Sachalinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

22:55, 19 balandžio 2013 versija

Sachalinas (rus. Остров Сахалин, jap. 樺太) – sala Azijos rytinėje pakrantėje, tarp Ochotsko ir Japonijos jūrų. Plotas 76400 km². Ilgis iš šiaurės į pietus 984 km, vidutinis plotis ~100 km. Nuo žemyno skiria Totorių sąsiauris, nuo Hokaido salos La Perūzo sąsiauris. Didžiausias miestas – Južno Sachalinskas. Sala turi srities statusą Rusijos federacijos sudėtyje – kartu su Kurilų, Monerono ir Ruonių salomis sudaro Sachalino sritį.

Istorija

Salos vietiniai gyventojai yra ainai, gyvenę jos pietuose, bei vidurinėje dalyje gyvenantys orokai, šiaurinėje – nivchiai. XVII a. kraštą atrado europiečiai (1640 m. čia išsilaipino Rusijos kazokai). Pagal Rusijos – Japonijos sutartis Sachalinas 1875 buvo pripažintas Rusijos valda. Iki 1906 m. katorgos ir tremties vieta. Pagal 1905 m. Portsmuto taiką Pietų Sachalinas atiteko Japonijai. 1945 m. pagal Krymo ir Potsdamo konferencijų nutarimus atiduotas TSRS.

Pavadinimo kilmė

Europietiškas salos vardas yra klaidingos interpretacijos pavyzdys. Jis kilęs iš mandžiūrų kalbos – sahaliyan ula angga hada reiškia Amūro žiočių pabaiga (Amūro žiotys atsiveria prie pat Sachalino šiaurės vakarinio kranto). Žodis sahaliyan mandžiūrų kalboje reiškia 'juodas', o Amūro upę mandžiūrai vadina sahaliyan ula („juodąja upe“). Ainu kalboje sala vadinama Karafuto (樺太) arba Krafto.

Reljefas

Krantai lygūs, vietomis statūs. Didžiausios įlankos: Terpenjės įlanka, Sachalino įlanka, Anyvos įlanka. Pusiasaliai: Šmito pusiasalis, Terpenjės pusiasalis, Tonino-Anyvos pusiasalis, Krijosno pusiasalis. Šiaurinę dalį (be Šmito pusiasalio) užima Šiaurės Sachalino lyguma. Į pietus nuo jos vakarinėje pakrantėje yra Vakarų Sachalino kalnai (Vozvraščenijės kalnas 1325 m), rytinėje pakrantėje Rytų Sachalino kalnai (Lapatino kalnas 1609 m), pietryčiuose – Susujos kalvagūbris (Čechovo kalnas 1047 m). Kalnus skiria Tymės-Poronajaus ir Susujos žemumos.

Naudingos iškasenos

Naudingos iškasenos: nafta (Echabio, Katanglio telkiniai), dujos, akmens anglis (Vachruševo, Novikovo telkiniai), auksas (Langerio rajonas), gyvsidabris, platina.

Klimatas

Musoninis vidutinis platumų klimatas. Bendrai apibūdinat – klimatas šaltas ir drėgnas. Salos pietuose drėgnas žemyninis, vidurio ir šiaurinėje dalyje – subarktinis klimatas. Dėl salą supančių jūrų, vasaros kur kas vėsesnės, dažnai apsiniaukę, ūkanotos, mažai saulėtų dienų, nei kitose panašiose Azijos žemyno platumuse, pavyzdžiui Irkutske (Rusija) ir Charbine (Kinija). Žiemos saloje žymiai sniegingesnės, tik keliais laipsniais šiltesnės, nei paminėtose ir kitose panašių platumų žemyno vietovėse. Sausio vidutinė temperatūra nuo -6 iki -25 °C, rugpjūčio 11–22 °C. Kritulių šiaurėje >400 mm, kalnuose iki 1200 mm per metus.

