Pajūrio regioninis parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:20, 8 liepos 2013 versija

Pajūrio regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Olandų kepurės kraštovaizdis Olandų kepurės kraštovaizdis
Vieta:	Klaipėdos rajonas, Palangos savivaldybė, Lietuva
Pajūrio regioninis parkas
Koordinatės:	55°49′0″ š. pl. 21°04′0″ r. ilg. / 55.81667°š. pl. 21.06667°r. ilg. / 55.81667; 21.06667
Plotas:	56,02 km²
Įkurtas:	1992 m.
Valdymas:	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Pajūrio regioninis parkas yra vakarų Lietuvoje, prie Baltijos jūros. Plotas 5602 ha, jūra užima 54 proc., miškai 36 proc. Direkcija Karklėje. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus.

Gamtos vertybės

Unikalus liekaninės kilmės Plazės (Plocio) ežeras, žemyninės kopos, Baltijos jūros 18–20 m aukščio skardis – Didysis Pajūrio klifas, ledynmečio riedulynas jūros pakrantėje, Olandų kepurės kalnas – orientyras jūreiviams ir žvejams senovėje ir dabar. Savita kopų, pajūrio lygumos pievų ir miškų augalija bei gyvūnija, Baltijos jūroje, Kalotės bei Plocio ežeruose perintys ir besiilsintys migracijų metu vandens paukščiai.

Parke bangos nuolat skalauja krantą, atsiveria skardžiai su virstančiais medžiais. Karklė žymi unikalia Lietuvoje molinga jūros pakrantės atodanga, kurios aukščiausia vieta (24 m virš jūros lygio) vadinama Olandų kepure. Čia, pajūryje ir jūroje, daug didelių akmenų, o paplūdimiai nukloti vandens ir laiko nugludintų akmenų sluoksniu. Išliko paskutiniosios natūralios smėlio kopos šiauriau Klaipėdos. Jūroje yra vertingų žuvų nerštaviečių, čia telkiasi dideli žiemojančių paukščių būriai.

Virš jūros skrendančius paukščius patogu stebėti nuo Olandų kepurės skardžio, taip pat nuo senų karinių įtvirtinimų, liaudyje vadinamų „dzotais“ arba „juodąja tvirtove“, stogo, o prie Plazės (Plocio) ežero – iš specialaus stebėjimo namelio.

Kultūros paveldas

Nemirsetoje yra likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas. Pajūryje yra išlikusi senoji laivų gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje. Karklėje – senos sodybos ir kapinės. Kalotėje yra išlikęs dvaro pastatas, sena mokykla bei keletas sodybų, netoliese rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkstm. pirmojoje pusėje). Šiauriau Girulių pajūryje dėmesį patraukia vokiečių statyti gynybiniai įtvirtinimai.

Laisvalaikis ir pramogos

Ekologiniai pažintiniai maršrutai nėra ilgi, o vienos kelionės metu galima susipažindinti iš karto su keliomis ekosistemomis. Yra įrengta daugiau nei 10 automobilių stovėjimo aikštelių, nuo kurių pėsčiomis galima pasiekti pačias nuostabiausias parko vietas. Įdomiausias vietas galima aplankyti dviračiais. Maudytis bei kaitintis saulėje labiausiai tinka paplūdimiai prie „Žuvėdros“ poilsio stovyklos, Karklėje ir Nemirsetoje. Prie Kalotės ežero įrengta pora stovyklaviečių.

Populiariausios pėsčiųjų trasos – pajūriu nuo Klaipėdos iki Palangos. Taip pat žmonės mėgsta pasivaikščioti Olandų kepurės ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinių pėsčiųjų takais.

Yra dviračių takas, jungiantis Klaipėdą su Palanga, kuriuo pasiekiami įdomūs objektai – Olandų kepurės kalno skardis, Nemirsetos apžvalgos aikštelė, etnografinis Karklės kaimas. Parko direkcija organizuoja ekskursijas dviračiais.

Placio rezervate draudžiama vaikščioti po visą jo teritoriją.

Vyksta Parko dienos, Žvejų regata, Senovinės ugnies naktis (paskutinį rugpjūčio šeštadienį).

