Mikalojus V: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 54 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q134588.
Eilutė 23: Eilutė 23:


== Biografija ==
== Biografija ==
[[1420]] m. baigė teologijos studijas [[Bolonijos universitetas|Bolonijoje]], įšventintas kunigu. Buvo popiežiaus legatas [[Vokietija|Vokietijoje]], [[1444]] m. Bolonijos [[vyskupas]], [[1446]] m. [[kardinolas]]. [[1448]] m. su [[Vokietijos karalius|Vokietijos karaliumi]] [[Frydrichas III|Frydrichu III]] sudarė [[Vienos konkordatas|Vienos konkordatą]], kuriuo sunormino bažnytinių beneficijų skyrimą (galiojo iki [[1803]] m.), kartu Frydrichas III atsisakė Vokietijos bažnyčios nepriklausomybės, o popižius jam pažadėjo paramą ir [[1452]] m. vainikavo [[Šventosios Romos imperatorius|Šv. Romos imperatoriumi]]. [[1449]] m. A privertė atsistatydinti [[antipopiežius Feliksas V|antipopiežių Feliksą V]]. Bažnyčios [[schizma|schizmos]] pabaigai pažymėti paskelbė jubiliejinius [[1450]] metus. Bažnytinės reformos reikalais siuntė į Vokietiją legatą Mikalojų Kuzietį, į [[Austrija|Austriją]] ir [[Moravija|Moraviją]] – Šv. Joną Kapestraną.
[[1420]] m. baigė teologijos studijas [[Bolonijos universitetas|Bolonijoje]], įšventintas kunigu. Buvo popiežiaus legatas [[Vokietija|Vokietijoje]], [[1444]] m. Bolonijos [[vyskupas]], [[1446]] m. [[kardinolas]]. [[1448]] m. su [[Vokietijos karalius|Vokietijos karaliumi]] [[Frydrichas III|Frydrichu III]] sudarė [[Vienos konkordatas|Vienos konkordatą]], kuriuo sunormino bažnytinių beneficijų skyrimą (galiojo iki [[1803]] m.), kartu Frydrichas III atsisakė Vokietijos bažnyčios nepriklausomybės, o popiežius jam pažadėjo paramą ir [[1452]] m. vainikavo [[Šventosios Romos imperatorius|Šv. Romos imperatoriumi]]. [[1449]] m. A privertė atsistatydinti [[antipopiežius Feliksas V|antipopiežių Feliksą V]]. Bažnyčios [[schizma|schizmos]] pabaigai pažymėti paskelbė jubiliejinius [[1450]] metus. Bažnytinės reformos reikalais siuntė į Vokietiją legatą Mikalojų Kuzietį, į [[Austrija|Austriją]] ir [[Moravija|Moraviją]] – Šv. Joną Kapestraną.


Buvo pirmasis [[Renesansas|Renesanso]] popiežius, humanistas, menų, mokslo, literatūros globėjas, bibliofilas, [[Vatikano biblioteka|Vatikano bibliotekos]] įkūrėjas, daugelio Romos bažnyčių, rūmų, tiltų, akvedukų, miesto fortifikacijos įrenginių atstatymo iniciatorius.<ref>{{VLE|XV|80||Mikalojus V}}</ref>
Buvo pirmasis [[Renesansas|Renesanso]] popiežius, humanistas, menų, mokslo, literatūros globėjas, bibliofilas, [[Vatikano biblioteka|Vatikano bibliotekos]] įkūrėjas, daugelio Romos bažnyčių, rūmų, tiltų, akvedukų, miesto fortifikacijos įrenginių atstatymo iniciatorius.<ref>{{VLE|XV|80||Mikalojus V}}</ref>

20:29, 5 gegužės 2013 versija

Mikalojus V
lot. Nicolaus V, it. Niccolò V
208-asis Popiežius
Gimimo vardas Tommaso Parentucelli
Gimė 1397 m. lapkričio 15 d.
Sarzana
Mirė 1455 m. kovo 24 d. (57 metai)
Roma
Tautybė italas
Popiežiaus Mikalojaus V herbas
Popiežiaus Mikalojaus V herbas
208-asis Popiežius
Išrinktas 1447 m. kovo 6 d.
Baigė 1455 m. kovo 24 d.
Pirmtakas Eugenijus IV
Įpėdinis Kalikstas III
Vikiteka Mikalojus V

Mikalojus V (lot. Nicolaus V, tikroji pavardė Tommaso Parentucelli, 1397 m. lapkričio 15 d. Sarzana prie La Specios1455 m. kovo 24 d. Roma) – 208-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1447 m.)

Biografija

1420 m. baigė teologijos studijas Bolonijoje, įšventintas kunigu. Buvo popiežiaus legatas Vokietijoje, 1444 m. Bolonijos vyskupas, 1446 m. kardinolas. 1448 m. su Vokietijos karaliumi Frydrichu III sudarė Vienos konkordatą, kuriuo sunormino bažnytinių beneficijų skyrimą (galiojo iki 1803 m.), kartu Frydrichas III atsisakė Vokietijos bažnyčios nepriklausomybės, o popiežius jam pažadėjo paramą ir 1452 m. vainikavo Šv. Romos imperatoriumi. 1449 m. A privertė atsistatydinti antipopiežių Feliksą V. Bažnyčios schizmos pabaigai pažymėti paskelbė jubiliejinius 1450 metus. Bažnytinės reformos reikalais siuntė į Vokietiją legatą Mikalojų Kuzietį, į Austriją ir Moraviją – Šv. Joną Kapestraną.

Buvo pirmasis Renesanso popiežius, humanistas, menų, mokslo, literatūros globėjas, bibliofilas, Vatikano bibliotekos įkūrėjas, daugelio Romos bažnyčių, rūmų, tiltų, akvedukų, miesto fortifikacijos įrenginių atstatymo iniciatorius.[1]

Šaltiniai

  1. Mikalojus V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 80 psl.