Nuorodos

Vikiteka: Sachalinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 [[Vaizdas:Sea of Okhotsk map.png|thumb|250px|right|Sachalino salos geografinė padėtis]]
 [[Vaizdas:О._Сахалин.png|thumb|250px|right|Sachalino sala]]
-'''Sachalinas''' ({{ru|Остров Сахалин}}, {{ja|樺太}}) – sala [[Azija|Azijos]] rytinėje pakrantėje, tarp [[Ochotsko jūra|Ochotsko]] ir [[Japonijos jūra|Japonijos]] jūrų. Plotas 76400 km². Ilgis iš šiaurės į pietus 984 km, vidutinis plotis ~100 km. Nuo [[žemynas|žemyno]] skiria [[Totorių sąsiauris]], nuo [[Hokaido sala|Hokaido salos]] [[La Perūzo sąsiauris]]. Didžiausias miestas – [[Južno Sachalinskas]]. Sala turi srities statusą [[Rusija|Rusijos federacijos]] sudėtyje - kartu su [[Kurilų salos|Kurilų]], [[Monerono sala|Monerono]] ir [[Ruonių sala|Ruonių]] salomis sudaro [[Sachalino sritis|Sachalino sritį]].
+'''Sachalinas''' ({{ru|Остров Сахалин}}, {{ja|樺太}}) – sala [[Azija|Azijos]] rytinėje pakrantėje, tarp [[Ochotsko jūra|Ochotsko]] ir [[Japonijos jūra|Japonijos]] jūrų. Plotas 76400 km². Ilgis iš šiaurės į pietus 984 km, vidutinis plotis ~100 km. Nuo [[žemynas|žemyno]] skiria [[Totorių sąsiauris]], nuo [[Hokaido sala|Hokaido salos]] [[La Perūzo sąsiauris]]. Didžiausias miestas – [[Južno Sachalinskas]]. Sala turi srities statusą [[Rusija|Rusijos federacijos]] sudėtyje – kartu su [[Kurilų salos|Kurilų]], [[Monerono sala|Monerono]] ir [[Ruonių sala|Ruonių]] salomis sudaro [[Sachalino sritis|Sachalino sritį]].
 == Istorija ==
-Salos vietiniai gyventojai yra [[ainai]], gyvenę jos pietuose, bei vidurinėje dalyje gyvenantys [[orokai]], šiaurinėje - [[nivchiai]]. [[XVII amžius|XVII]] a. kraštą atrado europiečiai ([[1640]] m. čia išsilaipino [[Rusija|Rusijos]] [[kazokai]]). Pagal Rusijos – Japonijos sutartis Sachalinas [[1875]] buvo pripažintas Rusijos valda. Iki [[1906]] m. katorgos ir tremties vieta. Pagal [[1905]] m. [[Portsmuto taika|Portsmuto taiką]] Pietų Sachalinas atiteko [[Japonija]]i. [[1945]] m. pagal [[Krymo konferencija|Krymo]] ir [[Potsdamo konferencija|Potsdamo]] konferencijų nutarimus atiduotas [[TSRS]].
+Salos vietiniai gyventojai yra [[ainai]], gyvenę jos pietuose, bei vidurinėje dalyje gyvenantys [[orokai]], šiaurinėje – [[nivchiai]]. [[XVII amžius|XVII]] a. kraštą atrado europiečiai ([[1640]] m. čia išsilaipino [[Rusija|Rusijos]] [[kazokai]]). Pagal Rusijos – Japonijos sutartis Sachalinas [[1875]] buvo pripažintas Rusijos valda. Iki [[1906]] m. katorgos ir tremties vieta. Pagal [[1905]] m. [[Portsmuto taika|Portsmuto taiką]] Pietų Sachalinas atiteko [[Japonija]]i. [[1945]] m. pagal [[Krymo konferencija|Krymo]] ir [[Potsdamo konferencija|Potsdamo]] konferencijų nutarimus atiduotas [[TSRS]].
