Sati ceremonija: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
[[Kategorija:Hinduizas]] |
[[Kategorija:Hinduizas]] |
||
[[en:Sati_(practice)]] |
|||
15:29, 30 birželio 2013 versija
Sati (Devanagari: सती, moteriška žodžio sanskr. sat „tiesa“ forma; kartais dar vadinama suttee) ceremonija buvo visuomeninė laidojimo praktika paplitusi tarp kai kurių Indijos bendruomenių, kuriose neseniai tapusi našle moteris turėdavo paaukot save susidegindama gyva lauže, kuriame deginamas mirusio vyro kūnas.[1] Šią praktiką uždraudė keletą kartų, ir paskutinis dabar tebegaliojantis draudimas buvo britų įvestas 1829 metais.[2]
Šis terminas kilo nuo deivės Sati, dar vadinamos Dakshayani, kuri save paaukojo laužo ugnyje, nes negalėjo ištverto savo tėvo Daksha pažeminimų ir patyčių dėl jos gyvenimo su savo vyru Šiva.
Sati terminas taip pat gali reikšti „našlė“.
Sati terminas dabartiniu metu kartais interpretuojamas kaip „skasti moteris“.
Sati žodis yra ir hindi kalboje ir sanskrito tekstuose, kuriuose jis yra vartojamas kaip sinonimas „gerai žmonai“, o terminą suttee daugiausiai naudojo Anglo-Indiški anglų rašytojai. [3]
Šaltiniai
- ↑ „SATI“. Sos-sexisme.org. Nuoroda tikrinta 2010-07-26.
- ↑ „South Asia | India wife dies on husband's pyre“. BBC News. 2006-08-22. Nuoroda tikrinta 2010-04-23.
- ↑ Doniger, Wendy (2009). The Hindus: An Alternative History. Penguin Books. p. 611. ISBN 9780143116691.
| |||||||||||||||||||||||||||||
