Belgorodo sritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 65 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q3329.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Administracinis vienetas
{{Administracinis vienetas
| pavadinimas = Belgorodo sritis
| pavadinimas = Belgorodo sritis
| origpavadin = Белгородская область
| origpavadin = ''Белгородская область''
| herbas = Coat of Arms Belgorod Oblast.svg
| herbas = Coat of Arms Belgorod Oblast.svg
| vėliava = Flag of Belgorod Oblast.svg
| vėliava = Flag of Belgorod Oblast.svg
Eilutė 26: Eilutė 26:
| vandens = 0.07
| vandens = 0.07
| tankumoVieta =
| tankumoVieta =
| aukščiausia vieta =
| žemiausia vieta =
| iso 3166-2 =
| iso 3166-2 =
| teritkodai = | teritkodas =
| teritkodai = | teritkodas =
| pastokodas =
| telkodas =
| tinklalapis =
| tinklalapis =
| vikiteka = Category:Belgorod Oblast
| vikiteka = Category:Belgorod Oblast
}}
}}
'''Belgorodo sritis''' yra [[Rusija|Rusijos]] europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo [[Maskva|Maskvos]], pasienyje su [[Ukraina]]. Centras – [[Belgorodas]].


'''Belgorodo sritis''' yra [[Rusija|Rusijos]] europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo [[Maskva|Maskvos]], pasienyje su [[Ukraina]]. Centras – [[Belgorodas]].


== Istorija ==
== Istorija ==


Sritis įkurta [[1954]] m. [[sausio 6]] d.
Sritis įkurta [[1954]] m. [[sausio 6]] d.


== Geografija ==
== Geografija ==


Sritis yra [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumos]] pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. [[Klimatas]] vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso [[Donas|Dono]] ([[Tichaja Sosna]]) ir [[Dniepras|Dniepro]] ([[Oskolas]], [[Vorskla]], [[Šiaurinis Donecas]]) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia [[ąžuolynas|ąžuoynų]]. Kitur vyrauja pievinės [[stepė]]s, daugiausia išdirbtos.
Sritis yra [[Vidurio Rusijos aukštuma|Vidurio Rusijos aukštumos]] pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. [[Klimatas]] vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8&nbsp;°C, liepos mėnesio +20&nbsp;°C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso [[Donas|Dono]] ([[Tichaja Sosna]]) ir [[Dniepras|Dniepro]] ([[Oskolas]], [[Vorskla]], [[Šiaurinis Donecas]]) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia [[ąžuolynas|ąžuoynų]]. Kitur vyrauja pievinės [[stepė]]s, daugiausia išdirbtos<ref>{{GEC|55}}</ref>.


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==

=== Tautinė sudėtis ===
=== Tautinė sudėtis ===


Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:
Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:
* [[rusai]] - 92,9 %
* [[rusai]] – 92,9 %
* [[ukrainiečiai]] - 3,7 %
* [[ukrainiečiai]] – 3,7 %
* [[armėnai]] - 0,5 %
* [[armėnai]] – 0,5 %
* [[baltarusiai]] - 0,3 %
* [[baltarusiai]] – 0,3 %
* [[azerbaidžaniečiai]] - 0,3 %
* [[azerbaidžaniečiai]] – 0,3 %
* ir kt.
* ir kt.


=== Miestai ===
=== Miestai ===


Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):
Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):
# [[Belgorodas]]
# [[Belgorodas]]
# [[Senasis Oskolas]]
# [[Senasis Oskolas]]
Eilutė 68: Eilutė 63:
# [[Valuikai]]
# [[Valuikai]]


== Šaltiniai ==
{{ref}}


{{RUS-teritorija}}
{{RUS-teritorija}}


[[Kategorija:Belgorodo sritis]]
[[Kategorija:Belgorodo sritis| ]]

11:37, 21 liepos 2013 versija

Belgorodo sritis
Белгородская область
Belgorodo srities vėliava Belgorodo srities herbas
(Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Centrinė federalinė apygarda
Ekonominis regionas Centro-Juodžemio
Administracinis centras Belgorodas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Jevgenijus Savčenka
Gyventojų (2008) 1 519 137 (30)
Plotas 27 100 km² (67)
  - vandens % 0,07 %
Tankumas (2008) 56 žm./km²
Vikiteka Belgorodo sritisVikiteka

Belgorodo sritis yra Rusijos europinėje dalyje, apie 600 km į pietus nuo Maskvos, pasienyje su Ukraina. Centras – Belgorodas.

Istorija

Sritis įkurta 1954 m. sausio 6 d.

Geografija

Sritis yra Vidurio Rusijos aukštumos pietvakariuose, paviršiaus aukštis iki 276 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8 °C, liepos mėnesio +20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500 mm kritulių. Srities upės priklauso Dono (Tichaja Sosna) ir Dniepro (Oskolas, Vorskla, Šiaurinis Donecas) baseinams. Yra išlikę giraičių, daugiausia ąžuoynų. Kitur vyrauja pievinės stepės, daugiausia išdirbtos[1].

Gyventojai

Tautinė sudėtis

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

Miestai

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

  1. Belgorodas
  2. Senasis Oskolas
  3. Gubkinas
  4. Šebekinas
  5. Aleksejevka
  6. Valuikai

Šaltiniai

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 55


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas