Europos Sąjunga

Europos Sąjunga

(Detaliau)
Kalba	23 skirtingos Airių Anglų Bulgarų Čekų Danų Estų Graikų Ispanų Italų Latvių Lenkų Lietuvių Maltiečių Olandų Potugalų Prancūzų Rumunų Slovakų Slovėnų Suomių Švedų Vengrų Vokiečių
Sostinės	Briuselis, Liuksemburgas, Strasbūras
Tarybos pirmininkas	Herman Van Rompuy
Komisijos pirmininkas	José Manuel Durão Barroso
Europos Parlamento pirmininkas	Martin Schulz
Plotas  – Iš viso  – % vandens	4 324 782 km² (7) 3,08
Gyventojų  – Iš viso (2010)  – Tankis	501 064 211 (7) 114 žm./km² (69)
BVP  – Iš viso (2006)  – BVP gyventojui	1 vietoje 13 300 000 000 000 € 28 100 €
Valiuta	12 skirtingų Euras (€) (EUR) (de jure) JK svaras Bulgarijos levas Čekijos krona Danijos krona Vengrijos forintas Latvijos latas Lietuvos litas Lenkijos zlotas naujoji Rumunijos lėja Švedijos krona
Laiko juosta  – Vasaros laikas	Daugiausia UTC, UTC+1, UTC+2 Daugumoje šalių
Įkurta	Paryžiaus sutartis  – 1951 m. balandžio 18 d. Mastrichto sutartis  – 1992 m. vasario 7 d.
Sąjungos himnas	Odė džiaugsmui
Interneto kodas	.eu

Kitos reikšmės – ES (reikšmės), EU (reikšmės).

Europos Sąjunga (ES, angl. European Union - EU) – dvidešimt septynių valstybių ekonominė bei politinė bendrija. Jos pirmtakė yra 1957 m. Romos sutartimi šešių Europos valstybių sukurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB). 17-oje ES šalių galioja bendra valiuta – euras. Bendras Europos Sąjungos šalių gyventojų skaičius – 500 mln.

Europos Sąjunga turi daug funkcijų, iš kurių svarbiausios yra bendrosios rinkos, kuri susideda iš muitų sąjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios šalys išlaikė savo valiutą), bendros žemės ūkio politikos ir bendros žuvininkystės politikos, palaikymas.

Šalys narės

Pagrindiniai straipsniai: Europos Sąjungos valstybės narės, Europos Sąjungos plėtra, Kopenhagos kriterijai

Dabartinės ES narės:

Airija Austrija Belgija Bulgarija Čekija Danija Jungtinė Karalystė Estija Graikija

Ispanija Italija Kipras Kroatija Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Malta Nyderlandai

Portugalija Prancūzija Rumunija Slovakija Slovėnija Suomija Švedija Vengrija Vokietija

Šablonas:European Union Labelled Map

Deputatų skaičiaus pasiskirstymas

Atminimo ženklas, skirtas Lietuvos priėmimui į Europos Sąjungą. Bernotai, Vilniaus rajonas

Europos parlamento iškaba Europos Sąjungos kalbomis

Iškilmės Briuselyje 2004 m. gegužės 1 d., į Europos Sąjungą priėmus dešimt naujų narių

	Rug. 1952	Kov. 1957	Sau. 1973	Bir. 1979	Sau. 1981	Sau. 1986	Bir. 1994	Sau. 1995	Geg. 2004	Bir. 2004	Sau. 2007	Bir. 2009
Vokietija	18	36	36	81	81	81	99	99	99	99	99	99
Prancūzija	18	36	36	81	81	81	87	87	87	78	78	72
Italija	18	36	36	81	81	81	87	87	87	78	78	72
Belgija	10	14	14	24	24	24	25	25	25	24	24	22
Nyderlandai	10	14	14	25	25	25	31	31	31	27	27	25
Liuksemburgas	4	6	6	6	6	6	6	6	6	6	6	6
Jungtinė Karalystė			36	81	81	81	87	87	87	78	78	72
Danija			10	16	16	16	16	16	16	14	14	13
Airija			10	15	15	15	15	15	15	13	13	12
Graikija					24	24	25	25	25	24	24	22
Ispanija						60	64	64	64	54	54	50
Portugalija						24	25	25	25	24	24	22
Švedija								22	22	19	19	18
Austrija								21	21	18	18	17
Suomija								16	16	14	14	13
Lenkija									54	54	54	50
Čekija									24	24	24	20
Vengrija									24	24	24	20
Slovakija									14	14	14	13
Lietuva									13	13	13	12
Latvija									9	9	9	8
Slovėnija									7	7	7	7
Kipras									6	6	6	6
Estija									6	6	6	6
Malta									5	5	5	5
Rumunija											36	33
Bulgarija											18	17
Iš viso	78	142	198	410	434	518	567	626	788	732	786	732

