Vytautas Statulevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
[[1973]] m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo [[Tarptautinis statistikos institutas|Tarptautinio statistikos instituto]] bei [[JAV]] matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos Netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis [[profesorius]], jis dirbo [[Maskva|Maskvos]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Torontas|Toronto]], [[Otava|Otavos]], [[Bylefeldas|Bylefeldo]], [[Geteborgas|Geteborgo]], [[Roma|Romos]] ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese [[Vankuveris|Vankuveryje]] ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų. |
[[1973]] m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo [[Tarptautinis statistikos institutas|Tarptautinio statistikos instituto]] bei [[JAV]] matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos Netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis [[profesorius]], jis dirbo [[Maskva|Maskvos]], [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]], [[Kalifornija|Kalifornijos]], [[Torontas|Toronto]], [[Otava|Otavos]], [[Bylefeldas|Bylefeldo]], [[Geteborgas|Geteborgo]], [[Roma|Romos]] ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese [[Vankuveris|Vankuveryje]] ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų. |
||
Jis yra daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius <ref>http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/29219.html/ Referatas apie V. Statulevičių</ref>. |
Jis yra daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_disert Akad. Vytauto Statulevičiaus disertacijos, monografijos ir specialieji leidiniai</ref>, <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_pub Akad. Vytauto Statulevičiaus mokslinės publikacijos</ref> (<ref>http://link.springer.com/article/10.1023/A%3A1017292407144 List of Scientific Publications of V. Statulevičius</ref>), <ref>http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_ppub Akad. Vytauto Statulevičiaus mokslo populiarinimo straipsniai ir pasisakymai</ref>. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius <ref>http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/29219.html/ Referatas apie V. Statulevičių</ref>. |
||
== Pedagoginė veikla == |
== Pedagoginė veikla == |
10:28, 22 gegužės 2013 versija
Vytautas Statulevičius | |
---|---|
Gimė | 1929 m. lapkričio 27 d. Bikūnų kaime, Utenos rajone |
Mirė | 2003 m. lapkričio 23 d. Kaune |
Tautybė | Lietuvis |
Sritis | Matematika |
Įstaigos | Vilniaus valstybinis universitetas Lietuvos mokslų akademija Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vytauto Didžiojo universitetas |
Alma mater | Vilniaus valstybinis universitetas Leningrado universitetas Maskvos Michailo Lomonosovo universitetas |
Žymūs studentai | prof. A. Aleškevičienė prof. R. Bentkus prof. V. Paulauskas prof. R. Rudzkis prof. L. Saulis prof. P. Survila |
Žinomas už | Tikimybių teorija Matematinė statistika |
Žymūs apdovanojimai | Leningrado universiteto antrojo laipsnio premija TSRS mokslų akademijos Markovo premija TSRS valstybinė mokslo ir technikos premija Lietuvos valstybinė mokslo ir technikos premija Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas |
Vytautas Statulevičius (1929 m. lapkričio 27 d. Bikūnų kaime, Utenos rajone – 2003 m. lapkričio 23 d. Kaune) – mokslininkas, habilituotas matematikos mokslų daktaras, akademikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, „Lietuvos Sąjūdžio“ veikėjas.
