Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
Pirmoji [[stačiatikybė|stačiatikių]] šventovė Kaune pastatyta [[XVI a.]] pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Senamiestyje]]. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių [[parapija]]. Nuo [[XIX a.]] iki [[XX a.]] pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių. |
Pirmoji [[stačiatikybė|stačiatikių]] šventovė Kaune pastatyta [[XVI a.]] pabaigoje. [[1620]] m. karalius [[Zigmantas Vaza]] įsakė uždaryti cerkvę [[Kauno senamiestis|Senamiestyje]]. [[1824]] m. įsteigta Kauno stačiatikių [[parapija]]. Nuo [[XIX a.]] iki [[XX a.]] pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių. |
||
[[Kauno soboras|Įgulos soborą]] pritaikius [[Lietuvos kariuomenė]]s bažnyčiai, [[1930]] m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų). |
[[Kauno soboras|Įgulos soborą]] pritaikius [[Lietuvos kariuomenė]]s bažnyčiai, [[1930]] m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų). Tarp kitų prisidėjo mecenatas [[Sergejus Fanstilis]]. |
||
Cerkvės projektą [[1932]] m. parengė architektas [[Edmundas Frykas]]. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki [[1935]] m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. <ref>[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4</ref> |
Cerkvės projektą [[1932]] m. parengė architektas [[Edmundas Frykas]]. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki [[1935]] m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. <ref>[[Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė]]. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4</ref> |
||
19:28, 27 kovo 2013 versija
54°53′26.2″ š. pl. 23°55′37″ r. ilg. / 54.890611°š. pl. 23.92694°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы |
| Dekanatas | Kauno-Klaipėdos |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Vytauto pr. 38 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1935 m. |
Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras stovi Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės.
Istorija
Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.
Įgulos soborą pritaikius Lietuvos kariuomenės bažnyčiai, 1930 m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų). Tarp kitų prisidėjo mecenatas Sergejus Fanstilis.
Cerkvės projektą 1932 m. parengė architektas Edmundas Frykas. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki 1935 m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. [1]
1937 m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Pašventinus cerkvę nuo lapkričio iki balandžio mėn. joje laikyta Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona, kuri nuo 1956 m. sobore yra nuolat.
1945 m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. 1947 m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. 1957 m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai. [2]
Šaltiniai
- ↑ Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4
- ↑ http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175