Greitasis atakos kateris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 3 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:Q719226
Eilutė 16: Eilutė 16:


[[Kategorija:Karo laivai]]
[[Kategorija:Karo laivai]]

[[en:Fast Attack Craft]]
[[ja:高速戦闘艇]]
[[nl:Fast Attack Craft]]

03:55, 4 birželio 2013 versija

Skjold klasės kateris (Norvegija), išvystantis iki 60 mazgų greitį.
Gepard klasės greitasis atakos kateris (Vokietija)
Hamina klasės raketinis kateris (Suomija)

Greitasis atakos kateris (angl. Fast Attack Craft; FAC) – kateris (100–400 tonų vandentalpos karo laivas), skirtas puolamosioms užduotims vykyti, paprastai galintis išvystyti iki 40 mazgų greitį, paprastai ginkluotas priešlaivinėmis raketomis ir/ar torpedomis. T.y., torpediniai ir raketiniai kateriai yra greitieji atakos kateriai.

Dėl mažo dydžio greitieji atakos kateriai labiausiai tinka veikti pakrantės vandenyse, kai jūra yra palyginti rami. Pvz., tokius laivus naudoja Azijoje ir Europoje veikiantys laivynai, tačiau jie retai naudojami Atlanto ar Ramiajame vandenynuose.

Istorija

Atsiradus vidaus degimo varikliams XIX a. pabaigoje atsirado galimybė statyti mažus greitus karo laivus. Pionierėmis šioje srityje tapo Italija ir D. Britanija. Pradžioje tokie kateriai buvo ginkluoti mažo kalibro patrankomis ir neseniai išrastomis torpedomis. Viena sėkmingų torpedinių katerių atakų buvo Austrijos-Vengrijos linijinio laivo SMS Szent István, atakuoto italų MAS 15 katerių, nuskandinimas 1918 m.

Po Antrojo pasaulinio karo šio tipo laivų naudojimas JAV ir D. Britanijos karo laivynuose pastoviai mažėjo, nors TSRS turėjo daug torpedinių ir patrankinių katerių. Po 1960 m. ėmus naudoti priešlaivines raketas atsirado raketiniai kateriai (pradžioje tai buvo TSRS gamybos laivai), kurie atnaujino susidomėjimą greitaisiais atakos kateriais. V. Europoje juos statė Prancūzija (ji daug jų eksportuodavo) ir Vokietija.

1991 m. vykusiame Pirmajame Persijos įlankos kare išaiškėjo vienas iš greitųjų atakos katerių trūkumų – grupę tokių Irako katerių sunaikino D. Britanijos sraigtasparniai Lynx, ginkluoti Sea Skua raketomis. Tokie kateriai praktiškai neturi oro gynybos sistemų. Tiesa, Vokietijos gamybos Gepard klasės kateriai turi tokias oro gynybos priemones kaip „tranų“ ir atšvaitų leidimo įrenginiai bei RIM-116 zenitinės raketos, tad turi gerą oro gynybą. Suomijos Hamina klasės raketiniai kateriai turi po 8 Umkhonto raketas vertikalaus leidimo įtaisuose, kurios gali numušti artėjančias raketas ir lėktuvus iki 12 km nuotolio. Be to, jie ginkluoti Bofors 57 Mk3 universaliomis patrankomis.

Pastaraisiais metais greitieji atakos kateriai vis dažniau aprūpinami zenitinėmis raketomis, todėl darosi didesni, jų vandentalpa ima siekti 800 tonų. Didžiausi tokie laivai gali nešti sraigtasparnį.