Karolis Stanislovas Radvila II: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 91: Eilutė 91:
[[Kategorija:Baltojo erelio ordino kavalieriai]]
[[Kategorija:Baltojo erelio ordino kavalieriai]]
[[Kategorija:Šventojo Huberto ordino kavalieriai]]
[[Kategorija:Šventojo Huberto ordino kavalieriai]]
[[Kategorija:ATR pasaulietiniai senatoriai]]
[[Kategorija:Radvilos]]
[[Kategorija:Radvilos]]

11:25, 7 birželio 2013 versija

Karolis Stanislovas Anupras Radvila
lenk. Karol Stanisław Radziwiłł Panie Kochanku
lot. Carolus II Stanislaus Onuphrius Joannes Nepomucenus Justus Radziwil
Radvilos
Trimitai
Trimitai
Gimė 1734 m. vasario 27 d.
Nesvyžiuje
Mirė 1790 m. lapkričio 21 d. (56 metai)
Palenkės Bialoje
Tėvas Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Motina Uršulė Pranciška Vyšniovecka
Sutuoktinis (-ė) Marija Karolina Lubomirska
Teresė Karolina Rževuska
Veikla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Žymūs apdovanojimai
Order Orła Białego
Order Orła Białego
Order Świętego Huberta (Bawaria)
Order Świętego Huberta (Bawaria)
Vikiteka Karolis Stanislovas Radvila II

Karolis Stanislovas Anupras Radvila „Pone mielasis“ (lenk. Karol Stanisław Radziwiłł Panie Kochanku, lot. Carolus II Stanislaus Onuphrius Joannes Nepomucenus Justus Radziwil, 1734 m. vasario 27 d. Nesvyžiuje – 1790 m. lapkričio 21 d. Palenkės Bialoje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.

Biografija

Šeima

Karolio Stanislovo Radvilos II pirmoji žmona Marija Karolina Lubomirska
Karolio Stanislovo Radvilos II antroji žmona Teresė Karolina Rževuska

Kunigaikštis, kilęs iš Gediminaičių Radvilų giminės Olykos- Nesvyžiaus linijos,[1] tėvas Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, motina Uršulė Pranciška Vyšniovecka. Broliai Jonušas Tadas Radvila, Jeronimas Vincentas Radvila. Žmonos Marija Karolina Lubomirska (Maria Karolina Lubomirska), išsiskyrė, Teresė Karolina Rževuska (Teresa Karolina Rzewuska). Vaikų neturėjo.

Dvarai

Buvo turtingiausio Lietuvos ir Lenkijos valstybės tėvo turtingiausias vaikas, vienas turtingiausių bei didžiausias pajamas gaunančių aristokratų visoje Europoje. Jo valdose buvo 16 miestų, 683 kaimai ir 25 vaitystės. X Nesvyžiaus valdytojas, VIII Olykos valdytojas, VII Bialos ponas.

Po 1768 m. apsigyvenęs Nesvyžiuje ir pasitraukęs nuo politikos išpuošė rūmus, kuriuose rengė priėmimus ir šventes. 1785 m. priėmimas, surengtas Stanislovui Augustui Poniatovskiui netgi pateko į Adomo Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“.

1780 m. Nesvyžiuje atidarė Jūrininkų mokyklą, kuri laikytina pirmąja Lietuvoje ir Lenkijoje. Prie mokyklos buvo ligoninė, bendrabutis ir vandens maudyklės. Mokykla veikė pagal jūrų statutą, o joje buvo dėstoma matematika, geometrija, tautų istorija, piešimas, inžinerija, navigacija, muzika, mokoma šešių kalbų. Jūrų tarnybą dėstė keturi švedų ir du danų jūrų karininkai.

Asmenybė

Jo gyvenimas buvo apipintas legendų dar jam esant gyvam. Jau nuo 13 metų dalyvavo seimuose ir teismuose. Dėl linksmo būdo buvo mėgstamas bajorijos, dėl dažnų didžiulių puotų jį vadino Nesvyžiaus Bakchu, o dėl mėgstamų įterpti žodžių „pone mielasis“ (panie kochanku) buvo pramintas „Radvila Pone mielasis“. Tas vardas prigijo ir istoriografijoje, taip atskiriant jį nuo Karolio Stanislovo Radvilos. Iš kitos pusės jis garsėjo labdaringumu ir patriotiškumu.

Politinė veikla sutapo su Abiejų Tautų Respublikos nuosmukiu ir valstybės padalijimu. Jis priešinosi, kad karaliumi būtų išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis, dėl to buvo apšauktas išdaviku, jo dvarai konfiskuoti, ir tik įsikišusi Jekaterina II juos grąžino.

1757 m. rugpjūčio 3 d. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

Valstybės tarnyba

1752 m. LDK ginklininkas, 17621764 ir 1768–1790 m. Vilniaus vaivada ir Lvovo seniūnas.

1764 m. konvokacinio seimo metu rėmė Saksonijo-Anhalto Vetinų dinastijos kandidatą į Respublikos karaliaus sostą. Protestavo prieš Čartoryskių suartėjimą su Rusija. Su savo daliniais pasipriešino Rusijos kariuomenei, bet, pralaimėjęs mūšį prie Slonimo, nusprendė pasitraukti į Valahiją Rumunijoje. Jau Drezdene jį pasiekė žinia, kad iš jo atimtos Vilniaus vaivados pareigos ir konfiskuotas visas turtas. Tik kai į Lietuvos didikų konfliktą įsikišo Rusijos pasiuntinys Nikolajus Repninas, jis grįžo namo.

1767–1768 m. Radomo konfederacijos pirmininkas. Prisiekęs ištikimybę karaliui Stanislovui Augustui susigrąžino dvarus. 1768 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimo pirmininkas, pasipriešino garantiniam traktatui, pagal kurį Respublika būtų tapusi Rusijos protektoratu, o po seimo tapo Baro konfederacijos generaliniu maršalka.

Prasidedant 1788 m. Ketverių metų seimui jis priešinosi karaliaus ir Čartoryskių reformoms.

Politinis postas
Prieš tai:
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Vilniaus vaivada

17621764
Po to:
Mykolas Kazimieras Oginskis
Prieš tai:
Mykolas Kazimieras Oginskis
Vilniaus vaivada

17681790
Po to:
Mykolas Jeronimas Radvila
Prieš tai:
Celestinas Čaplicas
ATR seimo maršalka

17671768
Po to:
Mykolas Jeronimas Radvila
Prieš tai:
Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė
Radvilų giminės galva

17621790
Po to:
Dominykas Jeronimas Radvila


Šaltiniai

  1. Karolis Stanislovas Radvila IILietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.

Nuorodos

Trimitų herbo Radvilos lenkų kalba