Simnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
'''Simnas''' – miestas [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 24 km į vakarus nuo [[Alytus|Alytaus]], šalia kelio {{KK131}}. [[Simno seniūnija|Seniūnijos]] centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). [[Urbanistikos paminklas]]. Miestas įsikūręs prie [[Simno ežeras|Simno]] (šiaurėje) ir [[Giluitis|Giluičio]] (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo [[Spernia|Spernios]] tvenkiniai. |
'''Simnas''' – miestas [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]], 24 km į vakarus nuo [[Alytus|Alytaus]], šalia kelio {{KK131}}. [[Simno seniūnija|Seniūnijos]] centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). [[Urbanistikos paminklas]]. Miestas įsikūręs prie [[Simno ežeras|Simno]] (šiaurėje) ir [[Giluitis|Giluičio]] (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo [[Spernia|Spernios]] tvenkiniai. |
||
Mieste stovi [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1520]] m., seniausia [[Sūduva|Sūduvoje]]), yra [[Simno gimnazija]], biblioteka (nuo [[1937]] m.), vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia [[Simno specialioji mokykla|specialioji internatinė mokykla]], kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai. |
Mieste stovi [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1520]] m., seniausia [[Sūduva|Sūduvoje]]), yra [[Simno gimnazija]], [[Simno žemės ūkio mokykla]], biblioteka (nuo [[1937]] m.), vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia [[Simno specialioji mokykla|specialioji internatinė mokykla]], kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
06:16, 17 balandžio 2013 versija
Simnas | ||
---|---|---|
Vaizdas:Simnas.gif | ||
Simno centras | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | Lietuva | |
Apskritis | Alytaus apskritis | |
Savivaldybė | Alytaus rajono savivaldybė | |
Gyventojų | 1 736 | |
Altitudė | 108 m | |
Pašto kodas | LT-64037 | |
Vikiteka | Simnas | |
Simnas – miestas Alytaus rajone, 24 km į vakarus nuo Alytaus, šalia kelio 131 Alytus–Simnas–Kalvarija . Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). Urbanistikos paminklas. Miestas įsikūręs prie Simno (šiaurėje) ir Giluičio (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo Spernios tvenkiniai.
Mieste stovi Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1520 m., seniausia Sūduvoje), yra Simno gimnazija, Simno žemės ūkio mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia specialioji internatinė mokykla, kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai.
Istorija
Gyvenvietė minima nuo 1382 metų. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio. Nuo 1494 m. minimas Ldk medžioklės Simno dvaras, įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą – Alytaus ekonomiją. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre.
1520 m. Simno dvaro valdytojas Jonas Zabžezinskis pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią Simno bažnyčią. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo renesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias Sūduvoje architektūros paminklas.
1625 m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnas Povilas Sapiega ėmė rūpintis miestelio savivalda ir 1626 m. sausio 2 d. valdovas Zigmantas Vaza suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą. 1776 m. savivaldos neteko, bet 1792 m. birželio 15 d. Stanislovas Augustas išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado.
XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. viduryje Simnas – valsčiaus centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis.
1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simno tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, prie kelio link Krosnos veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas.
1999 m. patvirtintas dabartinis Simno herbas. [2]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. – 1919 m. | Simno valsčiaus centras | ? | |
1919–1950 m. | Alytaus apskritis | ||
1950–1953 m. | Simno apylinkės centras | Simno rajono centras | Kauno sritis |
1953–1956 m. | |||
1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
1959–1963 m. | Alytaus rajonas | ||
1963–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Simno apylinkės centras | ||
1995– | Simno seniūnijos centras | Alytaus rajono savivaldybė | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas tikriausiai hidroniminis – nuo Simno ežero, telkšančio į šiaurę nuo miesto. Tačiau sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą. Tarus, kad miesto pavadinimas asmenvardinis, tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardo Simonas (Simas).
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2001 m. | |||||||
1900 m.*[1] | 1970 m.sur.[3] | 1976 m.[4][5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
1 642 | 1 716 | 1 800 | 1 625 | 2 313 | 1 980 | ||
| |||||||
|
Tautinė sudėtis
2011 m. gyveno 1 514 žmonės:[6]
|
2001 m. gyveno 1 980 žmonės:[7]
|
Žymūs žmonės
- Vytautas Kasiulis (1918–1995), dailininkas.
Sportas
- FK Simnas (futbolas)
Transportas
|
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Симно. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29А (58) : Семь озер — Симфония. С.-Петербургъ, 1900., 931 psl. (rus.)
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=83709
- ↑ Simnas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 198 psl.
- ↑ Simnas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 165 psl.
- ↑ Simnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 670
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
Literatūra
- Žvilgsnis praeitin: mokytojų ir moksleivių surinkta Simno bei Mergalaukio kaimo istorija. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2004. – 472 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-87-3
Nuorodos
- Simnas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 566 psl.
- Simno svetainė
- Istorija ir herbas
Galerija
-
Simno panorama
-
Simno bažnyčia
|