 === Pavadinimo kilmė ===
-Europietiškas salos vardas yra klaidingos interpretacijos pavyzdys. Jis kilęs iš [[mandžiūrų kalba|mandžiūrų kalbos]] – ''sahaliyan ula angga hada'' reiškia [[Amūras (upė)|Amūro]] žiočių pabaiga (Amūro žiotys atsiveria prie pat Sachalino šiaurės vakarinio kranto). Žodis ''sahaliyan'' mandžiūrų kalboje reiškia 'juodas', o Amūro upę mandžiūrai vadina ''sahaliyan ula'' („juodąja upe“). [[Ainu kalba|Ainu kalboje]] sala vadinama ''Karafuto'' (''樺太'') arba ''Krafto''.
+Europietiškas salos vardas yra klaidingos interpretacijos pavyzdys. Jis kilęs iš [[mandžiūrų kalba|mandžiūrų kalbos]] – ''sahaliyan ula angga hada'' reiškia [[Amūras (upė)|Amūro]] žiočių pabaiga (Amūro žiotys atsiveria prie pat Sachalino šiaurės vakarinio kranto). Žodis ''sahaliyan'' mandžiūrų kalboje reiškia 'juodas', o Amūro upę mandžiūrai vadina ''sahaliyan ula'' („juodąja upe“). [[Ainu kalba|Ainu kalboje]] sala vadinama ''Karafuto'' (''樺太'') arba ''Krafto''.
 == Reljefas ==
-Krantai lygūs, vietomis statūs. Didžiausios įlankos: [[Terpenjės įlanka]], [[Sachalino įlanka]], [[Anyvos įlanka]]. Pusiasaliai: [[Šmito pusiasalis]], [[Terpenjės pusiasalis]], [[Tonino-Anyvos pusiasalis]], [[Krijosno pusiasalis]]. Šiaurinę dalį (be Šmito pusiasalio) užima [[Šiaurės Sachalino lyguma]]. Į pietus nuo jos vakarinėje pakrantėje yra [[Vakarų Sachalino kalnai]] ([[Vozvraščenijės kalnas]] 1325 m), rytinėje pakrantėje [[Rytų Sachalino kalnai]] ([[Lapatino kalnas]] 1609 m), pietryčiuose – [[Susujos kalvagūbris]] ([[Čechovo kalnas]] 1047 m). Kalnus skiria [[Tymės-Poronajaus žemuma|Tymės-Poronajaus]] ir [[Susujos žemuma|Susujos]] žemumos.
+Krantai lygūs, vietomis statūs. Didžiausios įlankos: [[Terpenjės įlanka]], [[Sachalino įlanka]], [[Anyvos įlanka]]. Pusiasaliai: [[Šmito pusiasalis]], [[Terpenjės pusiasalis]], [[Tonino-Anyvos pusiasalis]], [[Krijosno pusiasalis]]. Šiaurinę dalį (be Šmito pusiasalio) užima [[Šiaurės Sachalino lyguma]]. Į pietus nuo jos vakarinėje pakrantėje yra [[Vakarų Sachalino kalnai]] ([[Vozvraščenijės kalnas]] 1325 m), rytinėje pakrantėje [[Rytų Sachalino kalnai]] ([[Lapatino kalnas]] 1609 m), pietryčiuose – [[Susujos kalvagūbris]] ([[Čechovo kalnas]] 1047 m). Kalnus skiria [[Tymės-Poronajaus žemuma|Tymės-Poronajaus]] ir [[Susujos žemuma|Susujos]] žemumos.
 == Naudingos iškasenos ==
@@ Eilutė 17: / Eilutė 17: @@
 == Klimatas ==
