Chilperikas I: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

15:41, 16 birželio 2013 versija

Chilperikas I
Karalius

Merovingai
Gimė	apie 539 m.
Mirė	584 m. rugsėjo mėn. Vila Chelles netoli Paryžiaus
Tėvas	Chloteras I
Motina	Aregunda
Sutuoktinis (-ė)	Audovera Galesvinta Fredegunda
Vaikai	Iš 1–osios santuokos: sūnūs: Theudebert, Suasono muravechas, Suasono klovis duktė: Basina Iš 3–osios santuokos: sūnūs: Samson, Theuderic, Chloteras II duktė: Rigunth
Suasono karalius
Valdė	561 m. lapkričio 29 d. - 584 m. rugsėjo 27 d. (22 metai)
Pirmtakas	Chloteras I
Įpėdinis	Chloteras II
Paryžiaus karalius
Valdė	567 m. rugpjūčio 5 d. - 584 m. rugsėjo 27 d. (17 metų)
Pirmtakas	Charibertas I
Įpėdinis	Chloteras II

Vikiteka	Chilperikas I

Chilperikas I (apie 539 m. – 584 m. rugsėjo mėn.) – Neustrijos (Suasono) karalius, valdęs nuo 561 m. iki savo mirties. Jis buvo vienas iš frankų karaliaus Chlotero I ir karalienės Aregundos sūnų. Frankų kalba šis vardas reiškia „Galingas užtarėjas“.

Gyvenimas

Iš karto po tėvo mirties 561 m. jis pasistengė, kad perimti visą jo palikimą, užvaldė karališkajame Berny-Rivière sukauptą iždą ir įžengė į Paryžių. Tačiau jo broliai privertė jį pasidalinti karalyste su jais. Chilperikui atiteko Suasonas kartu su Arasu, Kambrė, Thérouanne, Turnė ir Pajūrio Bulone. Jo vyresnysis brolis Charibertas I gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis Guntramas gavo Burgundiją su sostine Orleanu, o Sigebertui I atiteko Austrazija. 567 m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.

Neilgai trukus po iškilimo Chilperikas pradėjo kariauti su Sigebertu, kuriam dar ilgai jautė mažų mažiausiai antipatiją. Sigebertas jį nugalėjo ir įžengė į Suasoną, kur sumušė Chilperiko vyriausiojo sūnaus Theudebert pajėgas ir jį patį paėmė į nelaisvę. Karas įsiplieskė 567 m., po Chariberto mirties. Nors Chilperikas iš karto užėmė Sigeberto naująsias valdas, tačiau jam pralaimėjo. Vėliau Chilperikas susivienijo su Guntramu kovai prieš Sigebertą (573 m.), tačiau Guntramas perėjo į kitą pusę, ir Chilperikas vėl pralaimėjo karą.

Sigebertui vedus vestgotų princesę Brunhildą, Chilperikas taip pat sumanė naudingas vedybas. Jis jau buvo atstūmęs savo pirmąją žmoną Audoverą ir turėjo sugyventinę tarnaitę Fredegundą. Atsisakęs pastarosios, 567 m. Ruane vedė Brunhildos seserį Galesvintą, tapusia jo antrąja žmona. Netrukus ši jam atsibodo, ir ji vieną rytą buvo rasta pasmaugta savo lovoje. Po kelių dienų Chilperikas vedė Fredegundą.

Ši žmogžudystė tapo priežastimi ilgų karų tarp Chilperiko ir Sigeberto, trumpam nutraukiamų paliaubomis. 1575 m. Sigebertą nužudė Fredegunda, kaip tik tuo metu, kai jam Chilperikas buvo suteikęs malonę. Tada Chilperikas pradėjo karą su Sigeberto žmonos ir sūnaus užtarėju Guntramu. Chilperikas atgavo savo pozicijas, atsikovodamas nuo Austrazijos Tūrą ir Puatjė bei kai kurias vietas Akvitanijoje, skatindamas nesantaiką karalystės rytuose, valdant Childeberto II mažumai.