Nuorodos

Parko svetainė

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}}
   | iucn_category = V
-  | image =     Olando_kepures_krastovaizdis_(4).JPG
+  | image =     Olandų_kepures_krastovaizdis_(4).JPG
-  | caption =    ''[[Olando kepurė]]s'' kraštovaizdis
+  | caption =    ''[[Olandų kepurė]]s'' kraštovaizdis
   | location = [[Klaipėdos rajonas]], [[Palangos savivaldybė]], {{flag|Lietuva}}
   | nearest_city =
@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 }}
 [[Vaizdas:Karkles-kapines.jpg|thumb|240px|[[Karklė]]s kapinės]]
-'''Pajūrio regioninis parkas''' yra vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Plotas 5602 ha, jūra užima 54 proc., miškai 36 proc. Direkcija [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus.
+'''Pajūrio regioninis parkas''' yra vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], prie [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]]. Plotas 5602 ha, jūra užima 54 proc., miškai 36 proc. Direkcija [[Karklė|Karklėje]]. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus.
 == Gamtos vertybės ==
@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 Unikalus liekaninės kilmės [[Plazė|Plazės (Plocio) ežeras]], žemyninės kopos, [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] 18–20 m aukščio skardis – Didysis Pajūrio klifas, ledynmečio riedulynas jūros pakrantėje, [[Olandų kepurė]]s kalnas – orientyras jūreiviams ir žvejams senovėje ir dabar. Savita kopų, pajūrio lygumos pievų ir miškų augalija bei gyvūnija, Baltijos jūroje, [[Kalotės ežeras|Kalotės]] bei Plocio ežeruose perintys ir besiilsintys migracijų metu vandens paukščiai.
-Parke bangos nuolat skalauja krantą, atsiveria skardžiai su virstančiais medžiais. [[Karklė]] žymi unikalia Lietuvoje molinga jūros pakrantės atodanga, kurios aukščiausia vieta (24 m virš jūros lygio) vadinama Olando kepure. Čia, pajūryje ir jūroje, daug didelių akmenų, o paplūdimiai nukloti vandens ir laiko nugludintų akmenų sluoksniu. Išliko paskutiniosios natūralios smėlio kopos šiauriau [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Jūroje yra vertingų žuvų nerštaviečių, čia telkiasi dideli žiemojančių paukščių būriai.
+Parke bangos nuolat skalauja krantą, atsiveria skardžiai su virstančiais medžiais. [[Karklė]] žymi unikalia Lietuvoje molinga jūros pakrantės atodanga, kurios aukščiausia vieta (24 m virš jūros lygio) vadinama Olandų kepure. Čia, pajūryje ir jūroje, daug didelių akmenų, o paplūdimiai nukloti vandens ir laiko nugludintų akmenų sluoksniu. Išliko paskutiniosios natūralios smėlio kopos šiauriau [[Klaipėda|Klaipėdos]]. Jūroje yra vertingų žuvų nerštaviečių, čia telkiasi dideli žiemojančių paukščių būriai.
-Virš jūros skrendančius paukščius patogu stebėti nuo [[Olando kepurė]]s skardžio, taip pat nuo senų karinių įtvirtinimų, liaudyje vadinamų „dzotais“ arba „juodąja tvirtove“, stogo, o prie [[Plazė|Plazės (Plocio) ežero]] – iš specialaus stebėjimo namelio.
+Virš jūros skrendančius paukščius patogu stebėti nuo [[Olandų kepurė]]s skardžio, taip pat nuo senų karinių įtvirtinimų, liaudyje vadinamų „dzotais“ arba „juodąja tvirtove“, stogo, o prie [[Plazė|Plazės (Plocio) ežero]] – iš specialaus stebėjimo namelio.
 == Kultūros paveldas ==
-[[Nemirseta|Nemirsetoje]] yra likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas. Pajūryje yra išlikusi gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje. [[Karklė]]je – senos sodybos ir [[kapinės]]. [[Kalotė]]je yra karčiama, sena mokykla bei keletas sodybų, netoliese rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkstm. pirmojoje pusėje). Šiauriau [[Giruliai|Girulių]] pajūryje dėmesį patraukia vokiečių statyti gynybiniai įtvirtinimai.
+[[Nemirseta|Nemirsetoje]] yra likęs rekonstruotas kurhauzo pastatas. Pajūryje yra išlikusi senoji laivų gelbėjimo stotis, statyta XX a. pradžioje. [[Karklė]]je – senos sodybos ir [[kapinės]]. [[Kalotė]]je yra išlikęs dvaro pastatas, sena mokykla bei keletas sodybų, netoliese rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkstm. pirmojoje pusėje). Šiauriau [[Giruliai|Girulių]] pajūryje dėmesį patraukia vokiečių statyti gynybiniai įtvirtinimai.
 == Laisvalaikis ir pramogos ==
-Ekologiniai pažintiniai maršrutai nėra ilgi, o vienos kelionės metu galima supažindinti iš karto su keliomis ekosistemomis. Yra įrengta daugiau nei 10 automobilių stovėjimo aikštelių, nuo kurių pėsčiomis galima pasiekti pačias nuostabiausias parko vietas. Įdomiausias vietas galima aplankyti dviračiais. Maudytis bei kaitintis saulėje labiausiai tinka paplūdimiai prie „Žuvėdros“ poilsio stovyklos, [[Karklė]]je ir [[Nemirseta|Nemirsetoje]]. Prie [[Kalotė]]s ežero įrengta pora stovyklaviečių.
+Ekologiniai pažintiniai maršrutai nėra ilgi, o vienos kelionės metu galima susipažindinti iš karto su keliomis ekosistemomis. Yra įrengta daugiau nei 10 automobilių stovėjimo aikštelių, nuo kurių pėsčiomis galima pasiekti pačias nuostabiausias parko vietas. Įdomiausias vietas galima aplankyti dviračiais. Maudytis bei kaitintis saulėje labiausiai tinka paplūdimiai prie „Žuvėdros“ poilsio stovyklos, [[Karklė]]je ir [[Nemirseta|Nemirsetoje]]. Prie [[Kalotė]]s ežero įrengta pora stovyklaviečių.
 Populiariausios pėsčiųjų trasos – pajūriu nuo [[Klaipėda|Klaipėdos]] iki [[Palanga|Palangos]]. Taip pat žmonės mėgsta pasivaikščioti [[Olandų kepurė]]s ir Nemirsetos kraštovaizdžio draustinių pėsčiųjų takais.
-Yra dviračių takas, jungiantis [[Klaipėda|Klaipėdą]] su [[Palanga]], kuriuo pasiekiami įdomūs objektai – [[Olando kepurė]]s kalno skardis, [[Nemirseta|Nemirsetos]] apžvalgos aikštelė, etnografinis [[Karklė]]s kaimas. Parko direkcija organizuoja ekskursijas dviračiais.
+Yra dviračių takas, jungiantis [[Klaipėda|Klaipėdą]] su [[Palanga]], kuriuo pasiekiami įdomūs objektai – [[Olandų kepurė]]s kalno skardis, [[Nemirseta|Nemirsetos]] apžvalgos aikštelė, etnografinis [[Karklė]]s kaimas. Parko direkcija organizuoja ekskursijas dviračiais.
 Placio rezervate draudžiama vaikščioti po visą jo teritoriją.