Tarptautinė kosminė stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 47: | Eilutė 47: | ||
TKS seka [[Salyut]] ir [[Almaz]] seriją, [[Cosmos 557]], [[Skylab]], ir [[Mir]] kaip 11-toji kosminė stotis paleista. TKS yra trečios kartos<ref>{{cite web|url=http://www.dlr.de/iss/en/desktopdefault.aspx/tabid-1945/2746_read-4182/gallery-1/gallery_read-Image.19.2296/ |title=DLR – International Space Station ISS – From Cold War to international cooperation – the story of the ISS |publisher=Dlr.de |accessdate=1 May 2012}}</ref> modulinė kosminė stotis.<ref>{{cite web|url=http://www.astronautix.com/articles/thistems.htm |title=Third Generation Soviet Space Systems |publisher=Astronautix.com |accessdate=1 May 2012}}</ref> |
TKS seka [[Salyut]] ir [[Almaz]] seriją, [[Cosmos 557]], [[Skylab]], ir [[Mir]] kaip 11-toji kosminė stotis paleista. TKS yra trečios kartos<ref>{{cite web|url=http://www.dlr.de/iss/en/desktopdefault.aspx/tabid-1945/2746_read-4182/gallery-1/gallery_read-Image.19.2296/ |title=DLR – International Space Station ISS – From Cold War to international cooperation – the story of the ISS |publisher=Dlr.de |accessdate=1 May 2012}}</ref> modulinė kosminė stotis.<ref>{{cite web|url=http://www.astronautix.com/articles/thistems.htm |title=Third Generation Soviet Space Systems |publisher=Astronautix.com |accessdate=1 May 2012}}</ref> |
||
Kiti modulinių kosminių stočių |
Kiti modulinių kosminių stočių pavyzdžiai yra Sovietų/Rusų Mir, Rusų OPSEK, ir Kiniečių kosminė stotis. Pirmoji kosminė stotis, [[Salyut 1]], ir kitos vienos dalies pirmos kartos stotys, pvz.: Salyut 2,3,4,5, DOS 2, Kosmos 557, Almaz ir NASA [[Skylab]] nebuvo pritaikytos moduliams su atsargomis. |
||
<ref>http://spaceflight.nasa.gov/spacenews/factsheets/pdfs/history.pdf</ref><!--I think that the cn was for skylab, here is nasa cite that skylab was not designed for resupply--> Paprastai sakant, kiekviena komanda turėdavo atlaisvinti vienintelį prisišvartavimo angą, kad kita komanda galėtų atvykti į stotį. Skylab turėjo daugiau negu vieną angą, bet nebuvo pritaikytas naujų atsargų atitiekimui. Salyut 6 ir Salyut 7 turėjo daugiau negu vieną prisišvartavimo angą ir buvo pritaikytas periodiškam naujų medžiagų atitiekimui.<ref>{{cite web|url=http://www.pbs.org/spacestation/station/russian.htm |title=Space Station | The Station | Russian Space History |publisher=Pbs.org |accessdate=1 May 2012}}</ref> Modulinės stotis leidžia prijungti arba pakeisti senus modulius, ir tai prideda stočiai didesnį universalumą. |
<ref>http://spaceflight.nasa.gov/spacenews/factsheets/pdfs/history.pdf</ref><!--I think that the cn was for skylab, here is nasa cite that skylab was not designed for resupply--></ref> Paprastai sakant, kiekviena komanda turėdavo atlaisvinti vienintelį prisišvartavimo angą, kad kita komanda galėtų atvykti į stotį. Skylab turėjo daugiau negu vieną angą, bet nebuvo pritaikytas naujų atsargų atitiekimui. Salyut 6 ir Salyut 7 turėjo daugiau negu vieną prisišvartavimo angą ir buvo pritaikytas periodiškam naujų medžiagų atitiekimui.<ref>{{cite web|url=http://www.pbs.org/spacestation/station/russian.htm |title=Space Station | The Station | Russian Space History |publisher=Pbs.org |accessdate=1 May 2012}}</ref> Modulinės stotis leidžia prijungti arba pakeisti senus modulius, ir tai prideda stočiai didesnį universalumą. |