Istorija

• 1950 m. gegužės 9 d. R. Šumanas (Prancūzijos užsienio reikalų ministras) pateikė idėją apie dviejų Europos valstybių ekonominę sąjungą (Prancūzijos ir VFR). Tai buvo EAPS pradžia.
• Europos sąjungos pirmtaką – Europos anglių ir plieno susivienijimą – įkūrė šešios valstybės 1951 m. balandžio 18 d. Paryžiuje pasirašiusios sutarį, kuri įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d.:
  • Belgija
  • Italija
  • Liuksemburgas
  • Nyderlandai
  • Prancūzija
  • Vakarų Vokietija
• 1957 m. kovo 25 d. šios valstybės pasirašė Romos sutartis (Europos ekonominės bendrijos ir Euratomo), kurios įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.
• 1967 m. įsteigiamos šios bendros institucijos – Europos parlamentas (asamblėja), Europos komisija ir Europos taryba.
• 1973 m. prisijungė kitos valstybės:
  • Airija
  • Danija
  • Jungtinė Karalystė
• 1981 m.
  • Graikija
• 1986
  • Ispanija
  • Portugalija
• 1990 m.
  • Rytų Vokietija Susijungus Rytų ir Vakarų Vokietijoms, ES prasiplėtė buvusios komunistinės Vokietijos demokratinės respublikos teritorija.
• 1995 m.
  • Austrija
  • Suomija
  • Švedija
• 2004 metų gegužės 1 d.

Europos Sąjungos plėtra

• • Čekija
  • Estija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Lenkija
  • Malta
  • Slovakija
  • Slovėnija
  • Vengrija
• 2007 metų sausio 1 d.
  • Bulgarija
  • Rumunija
• 2013 metų liepos 1 d.
  • Kroatija
• Narystės siekia:
  • Šiaurės Makedonija
  • Turkija
  • Serbija
  • Islandija
  •  Juodkalnija

Pasirašyta Įsigaliojo Dokumentas

1948 1948 Briuselio sutartis

1951 1952 Paryžiaus sutartis

1954 1955 Pakeista Briuselio sutartis

1957 1958 Romos sutartys

1965 1967 Sujungimo sutartis – Briuselio sutartis

1975 N/A Europos Vadovų Tarybos išvados

1985 1985 Šengeno sutartis

1986 1987 Suvestinis Europos aktas

1992 1993 Mastrichto sutartis

1997 1999 Amsterdamo sutartis

2001 2003 Nicos sutartis

2007 2009 Lisabonos sutartis

Europos Sąjungos ramsčiai

Europos Bendrijos

Europos atominės energetikos bendrija (EURATOM)

Europos anglių ir plieno bendrija

Sutartis baigė galioti 2002 m.

Europos Sąjunga (ES)

Europos ekonominė bendrija

Šengeno taisyklės

Europos Bendrija (EB)

TREVI

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse

Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

Europos politinis bendradarbiavimas

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

Nekonsoliduoti organai

Vakarų Europos Sąjunga (VES)

Sutartis nutraukta 2011 m.

Valdžia

Komisija

Europos Komisija yra Sąjungos vykdomasis organas, įstatymų leidžiamoji valdžia, atsakinga už kasdienę jos politiką. Komisija atstovauja visai Europos Sąjungai ir oponuoja Vadovų Tarybai, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai, ginantys savo valstybių nacionalinius interesus. Komisija taip pat reguliuoja Europos integraciją, jai atstovauja po vieną eurokomisarą iš kiekvienos šalies narės, taigi jų šiuo metu yra 27.

Komisijos pirmininką ir komisarus skiria Vadovų Taryba, tačiau tiek vadovą, tiek pačią Komisiją dar turi patvirtinti Parlamentas.

