Ramusis vandenynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SauliusV (aptarimas | indėlis)
Atšauktas naudotojo 78.62.146.49 (Aptarimas) darytas keitimas 4441899
Vandenynui priklausančios jūros
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:RamusisVandenynas.png|right|Ramusis vandenynas]]{{vikižodynas}}
[[Vaizdas:RamusisVandenynas.png|right|Ramusis vandenynas]]
'''Ramusis vandenynas''' (dar vadinamas '''Didžiuoju''') – didžiausias pasaulio [[vandenynas]]. Jo plotas 165 mln. km². Vandenynas yra tarp [[Australija|Australijos]], [[Azija|Azijos]], [[Amerika|Amerikos]] ir [[Antarktida|Antarktidos]]. Su [[Indijos vandenynas|Indijos vandenynu]] turi dvi sąsajas: plačią – į pietus nuo Australijos ir siauresnę – [[Indonezija|Indonezijos]] salyne. [[Dreiko sąsiauris]] ir [[Panamos kanalas]] jungia Ramųjį vandenyną su [[Atlanto vandenynas|Atlantu]], o šiaurėje labai siauras [[Beringo sąsiauris]] – su [[Arkties vandenynas|Arkties vandenynu]].
'''Ramusis vandenynas''' (dar vadinamas '''Didžiuoju''') – didžiausias pasaulio [[vandenynas]]. Jo plotas 165 mln. km². Vandenynas yra tarp [[Australija|Australijos]], [[Azija|Azijos]], [[Amerika|Amerikos]] ir [[Antarktida|Antarktidos]]. Su [[Indijos vandenynas|Indijos vandenynu]] turi dvi sąsajas: plačią – į pietus nuo Australijos ir siauresnę – [[Indonezija|Indonezijos]] salyne. [[Dreiko sąsiauris]] ir [[Panamos kanalas]] jungia Ramųjį vandenyną su [[Atlanto vandenynas|Atlantu]], o šiaurėje labai siauras [[Beringo sąsiauris]] – su [[Arkties vandenynas|Arkties vandenynu]].


Eilutė 32: Eilutė 32:
Trečiuoju laikotarpiu (nuo [[1873]] m.) išsiplėtė kompleksiniai okeanografiniai tyrimai, specialios ekspedicijos, vandenynui tirti įsteigta mokslinių įstaigų, tarptautinių susivienijimų. Pirmoji okeanologinė ekspedicija vyko [[1873]]–[[1876]] m. laivu „'Challenger'“ ([[JK|Didžioji Britanija]]).
Trečiuoju laikotarpiu (nuo [[1873]] m.) išsiplėtė kompleksiniai okeanografiniai tyrimai, specialios ekspedicijos, vandenynui tirti įsteigta mokslinių įstaigų, tarptautinių susivienijimų. Pirmoji okeanologinė ekspedicija vyko [[1873]]–[[1876]] m. laivu „'Challenger'“ ([[JK|Didžioji Britanija]]).


== Vandenynui priklausančios jūros ==
{{Commons|Pacific Ocean}}
* [[Arafūros jūra]]
* [[Bandos jūra]]
* [[Beringo jūra]]
* [[Bismarko jūra]]
* [[Celebeso jūra]]
* [[Fidžio jūra]]
* [[Filipinų jūra]]
* [[Floreso jūra]]
** [[Balio jūra]]
* [[Geltonoji jūra]]
* [[Halmaheros jūra]]
* [[Japonijos jūra]]
** [[Vidinė Japonijos jūra]]
* [[Kamoteso jūra]]
* [[Koralų jūra]]
* [[Koro jūra]]
* [[Molukų jūra]]
* [[Ochotsko jūra]]
* [[Pietų Kinijos jūra]]
* [[Rytų Kinijos jūra]]
* [[Saliamono jūra]]
* [[Samaro jūra]]
* [[Savu jūra]]
* [[Seramo jūra]]
* [[Sibujano jūra]]
* [[Sulavesio jūra]]
* [[Sulu jūra]]
* [[Tasmano jūra]]
* [[Visajų jūra]]

{{Vandenynai}}
{{Vandenynai}}


{{Commons|Pacific Ocean}}
[[Kategorija:Ramusis vandenynas| ]]

{{Link FA|he}}
{{Link FA|he}}
{{Link FA|hr}}
{{Link FA|hr}}
{{Link FA|tl}}
{{Link FA|tl}}
{{vikižodynas}}

[[Kategorija:Ramusis vandenynas| ]]

10:24, 7 gegužės 2013 versija

Ramusis vandenynas
Ramusis vandenynas

Ramusis vandenynas (dar vadinamas Didžiuoju) – didžiausias pasaulio vandenynas. Jo plotas 165 mln. km². Vandenynas yra tarp Australijos, Azijos, Amerikos ir Antarktidos. Su Indijos vandenynu turi dvi sąsajas: plačią – į pietus nuo Australijos ir siauresnę – Indonezijos salyne. Dreiko sąsiauris ir Panamos kanalas jungia Ramųjį vandenyną su Atlantu, o šiaurėje labai siauras Beringo sąsiauris – su Arkties vandenynu.

