Armėnijos satrapija

Armėnija Arminiya
← 553 m. pr. m. e. – 331 m. pr. m. e. →   →
Valstybė	Achemenidų imperija
Administracinis centras	Armaviras

Armėnija (pers: Arminiya, arm. Հայաստանի Սատրապ, Hayastani Satrap) buvo Achemenidų imperijos satrapija. Ji koncentravosi Armėnijos kalnyne ir apėmė dideles teritorijas, kur dabar yra Armėnija, rytų Turkija ir vakarų Azerbaidžanas.

Raida

Armėnijos satrapija buvo pirmasis etninių armėnų žemes suvienijęs politinis vienetas. Jis susiformavo Orontidų dinastijai konsoliduojant žemes Armėnijos kalnyne. Ši konsolidacija vyko visuotinės suirutės laikotarpiu VI a. pr. m. e. I pusėje, kuris prasidėjo žlugus Urartų imperijai ir jos teritorijas siaubiant iranėnų kilmės gimiriams bei medams.

Orontidų atstovas Tigranas Jervandunis sudarė sąjungą su Achemenidų karaliumi Kyru ir 553 m. pr. m. e.nugalėjo Medų imperiją. Armėnija tapo Achemenidų imperijos dalimi, iš pradžių kaip laisva sąjungininkė, o nuo 521 m. pr. m. e. kaip pavaldi satrapija. Armėnijos pajungimą didesnei centrinei kontrolei nulėmė krašto maištingumas. Todėl Achemenidų imperatoriui Darijui prireikė net kelių karinių žygių, kol sutramdė neramumus. Nepaisant centrinės valdžios įvedimo, Armėnija ir toliau turėjo tam tikrą autonomiją, kurią garantavo vietinė paveldima Orontidų dinastija.

Armėnijos satrapija buvo šiauriausia Achemenidų satrapija. Ji ribojosi su Medija (pietryčiuose), Asirija (pietuose), Šalimis prie jūros (pietvakariuose) ir Kapadokija (vakaruose). Šiaurinė jos kaimynė buvo nepriklausoma Kaukazo Iberija. Šiaurės vakaruose ji glaudėsi prie Juodosios jūros.

331 m. pr. m. e. Achemenidų imperijai kovojant su Makedonijos imperija prie Gaugamelų, tuometinis Armėnijos satrapas Ervandas II pasinaudojo palankia situacija ir paskelbė nepriklausomybę nuo Achemenidų, taip paversdamas Armėniją karalyste. Dalis Armėnijos satrapijos (Mažoji Armėnija) tapo nepriklausoma atskirai, kaip Ponto karalystė.