Hindi

Hindi हिन्दी, हिंदी hindī
Kalbama	Indijoje
Kalbančiųjų skaičius	258 mln. (gimtoji kalba), 800 mln. (iš viso)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	2
Kilmė	Indoeuropiečių kalbos   Indoiranėnų   Indoarijų   Hindustano    Hindi
Rašto sistemos	devanagari
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Indija
Kalbos kodai
ISO 639-1	hi
ISO 639-2	hin
ISO 639-3	hin
SIL	hin

Hindi kalba (हिन्दी भाषा = hindī bhāṣa) – indoeuropiečių kalbų šeimos, indoarijų kalbų atšakos kalba; Indijos valstybinė kalba ir viena iš dviejų pagrindinių lingua franca (su anglų kalba). Hindi – tai viena iš dviejų standartizuotų hindustano kalbos tarmių (kita – Pakistane vartojama urdu kalba). Tikslaus žmonių, kalbančių hindi skaičiaus nustatyti praktiškai neįmanoma, nes didelė dalis žmonių vartoja ne standartinę hindi, o kurią nors iš hindustano kalbos tarmių. 2001 m. surašymo duomenimis, įvairiomis hindi tarmėmis Indijoje kaip gimtąja kalba kalbėjo 258 mln. žmonių. Taip pat ši kalba plačiai vartojama ir kitomis kalbomis kalbančių Indijos gyventojų (ypač šiaurinėje šalies dalyje) bei gausios indų diasporos pasaulyje. Iš viso, hindi ir urdu kalbomis bei tarmėms pasaulyje kalba apie pusė milijardo žmonių.

Istorija

Hindi kalbos ištakos yra prakritai – šnekamieji, supaprastinti sanskrito variantai, vartoti buitinėje kalboje. Prakritų (vėliau vadintų apabhranšomis) įtaka Indijoje vis augo, jais pradėta kurti literatūra. Hindi kalba pradėjo formuotis iš šouraseni (vakarų hindi) ir ardhamagadhi (rytų hindi) apabhranšų.

XIII–XIV a. į Indiją įsiveržė musulmonai, kalbėję arabų, persų, tiurkų kalbomis. Užkariautojai ėmė vartoti Delio apylinkėse paplitusį šouraseni dialektą, įmaišydami į jį daug savų kalbų žodžių. Taip susidarė khariboli tarmė, kuri šiaurės Indijoje greitai paplito kaip lingua franca. Pirmieji lieratūriniai kūriniai khariboli kalba buvo rašomi persų poetų ir buvo užrašomi arabiškais rašmenimis, o nuo XIX a. vid. hinduistai pradėjo užrašinėti kalbą devanagari rašmenimis. Britų valdymo laikais į kalbą pateko daug angliškų žodžių. Taip pat yra nuo senesnių laikų patekusių portugališkų, prancūziškų, olandiškų skolinių.

1950 m. khariboli tarmės pagrindu sudaryta standartinė hindi kalba (užrašoma devanagari) ir paskelbta oficialia Indijos kalba. Tiesa, dravidų apgyvendintoje pietų Indijoje bei vietomis Bengalijoje hindi sutinkama priešiškai, ir daugelis šių kraštų gyventojų kaip lingua franca vartoja tik anglų kalbą. Valstijos lygmeniu hindi oficialia kalba yra paskelbusios šios valstijos: Biharas, Džarkandas, Utarakhandas, Madja Pradešas, Radžastanas, Utar Pradešas, Čatisgarchas, Himačal Pradešas, Harjana, Delis.

Raštas

Hindi kalba užrašoma devanagari raštu (tuom iš esmės skiriasi nuo arabų raštu užrašomos urdu). Tiesa, šios kalbos užrašymas nežymiai skiriasi nuo sanskrito: paskutinis žodžio priebalsis nesudaro matros su a raide, todėl nėra naudojama virama, pvz., राम bus tariama ne Rāma, o Rām. Žodžio gale a kartais tariama po ligatūrų, pvz., सत्य – satya. Nėra sanskritui būdingų skiemeninių balsių ॠ, ऌ, ॡ, o balsis ऋ pasitaiko tik iš sanskrito kilusiuose žodžiuose. Tačiau yra keletas papildomų ženklų, skirtų žymėti iš arabų, tiurkų kalbų atėjusiems garsams – क़ (qa), ख़ (ḫa), ग़ (ġa), ज़ (za), झ़ (ža), फ़ (fa), ड़ (ṛa), ढ़ (ṛha). Kita užrašymo ypatybė – dalis a matrų žodyje yra praleidžiama – t. y., garsas a netariamas žodžio viduryje esančiame skiemenyje, jei aplink jį esančiuose skiemenyse a taip pat nėra praleista, pvz., कटहल pagal sanskrito devanagari taisykles būtų tariama kaṭahala, bet hindi bus tariama kaṭhal (piramame skiemenyje a visad išlieka, paskutiniame visad nukrenta, priešpaskutiniame išlieka, nes yra prieš skiemenį, praradusį a, o antrame skiemenyje išnyksta, nes abu aplinkiniai skiemenys turi neišnykusią a). Tarp dviejų trumpųjų a atsidūrus garsui h, tos a bus tariamos kaip e, pvz., बहन tariama ne bahan, o behen. Taip pat kiek skirtingai nuo savo sanskritiškosios tarimo versijos hindi kalboje tariami dvibalsiai ए, ऐ, औ (pvz., कैसा tariama labiau keisa, o ne kaisa, और – or, ne aur). Nosiniai garsai žodžio viduryje gali būti praleisti panaudojant anusvarą, pvz., žodis hindi gali būti užrašomas हिन्दी arba हिंदी. Praktiškai visada anusvara žymimi garsai ङ, ञ, ण, pvz., žodis palaṅg bus visad užrašomas पलंग, o ne पलङ्ग.

