Vladas Terleckas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:00, 24 gegužės 2013 versija

Vladas Terleckas
Gimė	1939 m. rugsėjo 13 d. (84 metai) Krivasalyje, Saldutiškio valsčius
Sutuoktinis (-ė)	Regina
Vaikai	Jūratė

Veikla	Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras
Partija	Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

Išsilavinimas	1986 m. docentas
Alma mater	1966 m. Vilniaus universitetas; 1976 m. Leningrado finansų ekonomikos institutas.

Vladas Terleckas (g. 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio valsčius) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.

Biografija

1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje, 1951–1958 m. Linkmenų vidurinėje mokykloje. 1958 ir 1959 m. dėl brolio Antano antisovietinės veiklos ir kalinimo nebuvo priimtas studijuoti nei Vilniaus universitete, nei Vilniaus pedagoginiame institute, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai.

1959–1961 m. dirbo Kazachstano plėšiniuose, medienos paruošimo darbus Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus aerouosto nusileidimo taką. Tik 1961 m. priimtas į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, 1966 m. jame baigė bankininkystę.

1966–1967 m. SSRS valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. 1967 m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje iki 2000 m. 1976 m. Leningrado finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas docento vardo suteikimas. Jį gavo tik 1986 m.

Nuo 1972 m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. 1989–1996 m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. 1989 m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. 1991–1993 m. papildomai – Lietuvos banko konsultantas, Mokslo centro direktorius, 1993–1996 m. komercinio banko Mokymo centro direktorius.

1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr. 1, iškeltas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo Kazimiera Prunskienė, Kazimieras Antanavičius, Gediminas Vagnorius.

1999 ir 2012 m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė Vlado Jurgučio premiją už 1995–1999 m. ir 2011 m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.

Brolis Antanas Terleckas. Žmona Regina, dukra Jūratė.

Bibliografija

1970–1999 m. parašė ir paskelbė per 260 didesnių įvairaus pobūdžio publikacijų. Mažosios Lietuvos enciklopedijos straipsnių autorius.

Pinigai Lietuvoje 1915–1944 m. (1992);
Lietuvos bankas 1922–1943 metais (1992);
Kelias nuo Žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko (1999, bendraautoris Venantas Mačiekus);
Lietuvos bankininkystės istorija 1918–1940 (1999);
Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 (2001);
Bankininkystė Lietuvoje 1795–1915 (2011).