578 m. Chilperikas pasiuntė kariuomenę kariauti Vane prie Vilaine upės su Bretanės valdovu Waroch. Frankų pajėgas sudarė padaliniai iš Poitou, Touraine, Anžu, Comté du Maine ir Bayeux. Vyrai iš Bayeux buvo saksai, ir juos ypač skatino bretonai. Kariuomenės kovojo 3 dienas, kol Chilperikas pasidavė ir buvo pagerbtas už Vaną. Jis įdavė savo sūnų kaip įkaitą ir sutiko mokėti kasmetinę duoklę. Taip Chilperikas sulaužė priesaiką, bet jo valdžia prieš bretonus buvo tik sąlyginai saugi, kas yra liudijama amžininko Venantius Fortunatus poemoje.

Daugiausiai žinių apie Chilperiką randama frankų istoriko, Tūro vyskupo Grigorijaus (Grégoire de Tours) traktate „Historia Francorum“. Istorikas jo neapkentė, pavadindamas jį savo laikmečio Neronu ir Erodu (knyga VI.46). Grigorijaus rūstybę Chilperikas užsitraukė, atplėšdamas Tūrą nuo Austrazijos, konfiskuodamas bažnytinį turtą, skirdamas vyskupais pasauliečius iš savo dvaro aplinkos, bandydamas diegti naują Trejybės doktriną.

Valdant Chilperikui Neustrijoje, buvo įvesta bizantiška akių išdūrimo bausmė. Be to, jis buvo siejamas ir su kultūra – kažkiek buvo talentingas muzikantas, poeto Coelius Sedulius pavyzdžiu kūrė eiles, bandė reformuoti frankų abėcėlę. Taip pat stengėsi sušvelninti salijų teisės turto paveldėjimo nuostatas moterų atžvilgiu.

584 m. rugsėjo mėn. Chilperikui grįžtant iš medžioklės į karališkąją vilą Chelles netoli Paryžiaus, buvo nepažįstamojo užpultas ir nudurtas. Tuomet su žmona buvo įtempti santykiai, Fredegunda buvo įtariama slaptais susitikimais su Paryžiaus grafu Landrichu. Užpuolikas nebuvo nustatytas, nors įtarimai krito ant prastą reputaciją turėjusios Fredegundos.

Šeima

Chilperiko I pirmoji žmona (nuo 548 m.) buvo Audovera, su kuria susilaukė keturių vaikų:

Theudebert, žuvęs kare 575 m.,
Suasono muravechas, vedęs našlę Brunhildą ir tapęs savo tėvo priešu,
Suasono klovis, Fredegundos nužudytas 580 m.,
Basina, vienuolė, sukėlusi maištą Puatjė abatijoje.

Antroji santuoka (567 m.) su Galesvinta buvo trupalaikė, vaikų neturėjo.

Su Fredegunda, buvusia sugyventine, vėliau tapusia sutuoktine, turėjo kelis vaikus:

Samson ((575-577), mirė jaunas,
Rigunth, buvo susižadėjusi su vestgotų princu Reccared, bet niekada neištekėjo,
Theuderic (582-584), mirė jaunas,
[Chloteras II]] (584-629) Neustrijos paveldėtojas, vėliau frankų karalius.

Šaltiniai

Sérésia, L'Eglise el l'Etat sous les rois francs au VI siècle (Ghent, 1888).
Joseph Henry Dahmus, Seven Medieval Queens. 1972.
[Gregory of Tours (539-594): History of the Franks

Karališkieji titulai
Chilperikas I Merovingų dinastija Gimė: 539 Mirė: 584
Prieš tai: Chloteras I	Suasono karalius 561–584	Po to: Chloteras II
Prieš tai: Charibertas I	Paryžiaus karalius 567–584	Po to: Chloteras II

