Alus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Puslapis keičiamas tekstu „labai geras dalykas“ |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
labai geras dalykas |
|||
[[Vaizdas:Many-kind-of-beer.jpg|thumb|200px|Įvairių rūšių alus buteliuose]] |
|||
[[Vaizdas:Fuller's 1845.JPG|thumb|200px|Tamsusis alus]] |
|||
[[Vaizdas:Lager beer in glass.jpg|thumb|200px|Šviesusis alus]] |
|||
[[Vaizdas:Witbier.JPG|thumb|200px|Belgiškas [[kvietinis alus]] „Hoegaarden“]] |
|||
'''Alus''' – silpnas natūralus [[alkoholinis gėrimas]]. Stiprumas 2,5-12 % alkoholio tūrio. Gaminamas [[Fermentacija|fermentuojant]] [[Mielės|mielėmis]] [[miežis|miežių]], kartais – kitų [[grūdas|grūdų]] ([[kvietys|kviečių]], [[ryžis|ryžių]]) [[Salyklas|salyklą]]. [[skonis|Skoniui]] pagerinti į alų dedama [[Apynys|apynių]] ir kitų [[Prieskoniai|prieskonių]]. Stiprumui padidinti – [[Cukrus|cukraus]], kartais – [[Medus|medaus]]. |
|||
== Etimologija == |
|||
Manoma, kad žodis ''alus'' yra kilęs iš [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbės]] žodžio šaknies ''*alu-''. Šios kilmės yra ne tik [[lietuvių kalba|lietuviškas]] ir [[latvių kalba|latviškas]] žodis ''alus'', bet ir {{en|ale}}, [[švedų kalba|švedų]] ''öl'', [[danų kalba|danų]] ir [[norvegų kalba|norvegų]] ''øl'', o taip pat, kaip indoeuropietiškas skolinys, [[suomių kalba|suomių]] ''olut'' ir [[estų kalba|estų]] ''õlu''. |
|||
Anglų kalbos žodis ''beer'', [[vokiečių kalba|vokiečių]] (ir daugelio kitų [[kalbos|kalbų]]) ''bier'', [[prancūzų kalba|prancūzų]] ''bière'', {{it|birra}} yra kilę iš [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] [[veiksmažodis|veiksmažodžio]] ''bibere'' (gerti). |
|||
Panašiai, daugumos [[slavai|slavų]] kalbų žodis ''pivo'' reiškia „gėrimas“. [[ispanų kalba|Ispanų]] ir [[portugalų kalba|portugalų]] kalbų žodis ''cerveza'' kilęs iš lotyniškojo ''cerevisia''. |
|||
== Istorija == |
|||
Alus yra vienas seniausių istorijai žinomų žmogaus gaminamų produktų. Alaus gamybos pradžia datuojama 7 tūkstantmečiu pr. m. e., jo gamyba minima [[Senovės Egiptas|senovės Egipto]] ir [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] rašytiniuose šaltiniuose. Alaus likučių aptinkama [[3500 m. pr. m. e.|3500]]–[[3100 m. pr. m. e.]] induose <ref>[http://www.museum.upenn.edu/new/research/Exp_Rese_Disc/masca/beer.shtml EARLIEST KNOWN CHEMICAL EVIDENCE OF BEER]</ref>. Kadangi fermentuoti galima daugelį produktų, kuriuose yra cukraus ar krakmolo, tikėtina, kad alaus gamyba buvo išrasta keliose pasaulio vietose nepriklausomai viena nuo kitos. |
|||
Iki [[Pramoninė revoliucija|pramonės revoliucijos]] alus daugiausia buvo gaminamas namudiniais būdais, nors jau nuo [[VII amžius|VII a.]] taip pat buvo intensyviai gaminamas ir pardavinėjamas [[Europa|Europos]] [[vienuolynas|vienuolynuose]]. Pramonės revoliucija leido taikyti pramoninius alaus gamybos būdus, o [[mokslas|mokslo]] pasiekimai (pvz., [[termometras|termometro]] ir [[higrometras|higrometro]] išradimas) leido geriau suprasti alaus gamybos procesą ir jį kontroliuoti. |
|||
Šiuo metu alaus gamyba yra pasaulinis verslas, kuriame dominuoja keletas tarptautinių [[korporacija|korporacijų]]. Egzistuoja taip pat tūkstančiai regioninių gamintojų. |
|||
Pirmasis lietuviško kapitalo bravoras atidarytas 1932 metais - Šadauskų bravoras Mažeikiuose. |
