990–1995 m. [[Matematikos ir informatikos institutas|Matematikos ir informatikos instituto]] direktorius. Žmonai mirus, [[1993]] m. vedė matematikos profesorę [[Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė|Aldoną Aleškevičienę]]. 1995 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. 1995–[[2000]] m. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros vedėjas. 1997–[[1998]] m. [[VGTU|Vilniaus Gedimino technikos universiteto]] Matematinės statistikos katedros profesorius. 1996–2003 m. Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 2000–2003 m. Ministrų pirmininkų [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] ir [[Algirdas Brazauskas|Algirdo Brazausko]] visuomeninis patarėjas mokslo ir švietimo klausimais. 2003 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu.
Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, [[tikimybių teorija]] ir matematinė [[statistika]] tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija.
Daug dėmesio V. Statulevičius skyrė [[informatika|informatikos]] plėtrai. [[1962]] m. įkurtas instituto [[Skaičiavimo centras]], suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus bei pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą. Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje, reikšmingai remiančiu mokslą ir studijas daugelyje Lietuvos universitetų.


Nuo jaunų dienų grojo [[armonika]] ir [[akordeonas|akordeonu]], ypač mėgo armoniką. Vėliau pamėgo medžioklę, vandens sportą, tenisą, rašė eilėraščius. 2003 m. [[lapkričio 23]] d. mirė dėl sunkios ligos. <ref>http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/</ref> Palaidotas Vilniaus [[Antakalnio kapinės]]e.
V. Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R. Rudzkiu ir L. Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams [[Integralas|integralams]] ir įvairioms statistikoms. V. Statulevičiaus semiinvariantų metodas bei su jo pagalba gauti reikšmingi rezultatai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos didžiųjų nuokrypių problematikoje pelnė jam tarptautinį pripažinimą.


== Mokslinė veikla ==
Jam dirbant Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „[[Gazprom]]“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] netoli [[Nida|Nidos]]. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]], Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai.
Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, [[tikimybių teorija]] ir [[matematinė statistika]] tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija. Daug dėmesio V. Statulevičius skyrė [[informatika|informatikos]] plėtrai. [[1962]] m. įkurtas instituto [[Skaičiavimo centras]], suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus bei pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą. Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje, reikšmingai remiančiu mokslą ir studijas daugelyje Lietuvos universitetų.


V. Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R. Rudzkiu ir L. Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams [[Integralas|integralams]] ir įvairioms statistikoms. V. Statulevičiaus semiinvariantų metodas bei su jo pagalba gauti reikšmingi rezultatai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos didžiųjų nuokrypių problematikoje pelnė jam tarptautinį pripažinimą.
[[1973]] m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo [[Tarptautinis statistikos institutas|Tarptautinio statistikos instituto]] bei [[JAV]] matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos Netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis [[profesorius]], jis dirbo [[Maskva|Maskvos]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Torontas|Toronto]], [[Otava|Otavos]], [[Bylefeldas|Bylefeldo]], [[Geteborgas|Geteborgo]], [[Roma|Romos]] ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese [[Vankuveris|Vankuveryje]] ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų.


Jam dirbant LMA viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „[[Gazprom]]“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] netoli [[Nida|Nidos]]. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė|Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės]], Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai.
Jis yra daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_disert Akad. Vytauto Statulevičiaus disertacijos, monografijos ir specialieji leidiniai</ref>,<ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_pub Akad. Vytauto Statulevičiaus mokslinės publikacijos</ref><ref>http://link.springer.com/article/10.1023/A%3A1017292407144 List of Scientific Publications of V. Statulevičius</ref>,<ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_ppub Akad. Vytauto Statulevičiaus mokslo populiarinimo straipsniai ir pasisakymai</ref>. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių (pvz., <ref>http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11stat.html H.Pragarauskas, M.Sapagovas, L.Saulis. Akademikui Vytautui Statulevičiui - 70 // Mokslas ir gyvenimas, 1999/11-12</ref>
<ref>http://link.springer.com/content/pdf/10.1023%2FA%3A1006328121256.pdf F. Götze, V. Paulauskas, Yu. V. Prokhorov "Preface (Professor Vytautas
Statulevičius celebrates his 70th birthday)" // Acta Applicandae Mathematicae, September 1999, Vol. 58, Issue 1-3, pp. 1-3.</ref>
<ref>http://web.vu.lt/mif/v.stakenas/a+o/1999-2/1999-2-47-50.pdf V.Paulauskas. Garbingas Profesoriaus Vytauto Statulevičiaus jubiliejus // Matematikos žurnalas α+ω („Lietuvos matematikos rinkinio priedas“), 1999, Nr. 2(8), p. 47-50.</ref>
<ref>Akademikas Vytautas Statulevičius. 1929-2003 // Vilnius, Matematikos ir informatikos institutas - Mokslo aidai, 2004, 59 p.</ref>
<ref>http://www.mii.lt/files/mii50.pdf Akademikas Vytautas Statulevičius: Trumpa gyvenimo ir veiklos apžvalga // G.Dzemyda, S.Rutkauskas, A.Žandaris, D.Daugaravičienė „Matematikos ir informatikos institutas“, Vilnius, Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 261-271 p.</ref>). Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius.


