Žuvinto biosferos rezervatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 212.117.10.202 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Addbot keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:zuvinto biosferos rezervatas.png|right|200px]]Rezervato plotas 5442 ha, pelkės užima 78 proc., [[Žuvintas|Žuvinto]] ežeras 13 proc. Direkcija [[Aleknonys]]e. [[Rezervatas]] įsteigtas [[1937]] m. kaip valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti [[Žuvintas|Žuvinto ežero]] ir jį supančių pelkynų [[ekosistema]]s, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. [[2002]] m. tapo biosferos rezervatu. Yra nedidelis gamtos muziejus.
[[Vaizdas:zuvinto biosferos rezervatas.png|right|200px]]

'''Žuvinto biosferos rezervatas''' yra pietų Lietuvoje, beveik visas priklauso [[Dovinė]]s upės baseinui (tik [[Žaltytis|Žaltyčio]] ežeras ir apylinkės priklauso [[Želsvelė]]s baseinui). [[Dovinė]] ir [[Želsvelė]] yra [[Šešupė]]s baseino upės. Rezervatas apima [[Žuvinto pelkė|Žuvinto]] ir [[Amalvos pelkė|Amalvos pelkių]] kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius [[Buktos miškas|Buktos mišką]] ir Žaltyčio ežerą ir pelkes apie jį.

Rezervato plotas 5442 ha, pelkės užima 78 proc., [[Žuvintas|Žuvinto]] ežeras 13 proc. Direkcija [[Aleknonys]]e. [[Rezervatas]] įsteigtas [[1937]] m. kaip valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti [[Žuvintas|Žuvinto ežero]] ir jį supančių pelkynų [[ekosistema]]s, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. [[2002]] m. tapo biosferos rezervatu. Yra nedidelis gamtos muziejus.


== Gamtos vertybės ==
== Gamtos vertybės ==

11:56, 7 gegužės 2013 versija

Rezervato plotas 5442 ha, pelkės užima 78 proc., Žuvinto ežeras 13 proc. Direkcija Aleknonyse. Rezervatas įsteigtas 1937 m. kaip valstybinis rezervatas, siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač paukščius. 2002 m. tapo biosferos rezervatu. Yra nedidelis gamtos muziejus.

Gamtos vertybės

Žuvintas – tai pirmasis Lietuvoje rezervatas, ilgą laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Žuvinto ežeras labai seklus, dumblėtas, čia veši viršvandeninė ir povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių augalų salelių – kinių. Prie ežero šliejasi du aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui priskiriama dalis Buktos girios. Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, kadangi būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Žuvinto rezervate užregistruotos 247 paukščių rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. Per keletą paskutiniųjų dešimtmečių ežeras labai „paseno“ nuo vandens lygio reguliavimo ir didelio kiekio trąšų bei kitų cheminių medžiagų, patekusių iš aplinkinių laukų. Ežeras sparčiai užželia, mažėja perinčių paukščių.

Laisvalaikis

Direkcijos pastate įrengta Žuvinto rezervato gamtos ekspozicija, yra 10 vietų svečių kambariai. Po ežero platybes galima pasižvalgyti iš čia pat esančio bokštelio. Nedidelėms lankytojų grupėms siūlomi 3 pažintiniai maršrutai, vienas iš jų – valtimis.

Istorija

Iniciatorius – Tadas Ivanauskas (1882-1970), tyręs Žuvinto ežero paukščius, organizavęs kitus gamtos tyrimus. Siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, LR žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą ir 1937 m. jį perdavė Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultetui, Žuvintui nustatytas gamtos apsaugos režimas. 1946 m. tapo valstybės saugomu objektu.

Administracija, vadovybė

Prižiūri Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Adresas - Aleknonių k., Simno paštas, LT-64301, Alytaus rajonas.

Direktoriai:

Nuorodos