Justinas Mikutis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
== Publikacijos == |
== Publikacijos == |
||
Kalbėjimas buvo „Justino kūrybinis aktas“ ([[Vladas Vildžiūnas]]), „vieno žmogaus filosofinis teatras“ ([[Alfonsas Vincentas Ambraziūnas|Alfonsas Ambraziūnas]]). |
Kalbėjimas buvo „Justino kūrybinis aktas“ ([[Vladas Vildžiūnas]]), „vieno žmogaus filosofinis teatras“ ([[Alfonsas Vincentas Ambraziūnas|Alfonsas Ambraziūnas]]). |
||
J. Mikutis nesiekė visų savo minčių išdėstyti raštu, |
J. Mikutis nesiekė visų savo minčių išdėstyti raštu, kai kurias jų draugai įrašė į magnetofono juostas. [[1988]]-[[1997]] m. atgimusios [[Lietuva|Lietuvos]] periodikoje parengta keliolika jo publikacijų, radijo laidų, publikuota Lietuvos menininkų, bičiulių prisiminimų apie Justiną, sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Agrastų vynas“ (1991). Apie jį rašė [[Tomas Sakalauskas]] knygoje "Ketvirtoji dimensija" (1998). |
||
Yra išlikę J. Mikučio rankraščių, laiškų ir kt. archyvinės medžiagos. |
Yra išlikę J. Mikučio rankraščių, laiškų ir kt. archyvinės medžiagos. |
||
16:24, 20 balandžio 2013 versija
Justinas Mikutis (g. 1922 m. balandžio 27 d. Šateikių Rūdaičiuose (Plungės r.) - mirė 1988 m. birželio 2 d. Vilniuje) - Lietuvos mąstytojas.
Biografija
1935-1941 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. 1941-1942 m. mokytojavo Kalvių pradžios mokykloje (Skuodo valsčius).1942 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakultetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet 1943 m. kovą VDU uždarius grįžo į Žemaitiją. 1943 m. pradėjo dirbti mokytoju Kulių valsčiuje, kiek vėliau - Grigaičių pradžios mokykloje (Platelių valsčius, dabartinis Plungės rajonas). 1945 m. gruodį buvo suimtas ir 1946 m. vasarą ištremtas į Uchtos lagerį, 1951 m. perkeltas į Vorkutos lagerį Komijos Respublikoje. 1956 m. reabilituotas, grįžo į Lietuvą ir palaipsniui tapo neprisitaikiusios kultūros simboliu, padariusiu įtaką ne tik sovietinės Lietuvos kultūrininkams, bet ir Maskvos, Leningrado disidentų sluoksniams.
Dėl savo bekompromisės laikysenos sovietinio režimo atžvilgiu, sykiu ir silpnos sveikatos, pragyveno iš savo intelekto ir erudicijos neatitinkančių darbų: kurį laiką dirbo gamykloje liftininku, techniniu vertėju (mokėjo lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas). Ypač unikaliai jo asmenybė išsiskleidė dirbant pozuotoju Vilniaus dailės mokykloje ir Dailės institute (1957-1961, 1975-1981 m.). Pertraukų metu, darbų peržiūrose, parodų atidarymuose bei aptarimuose, kelionėse mokiniams ir studentams dėstė savo originalias mintis apie literatūrą, meną, architektūrą, istoriją, religijas, filosofiją ir ypač egzistencializmą ir t. t. (pasak prof. Arvydo Šaltenio, studentai su juo išėjo estetikos, literatūros ir meno filosofijos kursą).
Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse. 1989 m. per Justino mirties metines monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas pašventino Viliaus Orvido iškaltą antkapinį paminklą - "Nukryžiuotąjį Kristų".
Įtaka
Justinas Mikutis ne tik švietė, bet ir ugdė žmogiškąsias vertybes, moralinį, politinį sąmoningumą. Justiną net trys menininkų kartos vadino Mokytoju, laikė draugu: Vincas Kisarauskas, Saulė Kisarauskienė, Antanas Kmieliauskas, Vladas Vildžiūnas, Vytautas Šerys, Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Valentinas Antanavičius, Šarūnas Šimulynas, Ignas Budrys, Algimantas Stankevičius-Stankus; Leonardas Gutauskas, Arvydas Šaltenis, Petras Repšys, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Algimantas Švėgžda, Antanas Martinaitis; Arūnas Vaitkūnas, Audrius Naujokaitis, Eugenijus Varkulevičius, Algė Stankutė-Dargienė, Eglė Velaniškytė, Audronė Petrašiūnaitė, Vilius Orvidas ir kt. Daugelis jų yra piešę, tapę ar lipdę Justino portretus (sukurta daugiau nei 70 darbų). Buvo surengta Justino atminimui skirtų parodų Vilniuje, Žemaitijoje (pirmoji paroda vyko 1989 m. gegužės 24 - birželio 5 d. Meno darbuotojų rūmuose Vilniuje).
Justino įtaką juto, bičiuliavosi ir kitų profesijų kultūros žmonės: Sigitas Geda, Stasys Jonauskas, Petras Juodelis, Marcelijus Martinaitis, Bronius Kutavičius, Jonas Jurašas, Edmundas Gedgaudas, čiuvašų poetas Genadijus Aigi ir kt. Nuo gimnazijos laikų Justiną siejo draugystė su Antanu Mončiu.
Justinas įamžintas ir literatūroje: Leonardo Gutausko romanuose „Vilko dantų karoliai“, „Laiškai iš Viešvilės", esė „Nebylus atsisveikinimas", eilėraštyje „Justinas Mikutis" (rinkinyje „In fine"); eilėraštį Justinui dedikavo ir Genadijus Aigi.
Publikacijos
Kalbėjimas buvo „Justino kūrybinis aktas“ (Vladas Vildžiūnas), „vieno žmogaus filosofinis teatras“ (Alfonsas Ambraziūnas). J. Mikutis nesiekė visų savo minčių išdėstyti raštu, kai kurias jų draugai įrašė į magnetofono juostas. 1988-1997 m. atgimusios Lietuvos periodikoje parengta keliolika jo publikacijų, radijo laidų, publikuota Lietuvos menininkų, bičiulių prisiminimų apie Justiną, sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Agrastų vynas“ (1991). Apie jį rašė Tomas Sakalauskas knygoje "Ketvirtoji dimensija" (1998). Yra išlikę J. Mikučio rankraščių, laiškų ir kt. archyvinės medžiagos.
Nuorodos
- Justinas Mikutis. "Poetinis kūrybos aktas". Publikuota almanache "Poezijos pavasaris" (1989) ir savaitraštyje "Šiaurės Atėnai" 2003-12-27.
- Tomas Sakalauskas. "Ketvirtoji dimensija". Vilnius, Alma littera. 1998.
- Dokumentinis filmas "Agrastų vynas" (1991) I dalis. LRT archyvas
- Dokumentinis filmas "Agrastų vynas" (1991) II dalis. LRT archyvas
- Lietuvių literatūros enciklopedija www.lle.lt
- Edmundas Gedgaudas. "Žengęs viršūnėmis". "Literatūra ir menas" 2012-04-27
- Gintarė Bernotienė. "Laisvė nelaisvės metu Leonardo Gutausko romanuose “Laiškai iš Viešvilės“ ir „Plunksnos“". Soter 2011 Nr. 40 (68).