|||
== Alus ir visuomenė == |
|||
=== Suvartojimo kiekiai === |
|||
:''Skaitykite [[Europos alkoholinių gėrimų juostos]]'' |
|||
[[Lietuva|Lietuvos]] [[aludarininkystė|aludarių]] asociacijos duomenimis <ref>[http://www.sekmesloterija.lt/]</ref>, [[2005]] m. kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išgėrė 87,5 litro alaus per metus. Alaus suvartojimas Lietuvoje nuo [[1995]] m. (kai 1 žmogus vidutiniškai išgerdavo 34,5 litro per metus) kasmet auga. |
|||
[[2004]] m. duomenimis, daugiausiai alaus suvartojanti šalis yra [[Čekija]] (156,9 litro per metus), po jos seka [[Airija]] (131,1 litro), [[Vokietija]] (115,8 litro), [[Australija]] (109, 9 litro), [[Austrija]] (108,3 litro), [[Jungtinė Karalystė]] (99 litrai) ir [[Belgija]] (93 litrai). |
|||
=== Poveikis sveikatai === |
|||
''Platesnė informacija straipsnyje [[Alkoholio poveikis sveikatai]]'' |
|||
Alkoholio vartojimas dideliais kiekiais siejamas su [[kepenys|kepenų]] pažeidimais (ir [[vėžys|vėžio]] vystymusi), [[cirozė|ciroze]], [[pankreatitas|pankreatitu]] ir [[podagra]]. |
|||
Apyniuose, kurie naudojami suteikti alui specifinį karstelėjusį skonį, yra 8-prenilnaringeninas (8-PN) – medžiaga, priklausanti fitoestrogenų klasei („fito“ – augalas, „[[estrogenai|estrogenas]]“ – moters lytinis hormonas). Dėl šios priežasties, alaus vartojimą galima prilyginti hormoninei terapijai. <ref>S.R. Milligan, J.C. Kalita, A. Heyerick, H. Rong, L. de Cooman, D. de Keukeleire // Identification of a potent phytoestrogen in hops (Humulus lupulus L.) and beer // Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 84, 2249–2252 (1999)</ref> <ref>P. Cos, T. de Bruyne, S. Apers, D.V. Berghe, L. Pieters, A.J. Vlietinck // Phyto¬estrogens: recent developments // Planta Medica 69, 589–599 (2003).</ref> <ref>S.R. Milligan, J.C. Kalita, V. Pocock, V. Van de Kauter, J.F. Stevens, M.L. Deinzer, H. Rong, D. de Keukeleire // The endocrine activities of 8-prenylnaringenin and related hop (Humulus lupulus L.) flavonoids // Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism 85, 4912-4915 (2000).</ref> |
|||
=== Tara === |
|||
[[baras|Baruose]], [[restoranas|restoranuose]] ir kitose viešojo maitinimo įstaigose įprastai alus [[serviravimas|serviruojamas]] iš metalinių [[statinė|statinaičių]], iš kurių alus pilstomas per čiaupą. Statinaitės viduje [[angliarūgštė|angliarūgšte]] sukeliamas spaudimas, dėl kurio alus teka į čiaupą. Kai kurių rūšių (pvz., ''Guinness'') spaudimas sukeliamas [[azotas|azoto]] pagalba. Azoto burbulai smulkūs, o [[puta]] tiršta ir standi. |
|||
Nefiltruotas alus kartais pilstomas tiesiogiai iš medinės statinės, į kurią įsukamas čiaupas. |
|||
[[Parduotuvė]]se parduodamas alus paprastai pilstomas į [[skardinė|skardines]], stiklinius bei plastmasinius (pigiausios rūšys) [[butelis|butelius]]. Prieš išpilstymą dauguma alaus rūšių [[filtravimas|filtruojamos]], tačiau rūšys, kurių [[brendimas]] turi būti baigiamas pačiame butelyje, paliekamos nefiltruotos. |
|||
Įvairiose šalyse [[pakuotė|taros]] populiarumas skiriasi. Pvz., [[2001]] m. [[Švedija|Švedijoje]] 63,9 % alaus buvo parduota skardinėse, tuo tarpu [[Danija|Danijoje]] alumi skardinėse išvis neprekiaujama <ref>[http://www.europeanbeerguide.net/eustats.htm#package]</ref>. Skardinės apsaugo alų nuo šviesos poveikio, taip pat sumažina tikimybę, kad alus išbėgs. Išradus skardines, į jas buvo žvelgiama kaip į technologinį proveržį, leisiantį išlaikyti alaus kokybę, pakuojant alų į mažai vietos užimančią, lengvą ir pigią [[pakuotė|pakuotę]]. Tačiau ilgainiui skardinės pradėtos sieti su pigesniu, masinės gamybos alumi (o stikliniai buteliai – su aukštesnės kokybės alumi). |
|||
== Gamyba == |
|||
''Platesnė informacija straipsnyje [[Alaus darymas]]'' |
|||
=== Didžiausi alaus gamintojai === |
|||
[[2004]] m. didžiausi alaus gamintojai pasaulyje buvo: |
|||
* [[InBev]] – 233,5 mln. hektolitrų ([[Belgija]] – [[Brazilija]]) |
|||
* [[Anheuser-Busch]] – 152 mln. hektolitrų ([[JAV]]) |
|||
* [[SABMiller]] – 135 mln. hektolitrų ([[JAV]] – [[PAR]]) |
|||
* [[Heineken]] – 107 mln. hektolitrų ([[Nyderlandai]]) |
|||
* [[Carlsberg]] – 78 mln. hektolitrų ([[Danija]]) |
|||
* [[Scotish&Newcastle]] – 52 mln. hektolitrų ([[Didžioji Britanija]]) |
|||
[[Lietuva|Lietuvoje]] didžiausias alaus gamintojas yra ''Carlsberg'' bei ''Scotish&Newcastle'' kontroliuojamas [[holdingas]] [[Baltic beverages holding]]. |
|||
=== Sudedamosios dalys === |
|||
Trys būtinieji alaus ingredientai: |
|||
* [[vanduo]] |
|||
* [[krakmolas|krakmolo]] šaltinis [[fermentacija]]i (paprastai [[salyklas]]) |
|||
* [[mielės]] |
|||
[[skonis|Skoniui]] suteikti gali būti dedama ir kitų produktų, tarp kurių populiariausi [[Apynys|apyniai]]. Norint suteikti papildomą prieskonį arba atpiginti alų, greta salyklo gali būti dedama kitų [[grūdas|grūdų]] (pvz., [[kvietys|kviečių]] arba [[kukurūzas|kukurūzų]]). Kad alus būtų skaidresnis, į jį gali būti dedama [[želatina|želatinos]] arba kitų skaidrinančių priedų. |
|||
==== Vanduo ==== |
|||
[[Vanduo]] yra pagrindinė alaus sudedamoji dalis. Kadangi skirtingų vietovių vandenyje yra ištirpę skirtingi [[mineralinės medžiagos|mineralinių medžiagų]] kiekiai, vanduo turi didelės įtakos alaus skoniui. Pvz., [[Dublinas|Dublino]] regione vanduo kietas ir gerai tinka gaminti [[stout]] alų, kuriuo garsėja [[Dublinas]], o [[Pilzenas|Pilzene]] vanduo minkštas, gerai tinkantis [[pilsner]] alui. |
|||
==== Krakmolo šaltinis ==== |
|||
[[Krakmolas]] yra medžiaga fermentacijai ir lemia alaus skonį. Dažniausiai alaus gamyboje naudojamas krakmolo šaltinis yra [[miežis|miežių]] [[salyklas]]. Salyklas gaminamas mirkant grūdus vandenyje ir leidžiant jiems sudygti, o vėliau iš dalies sudygusius grūdus išdžiovinant. Salykle susidaro [[fermentai]], dėl kurių grūduose esantis krakmolas virsta [[cukrus|cukrumi]]. Skirtingi salyklo džiovinimo būdai ir temperatūros iš tų pačių grūdų leidžia pagaminti skirtingas salyklo rūšis. Tamsesnės spalvos salyklas naudojamas gaminti tamsiam alui. |
|||
==== Mielės ==== |
|||
[[Mielės]] – [[mikroorganizmas]], dėl kurio veiklos vyksta alaus fermentacija. Mielių [[metabolizmas]] skaido cukrų į [[anglies dvideginis|anglies dvideginį]] ir [[etanolis|etanolį]]. Nuo mielių rūšies priklauso ir alaus skonis. |
|||
==== Apyniai ==== |
|||
[[Apyniai]] dedami į beveik visas alaus rūšis dvejopais tikslais: jie suteikia prieskonį, o taip pat [[konservavimas|konservuoja]]. Apyniai alui suteikia kartumo, suteikia papildomų vaisinių prieskonių, padeda ilgiau išsilaikyti alaus [[puta]]i, bei turi [[antibiotikas|antibiotinį]] efektą, kuris stabdo nepageidaujamų aluje mikroorganizmų dauginimąsi. Alaus kartumui matuoti egzistuoja tarptautinė ''International Bitterness Units'' skalė. |
|||
=== Alaus temperatūra === |
|||
Alaus temperatūra turi įtakos jo skoniui – žemoje temperatūroje geriau atsiskleidžia lengvo silpno alaus (tokio kaip šviesiosios [[lager]] tipo alaus rūšys) gaivumas. Tuo tarpu aukštesnėje temperatūroje geriau atsiskleidžia sudėtingi sunkesnių alų, tokių kaip [[ale]] arba [[stout]], skoniai. |
|||
Alaus žinovas Michael Jackson pasiūlė 5 lygių alaus temperatūrų skalę: |
|||
* ''gerai atšaldyta'' (7 °C) – lengvojo alaus rūšims, tokioms kaip amerikietiškas arba australietiškas [[lager]] alus |
|||
* ''atšaldyta'' (8 °C) – [[pilsner]] tipo alui, Berliner Weisse kanadietiškiems [[elis|eliams]] |
|||
* ''silpnai atšaldyta'' (9 °C) – europietiškoms [[lager]] alaus rūšims, visiems tamsiesiems lager alums ir vokiško [[Kvietinis alus|kvietinio alaus]] rūšims |
|||
* ''rūsio temperatūra'' (13 °C) – britiškam [[ale]], [[stout]] tipų alui, daugumai [[belgiškas alus|belgiško alaus]] rūšių |
|||
* ''kambario temperatūra'' (15,5 °C) – stipriems tamsiesiems eliams, ypač belgiškam [[Trapistų alus|trapistų alui]] ir miežių vynui |
|||
=== Stiprumas === |
|||
[[Etanolis]] yra [[mielės|mielių]] [[metabolizmas|metabolizmo]] šalutinis produktas, tačiau pačioms mielėms jis yra kenksmingas – dauguma alui naudojamų mielių rūšių žūsta, kai alkoholio koncentracija pasiekia 12 % tūrio. Pagrindiniai faktoriai, lemiantys alkoholio kiekį aluje, yra mielių rūšis ir [[cukrus|cukraus]] kiekis [[raugas|rauge]]. Siekiant didesnio alkoholio kiekio, į alų gali būti dedama papildomai cukraus arba [[fermentas|fermentų]], skaidančių [[krakmolas|krakmolą]]. Kuo trumpesnis [[fermentacija|fermentacijos]] laikas ir kuo žemesnėje temperatūroje ji vyksta, tuo mažesnė alkoholio koncentracija. |
|||
Pasaulyje (ir Lietuvoje) daugiausiai išgeriama šviesiojo ''Lager'' tipo alaus, kurio alkoholio koncentracija paprastai yra 4-6 % tūrio. Lietuvos įstatymai draudžia gaminti alų, stipresnį nei 9,5 % alkoholio tūrio (nuo 2013 m. sausio 1 d. stipresnį nei 7,5 % alkoholio tūrio<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4445&p_d=119487&p_k=1</ref>) |
|||
=== Indai === |
|||
Alus geriamas iš įvairių formų [[bokalas|bokalų]] ir [[taurė|taurių]]. Daugelis gėrėjų mano, kad indo forma turi įtakos alaus skoniui, dėl to alaus gamintojai gamina konkrečiam alui gerti tinkamas taures. |
|||
Alaus išvaizdą bokale lemia supylimo būdas: pylimo greitis (iš butelio ir iš čiaupo), bokalo palenkimo kampas, srovės padėtis (į bokalo kraštą ar į centrą) lemia alaus [[puta|putos]] storį ir jos išsilaikymą, alaus putos liekanas ant bokalo kraštų, burbuliavimą (kiek pylimo metu išsiskyrė [[angliarūgštė]]s). |
|||
== Alaus rūšys == |
|||
''Platesnė informacija pagrindiniame straipsnyje [[Alaus rūšys]]'' |
|||
Kiekvienoje šalyje, kurioje populiarus alus, egzistuoja saviti alaus skirstymo būdai, tačiau alaus gamybos būdai yra bendri visoms šalims. |
|||
Paprasčiausias alaus skirstymas į tipus pagal [[fermentacija|fermentacijos]] metu naudojamas [[mielės|mieles]]. Šitaip išskiriami trys pagrindiniai alaus tipai: |
|||
=== Apatinės fermentacijos alus ([[Lager]]) === |
|||
Populiariausias alaus tipas pasaulyje, šiam tipui priklauso ir beveik visos Lietuvoje gaminamos alaus rūšys. |
