Paprastoji avietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Perkeliamos 11 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q12252383 |
S Perkeliamos 27 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q12252383 |
||
Eilutė 41: | Eilutė 41: | ||
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]] |
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]] |
||
[[az:Adi moruq]] |
|||
[[ba:Ҡурай еләге]] |
|||
[[be:Маліна звычайная]] |
|||
[[bg:Малина]] |
|||
[[ca:Gerd]] |
|||
[[chr:ᏒᏗᏩᎵ]] |
[[chr:ᏒᏗᏩᎵ]] |
||
[[da:Hindbær]] |
|||
[[de:Himbeere]] |
|||
[[eu:Mugurdi]] |
|||
[[fi:Vadelma]] |
|||
[[fr:Framboisier]] |
|||
[[gd:Sùbh-craoibh]] |
[[gd:Sùbh-craoibh]] |
||
[[gl:Framboeseiro]] |
|||
[[gv:Soo crouw]] |
|||
[[he:פטל אדום]] |
|||
[[hr:Malina]] |
|||
[[hsb:Čerwjeny malenowc]] |
|||
[[hu:Málna]] |
|||
[[kk:Таңқурай]] |
[[kk:Таңқурай]] |
||
[[ku:Tûşêmî]] |
|||
[[nl:Framboos]] |
|||
[[nn:Bringebær]] |
|||
[[no:Bringebær]] |
|||
[[pt:Framboesa]] |
|||
[[ro:Zmeur]] |
|||
[[ru:Малина]] |
|||
[[sl:Malinjak]] |
|||
[[sv:Hallon]] |
|||
[[tr:Ahududu]] |
|||
[[vep:Babarm]] |
14:33, 14 gegužės 2013 versija
Rubus idaeus |
---|
Paprastoji avietė (Rubus idaeus) |
Mokslinė klasifikacija |
Paprastoji avietė (lot. Rubus idaeus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas.
Paplitimas ir augimvietės
Laukinės avietės auga visoje Europoje ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau, tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius sąžalynus. Lietuvoje dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, dregnėsnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha.
Morfologija
Stiebas status, viršūnės truputį palinkusios. Lapai trilapiai ir plunksniški. Žiedai sukrauti kekėse, išaugusiose viršūnėse ar pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn. Prinokę vaisiai raudoni arba geltoni, sutelktiniai, sudaryti iš kaulavaisių. Vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėn.
Panaudojimas
Išvesta nemažai veislių, kurios auginamos kaip kultūriniai augalai. Vaisiuose yra apie 80-86 proc. vandens, 2,6-7,1 proc. cukrų, 15–30 mg proc. vitamino C ir kt. Naudojami maistui švieži ir uogienių pavidalu. Džiovinti vaisiai ir jauni lapai naudojami liaudies medicinoje kaip prakaitavimą sukelianti priemonė.
Kenkėjai ir ligos
Svarbiausi kenkėjai: paprastasis avietinukas, avietinis žiedgraužis, amarai, avetinė musė, avietinė blauktė. Ligos: antraknozė, rūdys, kekereinis puvinys, bakterinis vėžys, žievėplaiša. Avietėms taip pat kenkia brantas.
Istorija
Lietuvoje avietės prie namų auginamos nuo XVIII a.[1]
Šaltiniai
- ↑ Paprastoji avietė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 150