[[1973]] m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo Tarptautinio statistikos instituto bei [[JAV]] matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis profesorius dirbo [[Maskva|Maskvos]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Torontas|Toronto]], [[Otava|Otavos]], [[Bylefeldas|Bylefeldo]], [[Geteborgas|Geteborgo]], [[Roma|Romos]] ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese [[Vankuveris|Vankuveryje]] ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų.
== Pedagoginė veikla ==


Daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius. <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_pub</ref> Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. <ref>[http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/99/1112/11stat.html H. Pragarauskas, M. Sapagovas, L. Saulis. Akademikui Vytautui Statulevičiui – 70 // Mokslas ir gyvenimas, 1999/11-12]</ref><ref>[http://web.vu.lt/mif/v.stakenas/a+o/1999-2/1999-2-47-50.pdf V. Paulauskas. Garbingas Profesoriaus Vytauto Statulevičiaus jubiliejus // Matematikos žurnalas α+ω („Lietuvos matematikos rinkinio priedas“), 1999, Nr. 2 (8), p. 47-50]</ref><ref>[http://www.mii.lt/files/mii50.pdf Akademikas Vytautas Statulevičius: Trumpa gyvenimo ir veiklos apžvalga // G. Dzemyda, S. Rutkauskas, A. Žandaris, D. Daugaravičienė „Matematikos ir informatikos institutas“, Vilnius, Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 261–271 p.]</ref> Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius. V. Statulevičius yra 35 disertantų, iš kurių 10 tapo profesoriais, mokslinis vadovas. <ref>[http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_dokt Akad. Vytauto Statulevičiaus aspirantai ir doktorantai]</ref> [[2005]] m. įsteigta vardinė akademiko V. Statulevičiaus stipendija, skiriama gabiausiems Lietuvos universitetų matematikos ir statistikos studijų programų studentams. <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=v_stat_stipendija</ref>
[[1960]] m. tapo Vilniaus valstybinio universiteto [[docentas|docentu]]. [[1968]] m. jam suteiktas to paties universiteto profesoriaus vardas. V. Statulevičius yra 35 disertantų, iš kurių 10 tapo profesoriais, mokslinis vadovas <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_dokt Akad. Vytauto Statulevičiaus aspirantai ir doktorantai</ref>.

== Visuomeninė veikla ==

[[1987]] m. V. Statulevičius buvo išrinktas [[TSRS]] Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatu bei Lietuvos deputatų grupės, kovojusios dėl Lietuvos ekonominio, politinio bei valstybinio savarankiškumo, seniūnu. [[1988]] m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.

== Šeima ==

V. Statulevičius gimė ūkininkų Antano Statulevičiaus ir Danutės Grumbinaitės – Statulevičienės šeimoje. [[1954]] m. vedė. Žmona – Irena Vapsvaitė. Susilaukė sūnaus Vyto, kuris taip pat yra matematikos mokslų daktaras. Žmonai mirus, [[1993]] m. vedė matematikos profesorę [[Aldona Aleškevičienė-Statulevičienė|Aldoną Aleškevičienę]].

== Pomėgiai ==

Nuo jaunų dienų V. Statulevičius grojo armonika ir [[akordeonas|akordeonu]], ypač mėgo armoniką. Vėliau pamėgo medžioklę, vandens sportą, tenisą. Akademikui rūpėjo daug kas: politika, gamtosauga, kultūra, pagaliau net ir literatūra – jis pats rašė eilėraščius <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius Matematikos ir informatikos instituto informacija apie V. Statulevičiaus mokslinę veiklą ir jo pomėgius</ref>.


== Įvertinimas ==
== Įvertinimas ==
* [[1956]] m. Leningrado universiteto II-ojo laipsnio premija
* 1966 m. [[LSSR valstybinė premija]]
* [[1971]] m. SSRS MA Markovo premija (su kitais)
* [[1974]] m. LSSR nusipelnęs mokslo veikėjas
* [[1979]] m. [[SSRS valstybinė premija]] (su kitais)
* 1987 m. LSSR valstybinė premija (su kitais)
* 2000 m. DLK [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=95594</ref>
* 2000 m. VDU garbės profesorius