|||
Fermentacijos metu mielės (pvz., ''Saccharomyces pastorianus'') nusėda indo apačioje. Fermentuojama 2 etapais žemoje temperatūroje: pirminė fermentacija 7-12 °C, antrinė – 0-4 °C temperatūroje. Fermentuojant žemoje temperatūroje susidaro [[esteriai]], lemiantys gaivų alaus skonį. |
|||
Terminas „Lager“ kilęs iš vokiško veiksmažodžio ''lagern'' (saugoti), nes dėl žemos temperatūros fermentacija vyksta lėčiau nei kitų alaus tipų. Šiuolaikinėmis technologijomis fermentacija gali būti pagreitinama iki 1-3 savaičių. |
|||
=== Viršutinės fermentacijos alus ([[Ale]]) === |
|||
Fermentuojama aukštoje temperatūroje (15-24 °C), mielės (pvz., ''Saccharomyces cerevisiae'') pakyla į paviršių. Fermentacija vyksta trumpiau nei ''lager'' tipo alaus. |
|||
[[Elis]] paprastai turi saldesnį, „sunkesnį“ skonį, gali būti jaučiamas vaisių prieskonis. |
|||
=== Savaiminės fermentacijos alus ([[Lambic]]) === |
|||
Šio tipo alų fermentuoja ne dirbtinai augintos, o natūralios gamtinės mielės (dažniausiai pasitaiko ''Brettanomyces bruxellensis'' ir ''Brettanomyces lambicus'' rūšys). Fermentacijoje dalyvauja ''Lactobacillus'' tipo [[bakterijos]]. |
|||
Spontaninės fermentacijos alūs paprastai yra rūgštūs. Šio tipo alus gaminamas tik Pajotenlando regione ([[Belgija|Belgijos]] Flamandų Brabanto provincijos vakarinė dalis, į vakarus nuo [[Briuselis|Briuselio]]). |
|||
=== Kitas alaus skirstymas === |
|||
Alus taip pat skirstomas pagal išvaizdą (pvz., tamsusis, šviesusis), [[kvapas|kvapą]], [[skonis|skonį]], pojūtį burnoje, stiprumą, mielių rūšį, panaudotas grūdų rūšis (pvz., [[kvietinis alus]]), apynius ar vandenį, kitus ingredientus. Ši kriterijų visuma leidžia skirti daugybę [[Alaus rūšys|alaus rūšių]]. |
|||
Kitos alaus rūšys: |
|||
* [[Altbier]] |
|||
* [[Amber]] |
|||
* [[Elis]] |
|||
* [[Bock]] |
|||
* [[Dortmunder Export]] |
|||
* [[Duvel]] |
|||
* [[Faro]] |
|||
* [[Gueuze]] |
|||
* [[Kölsch]] |
|||
* [[Lambic]] |
|||
* [[Münchener]] |
|||
* [[Pilzenas]] |
|||
* [[Stautas]] |
|||
* [[Trapista]] |
|||
* [[Flamandų rudas alus]] |
|||
* [[Baltas alus]] |
|||
* [[Kvietinis alus]] |
|||
* [[Daržovių alus]] |
|||
* [[Gyvas alus]] |
|||
Alumi kartais vadinami ir nesakykliniai panašūs gėrimai, nebūtinai iš grūdų, pvz., [[bananinis alus]]. |
|||
== Literatūra == |
|||
* Alus lietuvių kultūroje: straipsnių rinkinys (sud. [[Vigmantas Butkus]], Rūta Stankuvienė). – Šiauliai: Lucilijus, 2007. – 264 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-655-99-2 |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
== Nuorodos == |
|||
{{Vikicitatos}} |
|||
{{vikižodynas|alus}} |
|||
{{commonscat|Beer}} |
|||
* [http://dmoz.org/World/Lietuvi%c5%b3/Laisvalaikis_ir_kelion%c4%97s/Maistas_ir_g%c4%97rimai/Alus/ Atviras katalogas apie alų] |
|||
* [http://www.aludariai.eu/ Lietuvos aludarių asociacija] |
|||
* [http://www.alutis.lt Alaus vartojimo kultūra ir istorija] |
|||
* [http://www.atvirasalus.lt/ Gaminantiems naminį alų] |
|||
* [http://www.alynas.lt/ Gyvo alaus istorija] |
|||
* [http://versusteritorija.eversus.lt/naujienos/2025 Versus: Ko nusipelno alus?] |
|||
[[Kategorija:Alus| ]] |
|||
{{Link FA|ca}} |
|||
{{Link FA|li}} |
|||
{{Link FA|pl}} |
|||
{{Link FA|sl}} |
|||
{{Link GA|en}} |
|||
{{Link GA|sv}} |
20:16, 23 gegužės 2013 versija
labai geras dalykas