Atlanto chartija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Migrating 40 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q181978 (translate me) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
'''Atlanto chartija''' – dokumentas, kurį [[1941]] m. [[rugpjūčio 14]] d. pasirašė [[JAV]] prezidentas [[Franklinas D. Ruzveltas]] ir [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas]] [[Vinstonas Čerčilis]]. Jis tapo vienu pagrindinių antihitlerinės koalicijos programinių dokumentų, jame buvo susitarta kariauti iki visiško agresorės sutriuškinimo. |
'''Atlanto chartija''' – dokumentas, kurį [[1941]] m. [[rugpjūčio 14]] d. pasirašė [[JAV]] prezidentas [[Franklinas D. Ruzveltas]] ir [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas]] [[Vinstonas Čerčilis]]. Jis tapo vienu pagrindinių antihitlerinės koalicijos programinių dokumentų, jame buvo susitarta kariauti iki visiško agresorės sutriuškinimo. |
||
Chartija buvo apsvarstyta ir priimta Atlanto konferencijoje "Riviera", karinėje jūrų bazėje Ardžentija [[Niufaundlendas|Niufaundlende]]. 1941 m. rugsėjo 24 d. prie chartijos prisijungė TSRS. Šioje chartijoje kalbama apie kolektyvinio saugumo sukūrimą ir taikos išsaugojimą pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], nors JAV dar nebuvo įstojusi į karą. |
Chartija buvo apsvarstyta ir priimta Atlanto konferencijoje "Riviera", karinėje jūrų bazėje Ardžentija [[Niufaundlendas|Niufaundlende]]. 1941 m. rugsėjo 24 d. prie chartijos prisijungė TSRS, Belgija, Čekoslovakija, Graikija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Jugoslavija ir generolo De Golio vadovaujama Prancūzijos vyriausybė. Šioje chartijoje kalbama apie kolektyvinio saugumo sukūrimą ir taikos išsaugojimą pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], nors JAV dar nebuvo įstojusi į karą. |
||
Atlanto chartija svarbi [[Lietuva|Lietuvos]] istorijoje tuo, kad joje buvo įsipareigota atstatyti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, vadinasi buvo žadama atkurti ir [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] valstybingumą. Atlanto chartija buvo vienas iš pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje skatinusių veiksnių, teikęs viltį dėl Vakarų intervencijos. |
Atlanto chartija svarbi [[Lietuva|Lietuvos]] istorijoje tuo, kad joje buvo įsipareigota atstatyti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, vadinasi buvo žadama atkurti ir [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] valstybingumą. Atlanto chartija buvo vienas iš pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje skatinusių veiksnių, teikęs viltį dėl Vakarų intervencijos. |
||
18:13, 7 balandžio 2013 versija
.jpg)
Atlanto chartija – dokumentas, kurį 1941 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis. Jis tapo vienu pagrindinių antihitlerinės koalicijos programinių dokumentų, jame buvo susitarta kariauti iki visiško agresorės sutriuškinimo.
Chartija buvo apsvarstyta ir priimta Atlanto konferencijoje "Riviera", karinėje jūrų bazėje Ardžentija Niufaundlende. 1941 m. rugsėjo 24 d. prie chartijos prisijungė TSRS, Belgija, Čekoslovakija, Graikija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Jugoslavija ir generolo De Golio vadovaujama Prancūzijos vyriausybė. Šioje chartijoje kalbama apie kolektyvinio saugumo sukūrimą ir taikos išsaugojimą pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nors JAV dar nebuvo įstojusi į karą.
Atlanto chartija svarbi Lietuvos istorijoje tuo, kad joje buvo įsipareigota atstatyti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, vadinasi buvo žadama atkurti ir Baltijos šalių valstybingumą. Atlanto chartija buvo vienas iš pokario partizaninį pasipriešinimą Lietuvoje skatinusių veiksnių, teikęs viltį dėl Vakarų intervencijos.
