Keleivis (laikraštis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
viki
wlink
Eilutė 6: Eilutė 6:
„Keleivis“ tapo pagrindiniu Amerikoje socialistinės minties leidiniu. Iki 23 000 egz. padidėjo jo tiražas, iš jų 5000 buvo siunčiami į Lietuvą. Nuo [[1912]] m. pradėtas leisti kasmetinis „Keleivio kalendorius“. Laikraščio apimtis išaugo iki 8 psl. [[1917]] m. už 45 000 dolerių buvo pasistatyta nauja spaustuvė, kurioje buvo spausdinamas latvių „''Strādnieks''“, lenkų „''Kurjer Codzienny''“, „''Przegląd Tygodniowy''“, anglų „''Weekly Record''“ ir kiti laikraščiai.
„Keleivis“ tapo pagrindiniu Amerikoje socialistinės minties leidiniu. Iki 23 000 egz. padidėjo jo tiražas, iš jų 5000 buvo siunčiami į Lietuvą. Nuo [[1912]] m. pradėtas leisti kasmetinis „Keleivio kalendorius“. Laikraščio apimtis išaugo iki 8 psl. [[1917]] m. už 45 000 dolerių buvo pasistatyta nauja spaustuvė, kurioje buvo spausdinamas latvių „''Strādnieks''“, lenkų „''Kurjer Codzienny''“, „''Przegląd Tygodniowy''“, anglų „''Weekly Record''“ ir kiti laikraščiai.


[[1943]] m. mirus J. Gegužiui, laikraštį leido Stasius ir Margarita Michelsonai, kurie [[1945]] m. [[liepos 1]] d. viską padovanojo [[Amerikos lietuvių socialistų sąjunga]]i. Nuo [[1945]] m. liepos redagavo [[Jonas Januškis]], nuo [[1953]] m. [[liepos 1]] d. [[Jackus Sondeckis|J. Sonda]]. Jaunimui tolstant nuo politikos ir netekus skaitytojų, jam į pagalbą atėjo [[Mykolas Drunga]], tačiau jo reforma nepadėjo, liko tik 1500 prenumeratorių. Buvo sudaryta likvidacinė komisija, į kurią įėjo St. Griežė–Jurgelionis, P. Navazelskis ir [[Jackus Sondeckis|J. Sonda]]. Paskutinis numeris išėjo [[1979]] m. [[gegužės 15]] d. tik 6 psl. Archyvai buvo atiduoti Lietuvių archyvui [[Čikaga|Čikagoje]], „Alkai“ [[Putnamas|Putname]] ir [[Kentas|Kento]] universitetui. Likusios lėšos perduotos ALSS.
[[1943]] m. mirus J. Gegužiui, laikraštį leido Stasius ir Margarita Michelsonai, kurie [[1945]] m. [[liepos 1]] d. viską padovanojo [[Amerikos lietuvių socialistų sąjunga]]i. Nuo [[1945]] m. liepos redagavo [[Jonas Januškis]], nuo [[1953]] m. [[liepos 1]] d. [[Jackus Sondeckis|J. Sonda]]. Jaunimui tolstant nuo politikos ir netekus skaitytojų, jam į pagalbą atėjo [[Mykolas Drunga]], tačiau jo reforma nepadėjo, liko tik 1500 prenumeratorių. Buvo sudaryta likvidacinė komisija, į kurią įėjo St. Griežė–Jurgelionis, P. Navazelskis ir [[Jackus Sondeckis|J. Sonda]]. Paskutinis numeris išėjo [[1979]] m. [[gegužės 15]] d. tik 6 psl. Archyvai buvo atiduoti Lietuvių archyvui [[Čikaga|Čikagoje]], „Alkai“ [[Putnamas|Putname]] ir [[Kentas|Kento]] universitetui. Likusios lėšos perduotos [[Amerikos lietuvių socialistų sąjunga]]i.


[[Kategorija:Lietuvos laikraščiai]]
[[Kategorija:Lietuvos laikraščiai]]

22:43, 31 kovo 2013 versija

Pirmasis laikrašio numeris, 1905 m.

„Keleivis“JAV lietuvių laikraštis, 19051979 m. leistas Bostone.

Įkurtas 1905 m. Pietų Bostone. Steigėjas Antanas Žvingilas, iki 1906 m. redagavo Mykolas Paltanavičius, tuo metu laikraštis buvo tautiškai katalikiškas, menko turinio, turėjo tik apie 1000 skaitytojų. 1908 m. jį atpirko ir perėmė socialdemokratas Stasius Michelsonas-Michalkevičius, redagavęs laikraštį nuo 1906, ir laikraščio „Darbininkų viltis“ spaustuvininkas Jurgis Gegužis. 1908 m. jį redagavo Pijus Bukšnaitis.

„Keleivis“ tapo pagrindiniu Amerikoje socialistinės minties leidiniu. Iki 23 000 egz. padidėjo jo tiražas, iš jų 5000 buvo siunčiami į Lietuvą. Nuo 1912 m. pradėtas leisti kasmetinis „Keleivio kalendorius“. Laikraščio apimtis išaugo iki 8 psl. 1917 m. už 45 000 dolerių buvo pasistatyta nauja spaustuvė, kurioje buvo spausdinamas latvių „Strādnieks“, lenkų „Kurjer Codzienny“, „Przegląd Tygodniowy“, anglų „Weekly Record“ ir kiti laikraščiai.

1943 m. mirus J. Gegužiui, laikraštį leido Stasius ir Margarita Michelsonai, kurie 1945 m. liepos 1 d. viską padovanojo Amerikos lietuvių socialistų sąjungai. Nuo 1945 m. liepos redagavo Jonas Januškis, nuo 1953 m. liepos 1 d. J. Sonda. Jaunimui tolstant nuo politikos ir netekus skaitytojų, jam į pagalbą atėjo Mykolas Drunga, tačiau jo reforma nepadėjo, liko tik 1500 prenumeratorių. Buvo sudaryta likvidacinė komisija, į kurią įėjo St. Griežė–Jurgelionis, P. Navazelskis ir J. Sonda. Paskutinis numeris išėjo 1979 m. gegužės 15 d. tik 6 psl. Archyvai buvo atiduoti Lietuvių archyvui Čikagoje, „Alkai“ Putname ir Kento universitetui. Likusios lėšos perduotos Amerikos lietuvių socialistų sąjungai.