== Šaltiniai ==
* [[1956]] m. suteikta Leningrado universiteto antrojo laipsnio premija už darbą „Lokalinės ribinės teoremos nehomogeninėms Markovo grandinėms“.
{{ref}}
* [[1971]] m. buvo paskirta TSRS mokslų akademijos Markovo premija.
* [[1979]] m. paskirta TSRS valstybinė mokslo ir technikos premija.
* [[1956]] m. ir [[1988]] m. paskirta Lietuvos valstybinė mokslo ir technikos premija.
* [[1999]] m. rugpjūčio 26-28 d. Lietuvos mokslų akademija bei Matematikos ir informatikos institutas akademiko Vytauto Statulevičiaus 70-ojo gimtadienio garbei organizavo tarptautinę konferenciją "Tikimybių teorijos ribinės teoremos". Joje kviestinius pranešimus skaitė profesoriai F. Götze, P. Jagers, S. Kalpazidou, M. Arato, M. Csörgõ, S. Nagaev, V. Sazonov, V. Petrov, J. Kubilius, B. Grigelionis, L. Saulis, R. Rudzkis, V. Bentkus, A. Avižienis ir kiti žinomi tikimybių teorijos ir matematinės statistikos specialistai, dirbantys srityse, artimose Jubiliato moksliniams interesams. Šios konferencijos kviestiniams pranešimams skirtas specialus žurnalo "Acta Applicandae Mathematicae" tomas<ref>http://link.springer.com/journal/10440/58/1/page/1 Limit Theorems of the Probability Theory (Vytauto Statulevičiaus garbei skirtos konferencijos pranešimai; red. F.Götze, V. Paulauskas ir J.V. Prochorovas), Acta Appl. Math. (ISSN 0167-8019) 58(1-3) (1999) 1-357.</ref>.
* [[2000]] m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio [[Gedimino 4 laipsnio ordinas]].
* [[2005]] m. įsteigta vardinė akademiko V. Statulevičiaus stipendija, skiriama gabiausiems Lietuvos universitetų matematikos ir statistikos studijų programų studentams
<ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=v_stat_stipendija Akademiko Vytauto Statulevičiaus stipendijos nuostatai</ref>.


== Šaltiniai ==
== Literatūra ==
* Vytautas Statulevičius: gyvenimo ir veiklos apžvalga / [[Henrikas Jasiūnas]]. – Vilnius: TEV, 1999. – 35 p.: portr.
{{reflist}}
* Vytautas Statulevičius: literatūros rodyklė / Aurelija Ališauskienė. – Vilnius: LMAB: MII, 1999. – 89 p.: portr. – ISBN 9986-680-11-5
{{DEFAULTSORT:Statulevičius Vytautas}}
* Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003: bibliografijos rodyklė / Aurelija Ališauskienė, Genovaitė Masiulienė, Dalė Povilaitytė, Bronius Riauba. – Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2004. – 56 p.: iliustr. – ISBN 9986-680-26-3


{{DEFAULTSORT:Statulevičius, Vytautas}}
[[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai]]
[[Kategorija:Lietuvos matematikai tikimybininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos matematikai tikimybininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos dėstytojai]]
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]]
[[Kategorija:Lietuvos publicistai]]

22:13, 31 liepos 2013 versija

Vytautas Statulevičius
Gimė 1929 m. lapkričio 27 d.
Bikūnai, Antalieptės valsčius
Mirė 2003 m. lapkričio 23 d. (73 metai)
Kaunas
Tėvas Antanas Statulevičius
Motina Danutė Grumbinaitė
Sutuoktinis (-ė) Irena Vapsvaitė,
Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė
Vaikai Vytas
Veikla matematikas
Partija 1953 m. SSKP
Alma mater 1954 m. Vilniaus universitetas

Vytautas Statulevičius (1929 m. lapkričio 27 d. Bikūnuose, Antalieptės valsčius, Zarasų apskritis – 2003 m. lapkričio 23 d. Kaune) – Lietuvos mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, akademikas.

Biografija

Gimė ūkininkų šeimoje. 1936–1941 m. mokėsi Dubuliškio pradžios mokykloje. 1942–1944 m. dirbo tėvų ūkyje. 1944–1945 m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. 1945–1946 m. mokėsi Antalieptės žemės ūkio mokykloje. 1946 m. Tauragnų progimnazijoje eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus.

1947–1949 m. lankė Darbininkų ir valstiečių parengiamuosius kursus prie Vilniaus universiteto (VU). 1949 m. buvo priimtas į Kauno universitetą. Pašalinus iš universiteto paskirtas Salako vakarinės darbo jaunimo progimnazijos direktoriumi. 1949–1954 m. studijavo VU Fizikos ir matematikos fakultete. 1951–1954 m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. 1954 m. vedė. Žmona – Irena Vapsvaitė. Susilaukė sūnaus Vyto, kuris taip pat yra matematikos mokslų daktaras. 1954–1957 m. mokėsi Leningrado universiteto Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo VU Bendrosios matematikos katedros asistentu.