||
Apačioje yra diagrama su pagrindiniais stoties komponentais. Mėlynai pažymėti langeliai yra hermetiškos vietos į kurias galima įeiti be kostiumo. Langeliai pažymėti raudonai yra stoties struktūra, kuri yra nehermetiška. Kiti nehermetiški komponentai yra pažymėti geltonai. Prisiminkite, kad Unity mazgas prisijungia tiesiai prie Destiny laboratorijos. Dėl aiškumo, jos yra pažymėtos atskirai |
Apačioje yra diagrama su pagrindiniais stoties komponentais. Mėlynai pažymėti langeliai yra hermetiškos vietos į kurias galima įeiti be kostiumo. Langeliai pažymėti raudonai yra stoties struktūra, kuri yra nehermetiška. Kiti nehermetiški komponentai yra pažymėti geltonai. Prisiminkite, kad Unity mazgas prisijungia tiesiai prie Destiny laboratorijos. Dėl aiškumo, jos yra pažymėtos atskirai |
||
15:23, 16 balandžio 2013 versija
| Tarptautinė Kosminė Stotis | ||
|---|---|---|
 | ||
 | ||
| TKS po STS-119 misijos, 2009 m. kovo 25 d. Nufotografuota iš erdvėlaivio „Discovery“. | ||
 | ||
| Stoties statistika | ||
| Masė | apie 450000 kg | |
| Ilgis | 73 m nuo „Destiny“ iki „Zvezda“ (2009 m. kovas) | |
| Plotis | 108,5 m saulės baterijų plotis (2009 m. kovas) | |
| Aukštis | 27,4 m (2007 m. vasario 22 d.) | |
| Gyvenamas tūris | 358 m³ | |
| Atmosferos slėgis | 101,3 kPa | |
| Perigėjus | 341 km (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
| Apogėjus | 353 km (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
| Orbitos inklinacija | 51,6419 laipsnio (2009 m. rugsėjo 15 d.) | |
| Vidutinis greitis | 27743,8 km/h (7706,6 m/s) | |
| Orbitos periodas | 91,62 minutės | |
| Apsisukimų per dieną | 15,71739808 (2008 m. vasario 15 d.) | |
| Dienos orbitoje | 5258 (2013 m. balandžio 13 d.) | |
| Apgyvendinta dienų | 4545 (2013 m. balandžio 13 d.) | |
| Apsisukimų skaičius | 82532 apsisukimai (2013 m. balandžio 13 d.) | |
| Nukeliautas atstumas | ~2,6 * 109 km | |
| 2009 m. spalis dienos statistika (nebent nurodyta kitaip). | ||
| Konfigūracija | ||
 Kosminė stotis po STS-119 misijos. | ||
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) (angl. International Space Station, ISS) – tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių (ESA).
Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. lapkričio 20 d., kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis „Zarya“. Nuo 2000 m. lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. Šiuo metu komplekse gyvena 35-toji ekspedicija, sudaryta iš šešių žmonių. TKS aptarnauja rusiški „Sojuz“ ir „Progress“, europietiški „ATV“, bei SpaceX Drakon moduliai.
TKS statybos buvo baigtos 2011 m.
Istorija
Tarptautinės kosminės stoties istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 m., kaip „Space Station Alpha“ (liet. „Kosminė stotis alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, Rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.
Pirmasis modulis „Zarya“ buvo paleistas rusiška „Proton“ raketa iš Baikonuro kosmodromo 1998 m. lapkričio 20 d. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos STS-88 krovinys, 1998 m. gruodžio 4 d. ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa 2000 m. liepos 12 d.