@@ Eilutė 35: / Eilutė 35: @@
 Iš karto po tėvo mirties 561 m. jis pasistengė, kad perimti visą jo palikimą, užvaldė karališkajame ''[[Berny-Rivière]]'' sukauptą iždą ir įžengė į [[Paryžius|Paryžių]]. Tačiau jo broliai privertė jį pasidalinti karalyste su jais. Chilperikui atiteko [[Suasonas]] kartu su [[Arasas (miestas)|Arasu]], [[Kambrė]], ''[[Thérouanne]]'', [[Turnė]] ir [[Pajūrio Bulonė|Pajūrio Bulone]]. Jo vyresnysis brolis [[Charibertas I]]
-gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis [[Guntramas]] gavo [[Burgundai|Burgundiją]] su sostine [[Orleanas|Orleanu]], o [[Sigebertas I|Sigebertui I]] atiteko [Austrazija]]. [[567]] m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.
+gavo Paryžių, antras vyresnysis brolis [[Guntramas]] gavo [[Burgundai|Burgundiją]] su sostine [[Orleanas|Orleanu]], o [[Sigebertas I|Sigebertui I]] atiteko [[Austrazija]]. [[567]] m. mirus broliui Charibertui, jo valdos pasipildė, kuomet broliai išsidalijo Chariberto I karalystę ir susitarė bendrai valdyti Paryžių.
 Neilgai trukus po iškilimo Chilperikas pradėjo kariauti su Sigebertu, kuriam  dar ilgai jautė mažų mažiausiai antipatiją. Sigebertas jį nugalėjo ir įžengė į Suasoną, kur sumušė Chilperiko vyriausiojo sūnaus ''Theudebert'' pajėgas ir jį patį paėmė į nelaisvę. Karas įsiplieskė 567 m., po Chariberto mirties. Nors Chilperikas iš karto užėmė Sigeberto naująsias valdas, tačiau jam pralaimėjo. Vėliau Chilperikas susivienijo su Guntramu kovai prieš Sigebertą ([[573]] m.), tačiau Guntramas perėjo į kitą pusę, ir Chilperikas vėl pralaimėjo karą.
@@ Eilutė 42: / Eilutė 42: @@
 Sigebertui vedus [[Vestgotai|vestgotų]] princesę [[Brunhilda|Brunhildą]], Chilperikas taip pat sumanė naudingas vedybas. Jis jau buvo atstūmęs savo pirmąją žmoną [[Audovera|Audoverą]] ir turėjo sugyventinę tarnaitę [[Fredegunda|Fredegundą]]. Atsisakęs pastarosios, [[567]] m. [[Ruanas|Ruane]] vedė Brunhildos seserį [[Galesvinta|Galesvintą]], tapusia jo antrąja žmona. Netrukus ši jam atsibodo, ir ji vieną rytą buvo rasta pasmaugta savo lovoje. Po kelių dienų Chilperikas vedė Fredegundą.
-Ši žmogžudystė tapo priežastimi ilgų karų tarp Chilperiko ir Sigeberto, trumpam nutraukiamų paliaubomis. [[1575]] m. Sigebertą nužudė Fredegunda, kaip tik tuo metu, kai jam Chilperikas buvo suteikęs malonę. Tada Chilperikas pradėjo karą su Sigeberto žmonos ir sūnaus užtarėju Guntramu. Chilperikas atgavo savo pozicijas, atsikovodamas nuo Ausrazijos Tūrą ir Puatjė bei kai kurias vietas [[Akvitanija|Akvitanijoje]], skatindamas nesantaiką karalystės rytuose, valdant [[Childebertas II|Childeberto II]] mažumai.
+Ši žmogžudystė tapo priežastimi ilgų karų tarp Chilperiko ir Sigeberto, trumpam nutraukiamų paliaubomis. [[1575]] m. Sigebertą nužudė Fredegunda, kaip tik tuo metu, kai jam Chilperikas buvo suteikęs malonę. Tada Chilperikas pradėjo karą su Sigeberto žmonos ir sūnaus užtarėju Guntramu. Chilperikas atgavo savo pozicijas, atsikovodamas nuo Austrazijos Tūrą ir Puatjė bei kai kurias vietas [[Akvitanija|Akvitanijoje]], skatindamas nesantaiką karalystės rytuose, valdant [[Childebertas II|Childeberto II]] mažumai.