Geografija

Vandenyne yra apie 25 000 salų, kurių dauguma yra Pietiniame pusrutulyje. Centrinės ir pietvakarinės dalies salos vadinamos Okeanija. Dauguma Ramiojo vandenyno tropinių salų (pavyzdžiui, Tuamotu salynas) yra koralų atolai – žiedinės salos, juosiančios seklias lagūnas. Atolai iškilę giliose vandenynų vietose, nors juos sudarę koralai negali augti giliau kaip 45 m. Kai kurių gamtininkų nuomone, koralų atolai išaugo ant seklių vulkanų kraterių.

Didžiulį Ramųjį vandenyną galima vadinti ir okeaniniu pusrutuliu. Nors jame daug salų (Naujoji Zelandija, Papua Naujoji Gvinėja, Kalimantanas, Sachalinas, Japonija), vis tik sausumos plotas, palyginti su vandenynu, yra nepaprastai mažas.

Vaizdas į Ramųjį vandenyną nuo Kalifornijos krantų

Ramusis vandenynas – tai iki šiol mažėjančio Pantalaso pasaulinio vandenyno liekanos. Tas vandenynas supo sausumą prieš tai, kai ji išsiskyrė į dabartinius žemynus.

Vandenyno hidrografija gana paprasta. Šiaurės pusrutulyje pasatų sukelta srovė teka Filipinų link, po to pro Japoniją suka prie Aliaskos, toliau – į pietus ir pro Kaliforniją grįžta į pradinę padėtį – Šiaurės Pasatų srovę ir sudaro didžiulę, pagal laikrodžio rodyklę tekančios srovės kilpą. Besiskečiantį jūros dugną kompensuoja jo grimzdimas povandeniniuose loviuose, kurie ištįsę puslankiu nuo Naujosios Zelandijos iki Aliaskos ir nuo Centrinės Amerikos iki Čilės. Su šiais loviais susiję veikiantys vulkanai juosia vandenyną.

Palei nelygius vandenyno pakraščius yra daugybė jūrų, kurių didžiausios – Beringo, Ochotsko, Rytų Kinijos, Japonijos, Pietų Kinijos, Sulu, Tasmano, Geltonoji, Rytų Kinijos, Koralų jūros.

Ledkalniai, atskilę nuo milžiniško Antarktidos ledo skydo, dreifuoja į šiaurės rytus. Kol ištirpsta, Ramiajame vandenyne jie pasiekia net 41° pietų platumos. Kai kurie ledkalniai storesni nei 600 m.

Ramiojo vandenyno dugno nuosėdų storis mažiausias guolyje ir jo loviuose, didėja link žemynų ir pusiaujo (iki 3 km). Giliau kaip 4,5 km slūgso raudonasis okeaninis molis; 4–4,5 km gylyje – biogeninės nuosėdos, daugiausia kokolitiniai foraminiferiniai dumblai. Mažesniame gylyje yra kriauklelių, koralų, dumblių nuosėdos.

Tyrimo istorija

Tyrimo istorija skirstoma į tris laikotarpius. Pirmasis prasidėjo keletas amžių prieš mūsų erą ir truko iki 1804 m. Jis apėmė didžiųjų geografinių atradimų laikotarpį.

1513 m. rugsėjo 16 d. Vaskas Nunjesas de Balboa (Ispanija), perėjęs Panamos sąsmauką, pirmasis iš europiečių pamatė Ramųjį vandenyną ir pavadino jį Pietų jūra.

15201521 m. Ramųjį vandenyną nuo Ugnies Žemės iki Filipinų perplaukė Fernandas Magelanas.

Paskui žinias apie Ramųjį vandenyną pagausino F. Dreiko (15781579 m.), A. Tasmano (16421643 m.), S. Dežniovo (1648 m.), V. Beringo ir A. Čirikovo (1728, 1741 m.) kelionės ir atradimai. Ramiojo vandenyno centrines ir pietų dalis ištyrė Džeimsas Kukas (17681771, 17721775, 17761779 m.).

Antruoju laikotarpiu (18041873 m.) pradėti vandenyno gelmių tyrimai. Svarbesniosios kelionės: F. Belingshauzeno ir M. Lazarevo (18191821), E. Lenco (18241825 m.), Ž. S. Diumon d’Urvilio (1828 m.), Č. Vilkso (18391840 m.).

Trečiuoju laikotarpiu (nuo 1873 m.) išsiplėtė kompleksiniai okeanografiniai tyrimai, specialios ekspedicijos, vandenynui tirti įsteigta mokslinių įstaigų, tarptautinių susivienijimų. Pirmoji okeanologinė ekspedicija vyko 18731876 m. laivu „'Challenger'“ (Didžioji Britanija).

Vandenynui priklausančios jūros


Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Ramusis vandenynas