Stoties struktūra
TKS seka Salyut ir Almaz seriją, Cosmos 557, Skylab, ir Mir kaip 11-toji kosminė stotis paleista. TKS yra trečios kartos[1] modulinė kosminė stotis.[2]
Kiti modulinių kosminių stočių pavyzdžiai yra Sovietų/Rusų Mir, Rusų OPSEK, ir Kiniečių kosminė stotis. Pirmoji kosminė stotis, Salyut 1, ir kitos vienos dalies pirmos kartos stotys, pvz.: Salyut 2,3,4,5, DOS 2, Kosmos 557, Almaz ir NASA Skylab nebuvo pritaikytos moduliams su atsargomis. [3]</ref> Paprastai sakant, kiekviena komanda turėdavo atlaisvinti vienintelį prisišvartavimo angą, kad kita komanda galėtų atvykti į stotį. Skylab turėjo daugiau negu vieną angą, bet nebuvo pritaikytas naujų atsargų atitiekimui. Salyut 6 ir Salyut 7 turėjo daugiau negu vieną prisišvartavimo angą ir buvo pritaikytas periodiškam naujų medžiagų atitiekimui.[4] Modulinės stotis leidžia prijungti arba pakeisti senus modulius, ir tai prideda stočiai didesnį universalumą.
Apačioje yra diagrama su pagrindiniais stoties komponentais. Mėlynai pažymėti langeliai yra hermetiškos vietos į kurias galima įeiti be kostiumo. Langeliai pažymėti raudonai yra stoties struktūra, kuri yra nehermetiška. Kiti nehermetiški komponentai yra pažymėti geltonai. Prisiminkite, kad Unity mazgas prisijungia tiesiai prie Destiny laboratorijos. Dėl aiškumo, jos yra pažymėtos atskirai
| Rusų prisišvartavimo anga | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Saulės baterijos | Zvezda DOS-8 Serviso modulis | Saulės baterijos | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Rusų prisišvartavimo anga | Poisk(MRM-2) Slėgio kamera | Pirs Slėgio kamera | Rusų prisišvartavimo anga | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Nauka lab pakeis Pirs | Europos Robotinė ranka | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Solar array | Zarya FGB (kertinis akmuo, pirmasis modulis) | Solar array | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Leonardo krovinių skyrius | Rassvet (MRM-1) | Rusų prisišvartavimo anga | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| PMA 1 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Quest Slėgio kamera | Unity Mazgas 1 | Tranquility Mazgas 3 | PMA 3 docking port | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ESP-2 | Kupolas | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Saulės baterija | Saulės baterija | Heat Radiator | Heat Radiator | Saulės baterija | Saulės baterija | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ELC 2, AMS | Z1 truss | ELC 3 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| S5/6 Truss | S3/S4 Truss | S1 Truss | S0 Truss | P1 Truss | P3/P4 Truss | P5/6 Truss | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ELC 4, ESP 3 | ELC 1 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Dextre | Canadarm2 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Solar array | Solar array | Solar array | Solar array | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| External stowage | Destiny Laboratory | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kibō logistics Cargo Bay | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| HTV/Dragon berth (docking port) | HTV/Dragon berth (docking port) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Kibō Robotic Arm | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| External Payloads | Columbus Laboratory | Harmony (Node 2) | Kibō Laboratory | Kibō External Platform | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| PMA 2 docking port | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Matomumas
Dėl savo dydžio TKS yra puikiai matoma plika akimi. Matymo galimybės pateikiamos specialiame NASA tinklalapyje bei Heavens-Above.com.
Įdomybės
- TKS jau aplankė 8 kosmoso turistai. Kiekvienas jų už skrydžius sumokėjo po maždaug 25 milijonus JAV dolerių.
Nuorodos
|
Šis straipsnis apie kosminį aparatą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA Šablonas:Link GA
- ↑ „DLR – International Space Station ISS – From Cold War to international cooperation – the story of the ISS“. Dlr.de. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
- ↑ „Third Generation Soviet Space Systems“. Astronautix.com. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
- ↑ http://spaceflight.nasa.gov/spacenews/factsheets/pdfs/history.pdf
- ↑ „Space Station | The Station | Russian Space History“. Pbs.org. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.