Biografija
1937 – 1941 m. mokėsi Utenos rajono Dubuliškių pradinėje mokykloje. 1942 – 1944 m. dirbo tėvų ūkyje. 1944 – 1945 m. Bikūnų apylinkės tarybos pirmininko pavaduotojas ir apylinkės pieno priėmimo punkto vedėjas. 1945 – 1946 m. mokėsi Antalieptės žemės ūkio mokykloje. 1947 m. eksternu išlaikęs egzaminus iš progimnazijos kurso, įstojo į parengiamuosius kursus prie Vilniaus valstybinio universiteto. 1949 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą ir jame mokėsi iki 1954 m. 1951 – 1954 m. dirbo universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresniuoju laborantu. 1954 – 1957 m. mokėsi Leningrado universiteto Tikimybių teorijos ir matematikos katedros aspirantūroje ir kartu dirbo Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros asistentu. 1957 – 1959 m. Lietuvos mokslų akademijos fizikos ir matematikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis ir Vilniaus valstybinio universiteto Bendrosios matematikos katedros vyresnysis dėstytojas. 1958 stažavosi Maskvos universitete pas akademiką Andrejų Kalnugorovą. 1959 m. Leningrado universitete apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją „Lokalinės ribinės teoremos nehemogeninėms Markovo grandinėms“. 1959 – 1960 m. Fizikos matematikos instituto bendradarbis ir Matematikos sektoriaus vadovas. 1960 m. stažavosi Maskvos Michailo Lomonosovo universitete. 1960 – 1966 Fizikos ir matematikos instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui, kartu Matematikos sektoriaus vadovas. 1967 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją ir buvo išrinktas Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki 1995 m. 1972 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 1970 – 1984 m. buvo „Žinijos“ draugijos Vilniaus valdybos pirmininkas. 1984 m. išrinktas Lietuvos „Žinijos“ draugijos valdybos pirmininku. 1976 – 1985 m. dirbo Lietuvos moklų akademijos Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiku sekretoriumi. 1985 – 1991 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu. 1990 – 1995 m. Matematikos ir informatikos instituto direktorius. 1995 m. išrinktas Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininku. 1996 m. tapo Vytauto Didžiojo universiteto taikomosios matematikos ir statistikos katedros vedėju, o 1997 – Vilniaus Gedimino techniko universiteto statistikos katedros vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1996 – 2003 m. buvo Matematikos ir informatikos instituto senato pirmininkas ir instituto Tikimybių teorijos skyriaus vadovas. 2003 m. buvo išrinktas Matematikos ir informatikos instututo Tarybos nariu. 2003 m. lapkričio 23 d. Mirė dėl sunkios ligos [1]. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse [2][3][4].
Mokslinė veikla
Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, tikimybių teorija ir matematinė statistika tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo. Kartu buvo plėtojamos ir kitos matematikos šakos – diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, taip pat matematinė logika ir algoritmų teorija. Daug dėmesio V. Statulevičius skyrė informatikos plėtrai. 1962 m. įkurtas instituto Skaičiavimo centras, suvaidinęs reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą bei jo taikymus bei pagreitinant kitų mokslo sričių rezultatų diegimą. Fizikos ir matematikos institutas tapo pagrindiniu matematikos ir informatikos mokslo centru Lietuvoje, reikšmingai remiančiu mokslą ir studijas daugelyje Lietuvos universitetų.
V. Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R. Rudzkiu ir L. Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams integralams ir įvairioms statistikoms. V. Statulevičiaus semiinvariantų metodas bei su jo pagalba gauti reikšmingi rezultatai tikimybių teorijos ir matematinės statistikos didžiųjų nuokrypių problematikoje pelnė jam tarptautinį pripažinimą.
Jam dirbant Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentu, atsirado dar viena iš jo veiklos sričių – valstybinės reikšmės projektų mokslinė ekspertizė. Šiam tikslui jis telkė įvairių sričių mokslininkų grupes. Reikšmingas vaidmuo ekspertizėje teko matematiniams modeliams ir jų analizei. Svarbus šios veiklos rezultatas – „Gazprom“ atsisakymas eksploatuoti naftos telkinį D-6, esantį Baltijos jūroje netoli Nidos. Matematiniai metodai taikyti ir vertinant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, Kauno nutekamųjų vandenų valymo ir kitų objektų poveikį aplinkai.
1973 m. pradėtos organizuoti Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą. V. Statulevičius buvo Tarptautinio statistikos instituto bei JAV matematikų bei Europos statistikų draugijų narys, taip pat Lietuvos Netiesinių reiškinių analitikų asociacijos prezidentas. Daug metų jis buvo prestižinio matematinio žurnalo „Tikimybių teorija ir jos taikymai“ (rusų kalba) vyriausiasis redaktorius, žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys“ redakcinės kolegijos narys. Kaip vizituojantis profesorius, jis dirbo Maskvos, Sankt Peterburgo, Kalifornijos, Toronto, Otavos, Bylefeldo, Geteborgo, Romos ir kituose universitetuose, buvo kviestinis pranešėjas Tarptautiniame matematikų kongrese Vankuveryje ir daugelyje kitų tarptautinių konferencijų.
Jis yra daugiau nei 250 knygų, straipsnių, pranešimų tezių autorius [5], [6] ([7]), [8]. Apie jį paskelbta per 260 straipsnių. Jis 22 mokslinių leidinių redaktorius [9].
Pedagoginė veikla
1960 m. tapo Vilniaus valstybinio universiteto docentu. 1968 m. jam suteiktas to paties universiteto profesoriaus vardas. V. Statulevičius yra 35 disertantų, iš kurių 10 tapo profesoriais, mokslinis vadovas [10].