-Musoninis vidutinis platumų klimatas. Bendrai apibūdinat - [[klimatas]] šaltas ir drėgnas. Salos pietuose drėgnas žemyninis, vidurio ir šiaurinėje dalyje - [[subarktinis klimatas]]. Dėl salą supančių jūrų, vasaros kur kas vėsesnės, dažnai apsiniaukę, ūkanotos, mažai saulėtų dienų, nei kitose panašiose [[Azija|Azijos]] žemyno platumuse, pavyzdžiui [[Irkutskas|Irkutske]] (Rusija) ir [[Charbinas|Charbine]] ([[Kinija]]). [[Žiema|Žiemos]] saloje žymiai [[Sniegas|sniegingesnės]], tik keliais laipsniais šiltesnės, nei paminėtose ir kitose panašių platumų žemyno vietovėse. [[Sausis|Sausio]] vidutinė [[temperatūra]] nuo -6 iki -25&nbsp;°C, [[rugpjūtis|rugpjūčio]] 11–22&nbsp;°C. Kritulių šiaurėje >400 mm, kalnuose iki 1200 mm per metus.
+Musoninis vidutinis platumų klimatas. Bendrai apibūdinat – [[klimatas]] šaltas ir drėgnas. Salos pietuose drėgnas žemyninis, vidurio ir šiaurinėje dalyje – [[subarktinis klimatas]]. Dėl salą supančių jūrų, vasaros kur kas vėsesnės, dažnai apsiniaukę, ūkanotos, mažai saulėtų dienų, nei kitose panašiose [[Azija|Azijos]] žemyno platumuse, pavyzdžiui [[Irkutskas|Irkutske]] (Rusija) ir [[Charbinas|Charbine]] ([[Kinija]]). [[Žiema|Žiemos]] saloje žymiai [[Sniegas|sniegingesnės]], tik keliais laipsniais šiltesnės, nei paminėtose ir kitose panašių platumų žemyno vietovėse. [[Sausis|Sausio]] vidutinė [[temperatūra]] nuo -6 iki -25&nbsp;°C, [[rugpjūtis|rugpjūčio]] 11–22&nbsp;°C. Kritulių šiaurėje >400 mm, kalnuose iki 1200 mm per metus.
 == Nuorodos ==
-*[http://www.sakhalin.ru/ Sachalinas ir Kurilai] {{en-icon}}, {{ru-icon}}
+* [http://www.sakhalin.ru/ Sachalinas ir Kurilai] {{en-icon}}, {{ru-icon}}
-*[http://www.flickr.com/photos/tags/sakhalin/ Sachalino nuotraukos] {{en-icon}}
+* [http://www.flickr.com/photos/tags/sakhalin/ Sachalino nuotraukos] {{en-icon}}
-*[http://goo.gl/maps/Lto3x Sachalino sala per google žemėlapį]
+* [http://goo.gl/maps/Lto3x Sachalino sala per google žemėlapį]
-*[http://goo.gl/maps/pqzMA Sachalino salos orai]
+* [http://goo.gl/maps/pqzMA Sachalino salos orai]
-*[http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=1245 Južno Sachalinsko laikas]
+* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=1245 Južno Sachalinsko laikas]
-*[https://www.google.co.uk/search?q=%D0%9E%D1%81%D1%82%D1%80%D0%BE%D0%B2+%D0%A1%D0%B0%D1%85%D0%B0%D0%BB%D0%B8%D0%BD&oe=utf-8&aq=t&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefox-a&channel=rcs&um=1&ie=UTF-8&hl=en&tbm=isch&source=og&sa=N&tab=wi&ei=C2tEUYGZC87CPM_cgMgL&biw=1525&bih=788&sei=G2tEUfjUAcqp0AWS7IGADw Sachalino salos paveiksliukai]
+* [https://www.google.co.uk/search?q=%D0%9E%D1%81%D1%82%D1%80%D0%BE%D0%B2+%D0%A1%D0%B0%D1%85%D0%B0%D0%BB%D0%B8%D0%BD&oe=utf-8&aq=t&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefox-a&channel=rcs&um=1&ie=UTF-8&hl=en&tbm=isch&source=og&sa=N&tab=wi&ei=C2tEUYGZC87CPM_cgMgL&biw=1525&bih=788&sei=G2tEUfjUAcqp0AWS7IGADw Sachalino salos paveiksliukai]
 {{Commons|Category:Sakhalin}}