Justinas Mikutis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Dahliem (aptarimas | indėlis)
Dahliem (aptarimas | indėlis)
Eilutė 3: Eilutė 3:


== Biografija ==
== Biografija ==
[[1935]]-[[1941]] m. mokėsi [[Kretingos pranciškonų gimnazija|Kretingos pranciškonų gimnazijoje]]. [[1941]]-[[1942]] m. mokytojavo Kalvių pradžios mokykloje (Skuodo valsčius).[[1942]] m. įstojo į [[Kaunas|Kauno]] [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitetą]] studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet [[1943]] m. pavasarį VDU uždarius grįžo į [[Žemaitija|Žemaitiją]]. 1943 m. dirbo mokytoju Kulių valsčiuje, nuo 1944 m. pavasario - Grigaičių pradžios mokykloje (Platelių valsčius, dabartinis Plungės rajonas). [[1945]] m. gruodį buvo suimtas ir ištremtas į [[Uchta|Uchtos]], paskui [[Vorkuta|Vorkutos]] lagerius. [[1956]] m. reabilituotas, grįžo į Lietuvą ir palaipsniui tapo neprisitaikiusios kultūros simboliu, padariusiu įtaką ne tik sovietinės Lietuvos kultūrininkams, bet ir [[Maskva|Maskvos]], [[Leningradas|Leningrado]] [[Disidentas|disidentų]] sluoksniams.
[[1935]]-[[1941]] m. mokėsi [[Kretingos pranciškonų gimnazija|Kretingos pranciškonų gimnazijoje]]. [[1941]]-[[1942]] m. mokytojavo Kalvių pradžios mokykloje (Skuodo valsčius).[[1942]] m. įstojo į [[Kaunas|Kauno]] [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitetą]] studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet [[1943]] m. pavasarį VDU uždarius grįžo į [[Žemaitija|Žemaitiją]]. [[1943]] m. dirbo mokytoju [[Kulių valsčius|Kulių valsčiuje]], nuo [[1944]] m. pavasario - [[Grigaičiai (Plungė)|Grigaičių]] pradžios mokykloje ([[Platelių valsčius]], dabartinis Plungės rajonas). [[1945]] m. gruodį buvo suimtas ir ištremtas į [[Uchta|Uchtos]], paskui [[Vorkuta|Vorkutos]] lagerius. [[1956]] m. reabilituotas, grįžo į Lietuvą ir palaipsniui tapo neprisitaikiusios kultūros simboliu, padariusiu įtaką ne tik sovietinės Lietuvos kultūrininkams, bet ir [[Maskva|Maskvos]], [[Leningradas|Leningrado]] [[Disidentas|disidentų]] sluoksniams.


Dėl savo bekompromisės laikysenos sovietinio režimo atžvilgiu, sykiu ir silpnos sveikatos, pragyveno iš savo intelekto ir erudicijos neatitinkančių darbų: kurį laiką dirbo gamykloje liftininku, techniniu vertėju (mokėjo lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas). Ypač unikaliai jo asmenybė išsiskleidė dirbant pozuotoju Vilniaus dailės mokykloje ir Dailės institute ([[1957]]-[[1961]], [[1975]]-[[1981]] m.). Pertraukų metu, darbų peržiūrose, parodų atidarymuose bei aptarimuose, kelionėse mokiniams ir studentams dėstė savo originalias mintis apie [[Literatūra|literatūrą]], [[Menas|meną]], [[Architektūra|architektūrą]], [[Istorija|istoriją]], [[Religija|religijas]], [[Filosofija|filosofiją]] ir ypač [[Egzistencializmas|egzistencializmą]] ir t. t. (pasak prof. [[Arvydas Šaltenis|Arvydo Šaltenio]], studentai su juo išėjo [[Estetika|estetikos]], [[Literatūra|literatūros]] ir meno filosofijos kursą).
Dėl savo bekompromisės laikysenos sovietinio režimo atžvilgiu, sykiu ir silpnos sveikatos, pragyveno iš savo intelekto ir erudicijos neatitinkančių darbų: kurį laiką dirbo gamykloje liftininku, techniniu vertėju (mokėjo lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas). Ypač unikaliai jo asmenybė išsiskleidė dirbant pozuotoju Vilniaus dailės mokykloje ir Dailės institute ([[1957]]-[[1961]], [[1975]]-[[1981]] m.). Pertraukų metu, darbų peržiūrose, parodų atidarymuose bei aptarimuose, kelionėse mokiniams ir studentams dėstė savo originalias mintis apie [[Literatūra|literatūrą]], [[Menas|meną]], [[Architektūra|architektūrą]], [[Istorija|istoriją]], [[Religija|religijas]], [[Filosofija|filosofiją]] ir ypač [[Egzistencializmas|egzistencializmą]] ir t. t. (pasak prof. [[Arvydas Šaltenis|Arvydo Šaltenio]], studentai su juo išėjo [[Estetika|estetikos]], [[Literatūra|literatūros]] ir meno filosofijos kursą).