Parlamentas

Europos Parlamento salė Strasbūre

Europos Parlamentas sudaro pusę Sąjungos įstatymų leidžiamojo organo. 736 jo narius (europarlamentarus) kas penkeri metai tiesiogiai renka ES piliečiai. Nors Europos Parlamento nariai yra renkami nacionaliniu pagrindu, Parlamente jie sudaro daugiau politines nei tautines grupes. Kiekviena ES priklausanti valstybė turi atitinkamą vietų skaičių Parlamente (jis priklauso nuo šalies dydžio, neoficialiai – ir dėl įtakos). Parlamentas ir Taryba kuria bei leidžia įstatymus bendradarbiaudami, o atskirose politinėse sferose – vieningu sutarimu. Parlamentas taip pat turi teisę atmesti Komisijos sprendimus ar netvirtinti Europos Sąjungos biudžeto. Europos Parlamentui vadovauja ir jam atstovauja Parlamento pirmininkas. Pirmininką ir vicepirmininkus kas 2,5 metų renka Parlamentas.

Vadovų taryba

Europos Sąjungai politiškai vadovauja Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai ir Komisijos pirmininkas. Šalis narė gali pasirinkti, ką išrinkti sau atstovauti – valstybės ar vyriausybės vadovą – pavyzdžiui, prezidentą arba ministrą pirmininką. Taryba susitinka mažiausiai keturis kartus per metus viršūnių susitikimuose, jai vadovauja pirmininkaujančios ES valstybės atstovas. Šios ES institucijos nereikėtų maišyti su Europos Taryba, kuri yra tarpvyriausybinė organizacija, nepriklausoma nuo Europos Sąjungos.

Politika

Du pagrindiniai Europos Sąjungos tikslai yra šalių integracija ir plėtra. Pastarasis uždavinys – labiausiai politikuotas dalykas, mat jos rėmėjai, pavyzdžiui, Europos Komisija, teigia, jog Sąjunga skatina demokratinę santvarką ir atskirų valstybių ekonomiką, o priešininkai baiminasi, kad ES gali tapti sunkiai valdoma dėl skirtingų kultūrų poveikio ir politinės sistemos galimybių. Viešoji ir kai kurių politinių partijų nuomonė šiuo klausimu tapo gana skeptiška po 2004-ųjų, kai per metus, tiesiog impulsyviai ir mažai teatsižvelgiant į teisės aktus bei kitus kriterijus, buvo priimta dešimt naujų narių. Norinčios įstoti į Sąjungą Turkijos atžvilgiu, tai komplikuota situacija.

Euroskeptikai nerimauja ir dėl paties integracijos proceso, mat pasak jų, ilgainiui, Sąjungą sudarančios šalys galėtų prarasti suverenumą.

2004 m. valstybių vadovai ir ES institucijos priėmė Europos Konstituciją. Tačiau ji neįsigaliojo dėl referendumų Nyderlanduose bei Prancūzijoje, kai viešoji tų šalių gyventojų nuomonė jai nepritarė. Tuomet ratifikavimo procesas buvo nutrauktas. 2007 m. spalį Europos lyderiai parengė naują Lisabonos sutartį, kurią praktiškai sudaro buvusios Europos Konstitucijos turinys, tik pašalinti kai kurie konstituciniai terminai ir kiti smulkūs elementai. Jos ratifikavimas numatomas baigti 2009-aisiais. Priėmus Reformų sutartį, ji suteiktų Tarybai didesnės galios balsuojant, o Parlamentui – daugiau įgaliojimų. Sutartis taip pat pakeistų ES kolonų struktūrą. Europos Sąjunga vaidintų didesnį pasaulinį vaidmenį, t. y. pagalba bei kitais klausimais padėtų ne tik tarpvyriausybiniu Sąjungos narių lygiu.

Literatūra

• Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje (redaktoriai Klaudijus Maniokas, Ramūnas Vilpišauskas, Darius Žeruolis). – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 519 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-64-2

Nuorodos

Vikicitatos

Vikižodynas

Bendros nuorodos:

• 12 Europos pamokų – bendra informacija apie ES
• Europos Sąjungos portalas
• EU programmes

Europos Sąjunga žemėlapiuose:

• ES šalių politinis-administracinis žemėlapis su papildomais duomenimis
• ES šalių politinis-administracinis žemėlapis