Didžioji Lenkija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S panaikinta Kategorija:Lenkijos istoriniai regionai; įtraukta Kategorija:Didžioji Lenkija naudojant HotCat |
|||
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
Dar kartą atsikūrus Lenkijai, Poznanės vaivadija buvo atkurta, bet po 1975 m., vykdant administracinę reformą nuo jos atskirtos Kališo, Lešno, Pilos, Konino vaivadijos. 1999 m. jas sujungus, regione suformuota Didžiosios Lenkijos vaivadija. |
Dar kartą atsikūrus Lenkijai, Poznanės vaivadija buvo atkurta, bet po 1975 m., vykdant administracinę reformą nuo jos atskirtos Kališo, Lešno, Pilos, Konino vaivadijos. 1999 m. jas sujungus, regione suformuota Didžiosios Lenkijos vaivadija. |
||
{{Vakarų slavų istoriniai regionai}} |
{{Vakarų slavų istoriniai regionai}} |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Didžioji Lenkija| ]] |
20:45, 16 birželio 2013 versija
- Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Api administracinius vienetus žiūrėkite Didžiosios Lenkijos provincija, Didžiosios Lenkijos vaivadija.
Lenkijos istorinis regionas: Wielkopolska | |
---|---|
Šalis | Didžiosios Lenkijos vaivadija |
Vėliava | |
Tautos | polianai > lenkai |
Laikotarpis | 1138–1320 |
Valstybės | D. Lenkijos kun. |
Miestai | Poznanė, Kališas, Gnieznas |
Apytikrė teritorija Lenkijoje |
Didžioji Lenkija (lenk. Wielkopolska, lot. Polonia Maior) – istorinis regionas vidurio vakarų Lenkijoje, tarp Vyslos ir Odros upių. Svarbiausias miestas – Poznanė. Dabar dauguma regiono įeina į Didžiosios Lenkijos vaivadiją, mažesnės dalys – į Kujavijos-Pamario, Liubušo ir Lodzės vaivadijas.
Geografija
Regionas ribojasi su Pomeranija (šiaurės vakaruose), Pomerelija (šiaurės rytuose), Kujavija (rytuose), Silezija (pietuose). Pagrindinės regiono upės yra Varta ir Notecė. Šiaurėje paviršius suformuotas ledyno, kalvotas, su daug ežerų; pietinėje dalyje vyrauja lygumos. 1957 m. įsteigtas Didžiosios Lenkijos nacionalinis parkas.
Svarbiausi regiono miestai: Poznanė, Kališas, Koninas, Pila, Didžiosios Lenkijos Ostruvas, Gnieznas, Lešnas, Turekas, Kolas, Kurnikas.
Istorija
.
Didžioji Lenkija yra ankstyvosios Lenkijos valstybės šerdis, dar vadinama Lenkijos lopšiu. Senovėje regionas buvo apgyvendintas polianų genčių. Būtent jų valdovai vėliau tapo ir visos Lenkijos karaliais. Didžiosios Lenkijos terminas pirmą kartą paminėtas 1257 m. Terminas atsirado kaip opozicija vėliau apie Krokuvą susiformavusiam Mažosios Lenkijos regionui.
XII a. regione klestėjo kelios kunigaikštystės: Didžiosios Lenkijos kunigaikštystė, Poznanės kunigaikštystė, Gniezno kunigaikštystė, Kališo kunigaikštystė kurios 1314 m. inkorporuotos į Lenkijos karalystę. Regione suformuotos Poznanės ir Kališo vaivadijos.
Po II-ojo Respublikos padalinimo 1793 m. regionas atiteko Prūsijos karalystei, kur suformuota Pietų Prūsijos provincija. 1806 m. Didžiojoje Lenkijoje įvyko sėkmingas sukilimas, po kurio suformuota Varšuvos kunigaikštystė, o regionas jai priklausė kaip Poznanės departamentas. Tačiau jau 1815 m., panaikinus kunigaikštystę, Didžioji Lenkija buvo padalinta tarp Prūsijos (čia sudarė Poznanės Didžiąją Kunigaikštystę, vėliau – Poznanės provinciją) ir Rusijos Imperijos (čia sudarė Kališo vaivadiją, vėliau – guberniją).
Po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lenkijos nepriklausomybę, Didžioji Lenkija vėl atiteko jai, ir buvo administruojama kaip Poznanės vaivadija. 1939-45 m. regioną valdė Nacistinė Vokietija.
Dar kartą atsikūrus Lenkijai, Poznanės vaivadija buvo atkurta, bet po 1975 m., vykdant administracinę reformą nuo jos atskirtos Kališo, Lešno, Pilos, Konino vaivadijos. 1999 m. jas sujungus, regione suformuota Didžiosios Lenkijos vaivadija.
|