Visuomeninė veikla
1987 m. V. Statulevičius buvo išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatu bei Lietuvos deputatų grupės, kovojusios dėl Lietuvos ekonominio, politinio bei valstybinio savarankiškumo, seniūnu. 1988 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys.
Šeima
V. Statulevičius gimė ūkininkų Antano Statulevičiaus ir Danutės Grumbinaitės – Statulevičienės šeimoje. 1954 m. vedė. Žmona – Irena Vapsvaitė. Susilaukė sūnaus Vyto, kuris taip pat yra matematikos mokslų daktaras. Žmonai mirus, 1993 m. vedė matematikos profesorę Aldoną Aleškevičienę.
Pomėgiai
Nuo jaunų dienų V. Statulevičius grojo armonika ir akordeonu, ypač mėgo armoniką. Vėliau pamėgo medžioklę, vandens sportą, tenisą. Akademikui rūpėjo daug kas: politika, gamtosauga, kultūra, pagaliau net ir literatūra – jis pats rašė eilėraščius [11].
Įvertinimas
- 1956 m. suteikta Leningrado universiteto antrojo laipsnio premija už darbą „Lokalinės ribinės teoremos nehomogeninėms Markovo grandinėms“.
- 1971 m. buvo paskirta TSRS mokslų akademijos Markovo premija.
- 1979 m. paskirta TSRS valstybinė mokslo ir technikos premija.
- 1956 m. ir 1988 m. paskirta Lietuvos valstybinė mokslo ir technikos premija.
- 1999 m. rugpjūčio 26-28 d. Lietuvos mokslų akademija bei Matematikos ir informatikos institutas akademiko Vytauto Statulevičiaus 70-ojo gimtadienio garbei organizavo tarptautinę konferenciją "Tikimybių teorijos ribinės teoremos". Joje kviestinius pranešimus skaitė profesoriai F. Götze, P. Jagers, S. Kalpazidou, M. Arato, M. Csörgõ, S. Nagaev, V. Sazonov, V. Petrov, J. Kubilius, B. Grigelionis, L. Saulis, R. Rudzkis, V. Bentkus, A. Avižienis ir kiti žinomi tikimybių teorijos ir matematinės statistikos specialistai, dirbantys srityse, artimose Jubiliato moksliniams interesams. Šios konferencijos kviestiniams pranešimams skirtas specialus žurnalo "Acta Applicandae Mathematicae" tomas[12].
- 2000 m. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas.
- 2005 m. įsteigta vardinė akademiko V. Statulevičiaus stipendija, skiriama gabiausiems Lietuvos universitetų matematikos ir statistikos studijų programų studentams
[13].
Šaltiniai
- ↑ http://www.foto.elta.lt/index.php?act=photo.details&photo_id=363864/ Naujienų agentūros ELTA žinutė apie V. Statulevičiaus mirtį
- ↑ http://www.mii.lt/mii_staff/stat_lt.htm/ Matematikos ir informatikos instituto informacija apie V. Statulevičių
- ↑ http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/spersonos.htm/ Apie V. Statulevičių "Utenos krašto enciklopedijoje"
- ↑ Aničas J., Areška V., Baltrūnas V. ir kiti (1983, 395 puslapis) Lietuviškoji tarybinė enciklopedija X. Vilnius
- ↑ http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_disert Akad. Vytauto Statulevičiaus disertacijos, monografijos ir specialieji leidiniai
- ↑ http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_pub Akad. Vytauto Statulevičiaus mokslinės publikacijos
- ↑ http://link.springer.com/article/10.1023/A%3A1017292407144 List of Scientific Publications of V. Statulevičius
- ↑ http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_ppub Akad. Vytauto Statulevičiaus mokslo populiarinimo straipsniai ir pasisakymai
- ↑ http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/29219.html/ Referatas apie V. Statulevičių
- ↑ http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius_dokt Akad. Vytauto Statulevičiaus aspirantai ir doktorantai
- ↑ http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=statulevicius Matematikos ir informatikos instituto informacija apie V. Statulevičiaus mokslinę veiklą ir jo pomėgius
- ↑ http://link.springer.com/journal/10440/58/1/page/1 Limit Theorems of the Probability Theory (Vytauto Statulevičiaus garbei skirtos konferencijos pranešimai; red. F.Götze, V. Paulauskas ir J.V. Prochorovas), Acta Appl. Math. (ISSN 0167-8019) 58(1-3) (1999) 1-357.
- ↑ http://www.mii.lt/index.php?siteaction=pages.browse&page=v_stat_stipendija Akademiko Vytauto Statulevičiaus stipendijos nuostatai