Lėvuo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 6 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q1880545 (translate me)
Eilutė 61: Eilutė 61:
{{col-2}}
{{col-2}}
Kairieji:
Kairieji:
Agione
*[[Narštupys]]
*[[Narštupys]]
*[[Mituva (Lėvuo)|Mituva]]
*[[Mituva (Lėvuo)|Mituva]]

18:54, 23 birželio 2013 versija

Lėvuo
Lėvuo ties Akmeniais
Lėvuo ties Akmeniais
Ilgis 140,1[1] km
Baseino plotas 1628,8[1] km²
Vidutinis debitas 9,02 m³/s
Ištakos Kupiškio rajonas
Žiotys Mūša
Šalys Lietuva
Vikiteka Lėvuo
Lėvuo Lietuvos žemėlapyje.
Lėvuo ties Gegobrasta.

Lėvuo – upė šiaurės Lietuvoje, 140 km ilgio (12-oji pagal ilgį Lietuvos upė), Mūšos dešinysis intakas.

Prasideda Kupiškio rajone – išteka iš Lėvenaičio ežero, 8 km į šiaurės rytus nuo Skapiškio. Teka vakarų kryptimi pro Palėvenėlę, Kupiškį (užtvenkta upė sudaro Kupiškio marias), Subačių. Tekėdama į šiaurę nuo Panevėžio, Lėvuo pasuka vagą šiaurėn, prateka tarp Pumpėnų ir Pušaloto, o už Pasvalio įteka į Mūšą 50 km nuo jos susiliejimo su Nemunėliu.

Lėvens kraštovaizdžio draustinyje, tarp Kupiškio ir Kunčių, yra raiškus fliuvioglacialinis (susijęs su tirpstančio ledyno tekančių vandenų veikla) slėnis, jame yra gamtos paminklas – Stirniškių dolomito atodanga[2].

Savybės

Vaga nuo ištakos iki Naniškių reguliuota ir tiesi, apie 5–6 m pločio, o nuo Naniškių iki Kupiškio tvenkta ir sudaro minėtas Kupiškio marias – trečią pagal dydį dirbtinį vandens telkinį Lietuvoje. Nereguliuota upės vaga vingiuota, plotis kinta nuo 16 iki 35 m, gylis – nuo 0,7 iki 3,1 m[2]. Vidutinis nuolydis – 0,52 m/km, o srovės greitis – 0,2–0,3 m/s. Vidutinis vandens debitas ties Kupiškiu – 1,79 m³/s, maksimalus – 92 m³/s; ties Pasvaliu vidutinis – 6,5 m³/s, o maksimalus – 274 m³/s[2]. Vandens debitas žemiau Bernatonių sumažėja perpus, nes ties Sanžilės kanalu iš Lėvens į Nevėžį vidutiniškai nuteka vidutiniškai 3,29 m³/s[2]. Vidutinis debitas žiotyse – apie 7 m³/s. Upės vandens lygis per metus svyruoja nuo 1,6 iki 3,7 m.

Debitas (m³/s)
ties Kupiškiu ties Pasvaliu
Maksimalus 92 274
Vidutinis 1,79 6,5

Salingumas

Upėje yra 29 salos (neįskaitant tvenkinių), jų dažnumas – 0,19 vnt./km, daugiausiai sutinkamos vidurupyje, vagos viduryje[3]. Bendrai visos salos užima 7,8 ha plotą (vid. plotas – 0,27 ha, didž. iki 2 ha), todėl, lyginant su bendru Lėvens upės plotu, salingumas – 3,4 %[3]. 37,9 % salų sudaro atskeltinės senvaginės, likusią dalį – vaginės[3].

Intakai

Dešinieji:

Kairieji: Agione

Pavadinimo kilmė

Žodis „Lėvuo“ taip pat reiškia šlapią, pelkėtą, klampią vietą, tikrinis vardas giminingas latvių kalbos žodžiui „lēvenis“ – liūnas, klampynė.

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Aplinkos apsaugos agentūra: Mūšos pabaseinis. Nuoroda tikrinta 2010-12-19.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Algirdas Rainys. Lėvuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 58 psl.
  3. 3,0 3,1 3,2 Aldona Baubinienė, „Lietuvos didžiųjų upių salų kartometrinė analizė“, Geografijos metraštis 31 t., 236-244 (1998).