Greta devanagari rašto gan plačiai (ypač virtualiojoje erdvėje) paplitusi lotyniška perraša (neoficialus jos variantas be diakritinių ženklų).

Gramatika

Hindi yra analitinė. Turi 16 balsinių, 4 dvibalsines, 36 priebalsines fonemas, 2 giminės, 2 skaičius, 3 linksnius, daug polinksnių. Vartojamos neutralioji, objekto ir subjekto konstrukcijos. Hindi leksikoje daug žodžių iš sanskrito. Vartojamas devanagari raštas.

Daiktavardis

Hindi daiktavardžiai kaitomi skaičiais, turi giminę.

• Vyriškos giminės žodžiai, besibaigiantys -ā, daugiskaitoje gauna galūnę -e; pvz., लरड़का → लरड़के (laṛkā → laṛke). Yra išimtinių žodžių, kurie daugiskaitoje nekinta (pvz., राजा → राजा (rājā → rājā).
• Visas kitas galūnes turintys vyriškos giminės žodžiai daugiskaitoje nekinta; pvz., मकान → मकान (makān → makān), आदमी → आदमी (ādmī → ādmī).
• Moteriškos giminės žodžiai, besibaigiantys -i, -ī arba -iyā, daugiskaitoje gauna galūnę -iyã; pvz., लरड़की → लरड़कियं (laṛkī → laṛkiyã).
• Kiti moteriškos giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnę -ẽ; pvz., बात → बातें (bāt → bātẽ), माता → माताएं (mātā → mātāẽ).

Daiktavardžiai taip pat turi polinksnius, kurie padaro daiktavardžio linksnį.

Daiktavardžių linksniai Linksnis Polinksnio rodmuo Vardininkas … Galininkas को (ko) Įnagininkas से (se) Naudininkas को (ko) Abliatyvas से (se) Kilmininkas का, के, की (kā, ke, kī) Vietininkas में, पर (mẽ, par) Polinksnis pakeičia daiktavardį (arba būdvardį, įvardį) iš jo tiesioginės formos, į netiesioginę: kamrā – „kambarys“, tačiau „kambaryje“ – kamre mẽ. Daiktavardžio tiesioginės ir netiesioginės formos Tiesioginė forma Netiesioginė forma Vyriškoji giminė, kaitomieji vns. कमरा (kamrā) vns. कमरे में (kamre mẽ) dgs. कमरे (kamre) dgs. कमरों में (kamrõ mẽ) Vyriškoji giminė, nekaitomieji vns. मकान (makān) vns. मकान से (makān se) dgs. मकान (makān) dgs. मकानों से (makānõ se) Moteriškoji giminė, kaitomieji vns. बच्ची (baccī) vns. बच्ची को (baccī ko) dgs. बच्चयाँ (baccayã) dgs. बच्चयों को (baccayõ ko) Moteriškoji giminė, nekaitomieji vns. मेज़ (mez) vns. मेज़ पर (mez par) dgs. मेज़ें (mezẽ) dgs. मेज़ों पर (mezõ par) Kilmininko polinksnis keičia objekto formą į netiesioginę, bet gimine derinamas su subjektu: बच्चे की माता (bacce kī mātā) – „vaiko motina“; बच्चे का पिता (bacce kā pitā) – „vaiko tėvas“; बच्चे के तकिये (bacce ke takiye) – „vaiko pagalvės“. Būdvardis Hindi būdvardžiai būna derinamieji ir nederinamieji. Derinamieji būdvardžiai vyriškos giminės vienaskaitos vardininke turi galūnę -ā arba -ā˜. Vyriškos giminės daugiskaitoje jie gauna galūnę -e, o moteriškos giminės tiek vienaskaitoje, tiek daugiskaitoje -ī: Būdvardžio अच्छा (acchā, „geras“) kaitymas Vienaskaita Daugiskaita Vyriškoji giminė अच्छा (acchā, geras) अच्छे (acche; geri) Moteriškoji giminė अच्छी (acchī; gera) अच्छी (acchī; geros) Nederinamieji būdvardžiai nėra kaitomi. Veiksmažodis Veiksmažodžio होना (honā; „būti“) asmenavimas Vienaskaita Daugiskaita I asmuo में हुँ (mẽ hũ; Aš esu) मह हैं (mah hãi; Mes esame) II asmuo तु है (tu hai; tu esi) तुम हो (tum ho; Tu esi, jūs esate) आप हैं (āp hãi; Jūs esate) III asmuo यह है (jah hai; jis/ji (šitas/šita) yra) वह है (vah hai; jis/ji (anas/ana) yra) ये हैं (je hãi; jie/jos (šitie/šitos) yra) वे हैं (ve hãi; jie/jos (anie/anos) yra) Bibliografija SINGH, Rasa. Hindi kalbos vadovėlis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008, ISBN 978-9955-33-366-1 Nuorodos hin Duomenys apie kodu „hin“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com