@@ Eilutė 36: / Eilutė 36: @@
 | pastabos =
 }}
-'''Vladas Terleckas''' (g. [[1939]] m. [[rugsėjo 13]] d. [[Krivasalis|Krivasalyje]], [[Saldutiškio valsčius]]) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.
+'''Vladas Terleckas''' (g. [[1939]] m. [[rugsėjo 13]] d. [[Krivasalis|Krivasalyje]], [[Saldutiškio valsčius]]) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras.
 == Biografija ==
-[[1946]]–[[1951]] m. mokėsi Krivasalio pradinėje, 1951–[[1958]] m. [[Linkmenų pagrindinė mokykla|Linkmenų vidurinėje mokykloje]]. 1958 ir [[1959]] m. dėl brolio [[Antanas Terleckas|Antano]] antisovietinės veiklos ir kalinimo nebuvo priimtas studijuoti nei [[VU|Vilniaus universitete]], nei [[VPI|Vilniaus pedagoginiame institute]], nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai.
+[[1946]]–[[1951]] m. mokėsi Krivasalio pradinėje, 1951–[[1958]] m. [[Linkmenų pagrindinė mokykla|Linkmenų vidurinėje mokykloje]]. 1958 ir [[1959]] m. dėl brolio [[Antanas Terleckas|Antano]] antisovietinės veiklos ir kalinimo nebuvo priimtas studijuoti nei [[VU|Vilniaus universitete]], nei [[VPI|Vilniaus pedagoginiame institute]], nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai.
-–[[1961]] m. dirbo [[Kazachstanas|Kazachstano]] plėšiniuose, medienos paruošimo darbus [[Karelija|Karelijoje]], durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus aerouosto nusileidimo taką. Tik [[1961]] m. priimtas į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, [[1966]] m. jame baigė bankininkystę.
+–[[1961]] m. dirbo [[Kazachstanas|Kazachstano]] plėšiniuose, medienos paruošimo darbus [[Karelija|Karelijoje]], durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus aerouosto nusileidimo taką. Tik [[1961]] m. priimtas į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, [[1966]] m. jame baigė bankininkystę.
-–[[1967]] m. [[SSRS]] valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. [[1967]] m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje. [[1976]] m. [[Leningradas|Leningrado]] finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas [[docentas|docento]] vardo suteikimas. Jį gavo tik [[1986]] m.
+–[[1967]] m. [[SSRS]] valstybinio banko Vilniaus skyriaus tarnautojas. [[1967]] m. pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų ir dirbo katedroje iki [[2000]] m. [[1976]] m. [[Leningradas|Leningrado]] finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją „Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtra ir jų tobulinimo galimybės“. Atsisakė paklusti viešai pasmerkti brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, todėl 10 m. buvo sulaikytas [[docentas|docento]] vardo suteikimas. Jį gavo tik [[1986]] m.
-Nuo [[1972]] m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. [[1989]]–[[1996]] m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. [[1989]] m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. [[1991]]–[[1993]] m. papildomai – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] konsultantas, Mokslo centro direktorius, [[1993]]–[[1996]] m. komercinio banko Mokymo centro direktorius.
+Nuo [[1972]] m. tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. [[1989]]–[[1996]] m. daug dėmesio skyrė dabartinės Lietuvos pinigų bei kredito sistemų sukūrimui. [[1989]] m. paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų. [[1991]]–[[1993]] m. papildomai – [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] konsultantas, Mokslo centro direktorius, [[1993]]–[[1996]] m. komercinio banko Mokymo centro direktorius.
-[[1990]]–[[1992]] m. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr. 1, iškeltas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]]. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo [[Kazimiera Prunskienė]], [[Kazimieras Antanavičius]], [[Gediminas Vagnorius]].
+[[1990]]–[[1992]] m. [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos]] deputatas, išrinktas Vilniaus Pilies rinkimų apygardoje Nr. 1, iškeltas [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]]. Politinėms partijoms nepriklausė. Iš Seimo pasitraukė protestuodamas prieš jam nepriimtinus Lietuvos turto privatizavimo įstatymus, kuriuos kūrė ir aprobavo [[Kazimiera Prunskienė]], [[Kazimieras Antanavičius]], [[Gediminas Vagnorius]].
-[[1999]] ir [[2012]] m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė [[Vlado Jurgučio premija|Vlado Jurgučio premiją]] už [[1995]]–[[1999]] m. ir [[2011]] m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.
+[[1999]] ir [[2012]] m. Lietuvos banko valdyba V. Terleckui skyrė [[Vlado Jurgučio premija|Vlado Jurgučio premiją]] už [[1995]]–[[1999]] m. ir [[2011]] m. išleistas knygas ir paskelbtus straipsnius Lietuvos bankininkystės istorijos tema.
 Brolis [[Antanas Terleckas]]. Žmona Regina, dukra Jūratė.
 == Bibliografija ==
-[[1970]]–[[1999]] m. parašė ir paskelbė per 260 didesnių įvairaus pobūdžio publikacijų. [[Mažosios Lietuvos enciklopedija|Mažosios Lietuvos enciklopedijos]] straipsnių autorius.
+[[1970]]–[[1999]] m. parašė ir paskelbė per 260 didesnių įvairaus pobūdžio publikacijų. [[Mažosios Lietuvos enciklopedija|Mažosios Lietuvos enciklopedijos]] straipsnių autorius.
-* Pinigai Lietuvoje [[1915]]–[[1944]] m. (1992);
+* Pinigai Lietuvoje [[1915]]–[[1944]] m. (1992);
 * Lietuvos bankas [[1922]]–[[1943]] metais (1992);
 * Kelias nuo Žemės banko iki Lietuvos žemės ūkio banko ([[1999]], bendraautoris [[Venantas Mačiekus]]);
 * Lietuvos bankininkystės istorija [[1918]]–[[1940]] (1999);
 * Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940 (2001);
-* Bankininkystė Lietuvoje [[1795]]-[[1915]] (2011).
+* Bankininkystė Lietuvoje [[1795]]–[[1915]] (2011).