1957–1959 m. LSSR MA Fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir VU Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1958 m. stažavosi Maskvos universitete pas akademiką Andrejų Kolmogorovą. 1959 m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms Markovo grandinėms“. 1959–1960 m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. 1960 m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. 1960 m. tapo VU docentu. 1960–1966 m. Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, 1960–1965 m. Matematikos sektoriaus vadovas, 1965–2003 m. Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 1966–1995 m. Fizikos ir matematikos instituto (nuo 1977 m. Matematikos ir kibernetikos, nuo 1990 m. Matematikos ir informatikos institutas) direktorius. 1967 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. 1968 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1970–1984 m. „Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. 1972 m. išrinktas LSSR MA tikruoju nariu. 1976–1985 m. LSSR MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1984–1990 m. „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininkas. 1985–1991 m. LSSR MA viceprezidentas. 1987–1990 m. SSRS AT liaudies deputatas ir Lietuvos deputatų grupės seniūnas. 1988 m. Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.

1990–1995 m. Matematikos ir informatikos instituto direktorius. Žmonai mirus, 1993 m. vedė matematikos profesorę Aldoną Aleškevičienę. 1995 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. 1995–2000 m. Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos ir statistikos katedros vedėjas. 1997–1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Matematinės statistikos katedros profesorius. 1996–2003 m. Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 2000–2003 m. Ministrų pirmininkų Rolando Pakso ir Algirdo Brazausko visuomeninis patarėjas mokslo ir švietimo klausimais. 2003 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu.

Nuo jaunų dienų grojo armonika ir akordeonu, ypač mėgo armoniką. Vėliau pamėgo medžioklę, vandens sportą, tenisą, rašė eilėraščius. 2003 m. lapkričio 23 d. mirė dėl sunkios ligos. [1] Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Mokslinė veikla

Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, tikimybių teorija ir matematinė statistika tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija. Daug dėmesio V. Statulevičius skyrė informatikos plėtrai. 1962 m. įkurtas instituto Skaičiavimo centras, suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus bei pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą. Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje, reikšmingai remiančiu mokslą ir studijas daugelyje Lietuvos universitetų.

V. Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R. Rudzkiu ir L. Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams integralams ir įvairioms statistikoms. V. Statulevičiaus semiinvariantų metodas bei su jo pagalba gauti reikšmingi rezultatai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos didžiųjų nuokrypių problematikoje pelnė jam tarptautinį pripažinimą.

Jam dirbant LMA viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „Gazprom“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį Baltijos jūroje netoli Nidos. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai.

1973 m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo Tarptautinio statistikos instituto bei JAV matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis profesorius dirbo Maskvos, Sankt Peterburgo, Kalifornijos, Toronto, Otavos, Bylefeldo, Geteborgo, Romos ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese Vankuveryje ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų.

Daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius. [2] Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. [3][4][5] Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius. V. Statulevičius yra 35 disertantų, iš kurių 10 tapo profesoriais, mokslinis vadovas. [6] 2005 m. įsteigta vardinė akademiko V. Statulevičiaus stipendija, skiriama gabiausiems Lietuvos universitetų matematikos ir statistikos studijų programų studentams. [7]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. ↑ http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/
  2. ↑ http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_pub
  3. ↑ H. Pragarauskas, M. Sapagovas, L. Saulis. Akademikui Vytautui Statulevičiui – 70 // Mokslas ir gyvenimas, 1999/11-12
  4. ↑ V. Paulauskas. Garbingas Profesoriaus Vytauto Statulevičiaus jubiliejus // Matematikos žurnalas α+ω („Lietuvos matematikos rinkinio priedas“), 1999, Nr. 2 (8), p. 47-50
  5. ↑ Akademikas Vytautas Statulevičius: Trumpa gyvenimo ir veiklos apžvalga // G. Dzemyda, S. Rutkauskas, A. Žandaris, D. Daugaravičienė „Matematikos ir informatikos institutas“, Vilnius, Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 261–271 p.
  6. ↑ Akad. Vytauto Statulevičiaus aspirantai ir doktorantai
  7. ↑ http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=v_stat_stipendija
  8. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=95594

Literatūra

  • Vytautas Statulevičius: gyvenimo ir veiklos apžvalga / Henrikas Jasiūnas. – Vilnius: TEV, 1999. – 35 p.: portr.
  • Vytautas Statulevičius: literatūros rodyklė / Aurelija Ališauskienė. – Vilnius: LMAB: MII, 1999. – 89 p.: portr. – ISBN 9986-680-11-5
  • Akademikas Vytautas Statulevičius, 1929–2003: bibliografijos rodyklė / Aurelija Ališauskienė, Genovaitė Masiulienė, Dalė Povilaitytė, Bronius Riauba. – Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2004. – 56 p.: iliustr. – ISBN 9986-680-26-3
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vytautas_Statulevičius&oldid=4481961"