14:28, 5 balandžio 2013 versija

Justinas Mikutis

Justinas Mikutis (g. 1922 m. balandžio 27 d. Šateikių Rūdaičiuose (Plungės r.) - mirė 1988 m. birželio 2 d. Vilniuje) - Lietuvos mąstytojas.

Biografija

1935-1941 m. mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje. 1941-1942 m. mokytojavo Kalvių pradžios mokykloje (Skuodo valsčius).1942 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet 1943 m. pavasarį VDU uždarius grįžo į Žemaitiją. 1943 m. dirbo mokytoju Kulių valsčiuje, nuo 1944 m. pavasario - Grigaičių pradžios mokykloje (Platelių valsčius, dabartinis Plungės rajonas). 1945 m. gruodį buvo suimtas ir ištremtas į Uchtos, paskui Vorkutos lagerius. 1956 m. reabilituotas, grįžo į Lietuvą ir palaipsniui tapo neprisitaikiusios kultūros simboliu, padariusiu įtaką ne tik sovietinės Lietuvos kultūrininkams, bet ir Maskvos, Leningrado disidentų sluoksniams.

Dėl savo bekompromisės laikysenos sovietinio režimo atžvilgiu, sykiu ir silpnos sveikatos, pragyveno iš savo intelekto ir erudicijos neatitinkančių darbų: kurį laiką dirbo gamykloje liftininku, techniniu vertėju (mokėjo lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbas). Ypač unikaliai jo asmenybė išsiskleidė dirbant pozuotoju Vilniaus dailės mokykloje ir Dailės institute (1957-1961, 1975-1981 m.). Pertraukų metu, darbų peržiūrose, parodų atidarymuose bei aptarimuose, kelionėse mokiniams ir studentams dėstė savo originalias mintis apie literatūrą, meną, architektūrą, istoriją, religijas, filosofiją ir ypač egzistencializmą ir t. t. (pasak prof. Arvydo Šaltenio, studentai su juo išėjo estetikos, literatūros ir meno filosofijos kursą).

Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse. 1989 m. per Justino mirties metines monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas pašventino Viliaus Orvido iškaltą antkapinį paminklą - "Nukryžiuotąjį Kristų".

Įtaka

Justinas Mikutis ne tik švietė, bet ir ugdė žmogiškąsias vertybes, moralinį, politinį sąmoningumą. Justiną net trys menininkų kartos vadino Mokytoju, laikė draugu: Vincas Kisarauskas, Saulė Kisarauskienė, Antanas Kmieliauskas, Vladas Vildžiūnas, Vytautas Šerys, Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, Valentinas Antanavičius, Šarūnas Šimulynas, Ignas Budrys, Algimantas Stankevičius-Stankus; Leonardas Gutauskas, Arvydas Šaltenis, Petras Repšys, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Algimantas Švėgžda, Antanas Martinaitis; Arūnas Vaitkūnas, Audrius Naujokaitis, Eugenijus Varkulevičius, Algė Stankutė-Dargienė, Eglė Velaniškytė, Audronė Petrašiūnaitė, Vilius Orvidas ir kt. Daugelis jų yra piešę, tapę ar lipdę Justino portretus (sukurta daugiau nei 70 darbų). Buvo surengta Justino atminimui skirtų parodų Vilniuje, Žemaitijoje (pirmoji paroda vyko 1989 m. gegužės 24 - birželio 5 d. Meno darbuotojų rūmuose Vilniuje).

Justino įtaką juto, bičiuliavosi ir kitų profesijų kultūros žmonės: Sigitas Geda, Stasys Jonauskas, Petras Juodelis, Marcelijus Martinaitis, Bronius Kutavičius, Jonas Jurašas, Edmundas Gedgaudas, čiuvašų poetas Genadijus Aigi ir kt.

Justinas įamžintas ir literatūroje: Leonardo Gutausko romanuose „Vilko dantų karoliai“, „Laiškai iš Viešvilės", esė „Nebylus atsisveikinimas", eilėraštyje „Justinas Mikutis" (rinkinyje „In fine"); eilėraštį Justinui dedikavo ir Genadijus Aigi.

Ypatinga draugystė nuo gimnazijos laikų Justiną siejo su Antanu Mončiu.

Publikacijos

Kalbėjimas buvo „Justino kūrybinis aktas“ (Vladas Vildžiūnas), „vieno žmogaus filosofinis teatras“ (Alfonsas Ambraziūnas). J. Mikutis nesiekė visų savo minčių išdėstyti raštu, tačiau nemažai jų buvo įrašyta į magnetofono juostas. 1988-1997 m. atgimusios Lietuvos periodikoje parengta keliolika jo publikacijų, radijo laidų, publikuota Lietuvos menininkų, bičiulių prisiminimų apie Justiną, sukurtas dviejų dalių dokumentinis filmas „Agrastų vynas“ (1991). Išsamiai apie jį rašė Tomas Sakalauskas knygoje "Ketvirtoji dimensija" (1998). Yra išlikę J. Mikučio rankraščių, laiškų ir kt. archyvinės medžiagos.

Nuorodos