Degarai

Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Degarai (angl. Degar, Montagnard) – Vietnamo etninė grupė, gyvenanti Centriniuose Vietnamo kalnuose.

Pavadinimas

Pavadinimas montagnard yra prancūziškas ir reiškia 'kalniečiai, kalnų žmonės'. Jis atsirado laikais, kai Vietnamas buvo Prancūzijos kolonija.

Vietname ši tauta vadinama viet. thượng 'kalniečiai', nors šis pavadinimas tinka ir kitoms Vietnamo etninėms mažumoms. Žodis viet. thượng yra adaptuotas kiniškas žodis Shang (上). Dabar naudojamas oficialus pavadinimas yra viet. người dân tộc thiếu số 'mažumos žmonės'.

Istorija

Prieš Vietnamo karą Centriniuose kalnuose gyveno 3,0-3,5 mln. žmonių, beveik visi – degarai. Dabar ten gyvena apie 4 mln. žmonių, iš jų tik 1 mln. yra degarai. 30 su trupučiu degarų genčių Centriniuose kalnuose sudaro daugiau kaip 6 etnines grupes, kalbančias malajų-polineziečių, tajų ir [Austroazinės kalbos|austroazinės kalbomis]]. Pagrindinės gentys pagal jų gausumą yra Jarai, radai, bahnarai, koho, mnongai ir stiengai.

Šios tautos anksčiau gyveno pajūrio rajonuose, tačiau nuo IX a. pradžios įsiveržę vietnamiečiai ir khmerai išstūmė juos į negyvenamus kalnus.

XIX a. prancūzų katalikų misionieriai atvertė dalį degarų į katalikybę. XX a. 4-tą dešimtmetį aktyviai veikė misionieriai iš JAV, daug degarų yra protestantai. Iš beveik 1 mln. degarų beveik pusė yra protestantai, o apie 200 tūkst. – katalikai. Didelė protestantų dalis degarų tarpe kėlė įtarimų Vietnamo komunistų partijai Vietnamo karo metais, nes buvo bijoma, kad dėl religijos degarai links bendradarbiauti su amerikiečiais, kurie daugiausia yra protestantai.

XX a. 6-to dešimtmečio viduryje iki tol labai izoliuoti degarai ėmė vis daugiau kontaktuoti su aplinkiniais Vietnamo gyventojais po to, kai Vietnamo vyriausybė ėmė stengtis įgyti daugiau galėkimo valdyti Centriniuose kalnuose. Po 1954 m. Ženevos sutarties į Centrinius kalnus atsikėlė dalis etninių mažumų iš Šiaurės Vietnamo. Degarų bendruomenės ėmė jausti poreikį stiprinti savo socialines struktūras ir tvirtinti savo identitetą.

1950 m. Prancūzijos vyriausybė Centrinius kalnuose įsteigė Pays Montagnard du Sud (PMS) autonomiją, pavaldžią Vietnamo imperatoriui Bao Đại, kurį Prancūzija 1949 m. paskelbė nominaliu valstybės galva kaip priešpriešą Ho Ši Mino Šiaurės Vietnamui. Kai prancūzai pasitraukė iš Vietnamo ir pripažino Vietnamo vyriausybę, degarų politinė nepriklausomybė smarkiai sumažėjo.

Degarai turi ilgą nesutarimų su vietnamiečių dauguma istoriją. Nors vietnamiečiai patys yra nevienalyčiai, jie turi bendrą kalbą ir kultūrą, jie sukūrė ir palaikė dominuojančias Vietnamo socialines institucijas. Degarai tame nedalyvavo. Tarp šių etninių grupių buvo daug įvairios pakraipos konfliktų, dėl žemės nuosavybės, kalbos ir kultūros išsaugojimo, galimybės mokytis, išteklių, politinio atstovavimo.

1958 m. degarai sorganizavo judėjimą, žinomą kaip BAJARAKA. Jo pavadinimas sudarytas iš pirmųjų žymiausių genčių pavadinimų raidžių. Judėjimas turėjo suvienyti gentis prieš vietnamiečius. Degarų bendruomenėse vėliau buvo suburta ir susijusi, gerai organizuota politinė ir kartais karinė organizacija, žinoma prancūziška pavadinimo santrumoa FULRO (Vieningasis prispaustųjų tautų išlaisvinimo frontas). FULRO tikslas buvo autonomija degarų gentims.

JAV armijos reindžeris moko degarų kovotojus