-[[578]] m. Chilperikas pasiuntė kariuomenę kariauti [[Vanas (Prancūzija)|Vane]] prie ''[[Vilaine]]'' upės su [[Bretanė]]s valdovu ''[[Waroch]]''. Frankų pajėgas sudarė padaliniai iš ''[[Poitou]], [[Touraine]]'', [[Anžu]], ''[[Comté du Maine]]'' ir ''[[Bayeux]]''. Vyrai iš ''Bayeux'' buvo [[saksai]], ir juos ypač skatino [[bretonai]]. Kariuomenės kovojo 3 dienas, kol Chilperikas pasidavė ir buvo pagerbtas už Vaną. Jis įdavė savo sūnų kaip įkaitą ir sutiko mokėti kasmetinę duoklę. Taip Chilperikas sulaužė priesaiką, bet jo valdžia prieš bretonus buvo sąlyginai saugi, kas yra liudijama amžininko ''[[Venantius Fortunatus]]'' poemoje.
+[[578]] m. Chilperikas pasiuntė kariuomenę kariauti [[Vanas (Prancūzija)|Vane]] prie ''[[Vilaine]]'' upės su [[Bretanė]]s valdovu ''[[Waroch]]''. Frankų pajėgas sudarė padaliniai iš ''[[Poitou]], [[Touraine]]'', [[Anžu]], ''[[Comté du Maine]]'' ir ''[[Bayeux]]''. Vyrai iš ''Bayeux'' buvo [[saksai]], ir juos ypač skatino [[bretonai]]. Kariuomenės kovojo 3 dienas, kol Chilperikas pasidavė ir buvo pagerbtas už Vaną. Jis įdavė savo sūnų kaip įkaitą ir sutiko mokėti kasmetinę duoklę. Taip Chilperikas sulaužė priesaiką, bet jo valdžia prieš bretonus buvo tik sąlyginai saugi, kas yra liudijama amžininko ''[[Venantius Fortunatus]]'' poemoje.
-Daugiausiai žinių apie Chilperiką randama frankų istoriko, Tūro vyskupo Grigorijaus (''[[Grégoire de Tours]]'') traktate „''Historia Francorum''“. Istorikas jo neapkentė, pavadindamas jį savo laikmečio [[Neronas|Neronu]] ir [[Erodas I Didysis|Erodu]] (knyga VI.46). Grigorijaus rūstybę Chilperikas užsitraukė, atplėšdamas Tūrą nuo Austrazijos, konfiskuodamas bažnytinį turtą, vyskupais skirdamas pasauliečius iš savo dvaro aplinkos, bandydamas diegti naują [[Trejybė]]s doktriną.
+Daugiausiai žinių apie Chilperiką randama frankų istoriko, Tūro vyskupo Grigorijaus (''[[Grégoire de Tours]]'') traktate „''Historia Francorum''“. Istorikas jo neapkentė, pavadindamas jį savo laikmečio [[Neronas|Neronu]] ir [[Erodas I Didysis|Erodu]] (knyga VI.46). Grigorijaus rūstybę Chilperikas užsitraukė, atplėšdamas Tūrą nuo Austrazijos, konfiskuodamas bažnytinį turtą, skirdamas vyskupais pasauliečius iš savo dvaro aplinkos, bandydamas diegti naują [[Trejybė]]s doktriną.
 Valdant Chilperikui Neustrijoje, buvo įvesta bizantiška akių išdūrimo bausmė. Be to, jis buvo siejamas ir su kultūra – kažkiek buvo talentingas muzikantas, poeto ''[[Coelius Sedulius]]'' pavyzdžiu kūrė eiles, bandė reformuoti frankų abėcėlę. Taip pat stengėsi sušvelninti [[Salijų tiesa|salijų teisės]] turto paveldėjimo nuostatas moterų atžvilgiu.
@@ Eilutė 63: / Eilutė 63: @@
 Antroji santuoka ([[567]] m.) su [[Galesvinta]] buvo trupalaikė, vaikų neturėjo.
-Su [[Fredegunda]], buvusia sugyventine, vėliau tapusia sutuoktine,  turėjo keturis vaikus:
+Su [[Fredegunda]], buvusia sugyventine, vėliau tapusia sutuoktine,  turėjo kelis vaikus:
 * ''Samson'' ([[(575]]-[[577]]), mirė jaunas,
 * ''Rigunth'', buvo susižadėjusi su [[Vestgotai|vestgotų]] princu ''[[Reccared]]'', bet niekada neištekėjo,
 * ''Theuderic'' ([[582]]-[[584]]), mirė jaunas,
-* [[Chloteras II]] ([[584]]-[[629]]) Neustrijos paveldėtojas, vėliau frankų karalius.
+* [Chloteras II]] ([[584]]-[[629]]) Neustrijos paveldėtojas, vėliau frankų karalius.
 == Šaltiniai ==