Kauno muzikos mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Arentename pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Vpovilaitis keitimas)
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Kauno muzikos mokykla''' – [[muzika|muzikos]] mokykla, veikusi [[1919]][[1933]] m. [[Kaunas|Kaune]].
[[Vaizdas:Kauno Saulės gimnazija.jpg|thumb|right|250px|[[Kauno Saulės gimnazija]], kurioje Kauno muzikos mokykla veikė [[1919]]-[[1928]] m.]]
'''Kauno muzikos mokykla''' – [[muzika|muzikos]] mokykla, veikusi [[1919]]–[[1933]] m. [[Kaunas|Kaune]].


== Istorija ==
== Istorija ==


1919 m. kovo mėn. vargonininko [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] pastangomis ir lėšomis [[Kauno Saulės gimnazija|„Saulės“ gimnazijos]] patalpose atidaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos muzikos mokykla. Iš pradžių buvo privati, [[1920]] m. suvalstybinta. [[1919]]–[[1921]] m. mokykloje buvo [[fortepijonas|fortepijono]], [[smuikas|smuiko]], dainavimo, vėliau – dar ir [[violončelė]]s, [[kontrabosas|kontraboso]], [[vargonai|vargonų]], pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos specialybės. 1919 m. mokėsi 40 mokinių, dirbo 3 dėstytojai, [[1929]] m. – 270 mokinių, 32 dėstytojai. [[1930]] m. mokykloje buvo 14 specialybės klasių ir 15 bendrųjų muzikos dalykų klasių. [[1930]]–[[1933]] m. buvo rengiami [[opera|operos]] dainininkai, simfoninio ir kamerinio orkestro muzikantai.
1919 m. kovo mėn. vargonininko [[Juozas Naujalis|Juozo Naujalio]] pastangomis ir lėšomis [[Kauno Saulės gimnazija|„Saulės“ gimnazijos]] patalpose atidaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos muzikos mokykla. Iš pradžių buvo privati, [[1920]] m. suvalstybinta. [[1919]]–[[1921]] m. mokykloje buvo [[fortepijonas|fortepijono]], [[smuikas|smuiko]], dainavimo, vėliau – dar ir [[violončelė]]s, [[kontrabosas|kontraboso]], [[vargonai|vargonų]], pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos specialybės. 1919 m. mokėsi 40 mokinių, dirbo 3 dėstytojai, [[1929]] m. – 270 mokinių, 32 dėstytojai. [[1930]] m. mokykloje buvo 14 specialybės klasių ir 15 bendrųjų muzikos dalykų klasių. [[1930]]–[[1933]] m. buvo rengiami [[opera|operos]] dainininkai, simfoninio ir kamerinio orkestro muzikantai.


[[1926]]–[[1933]] m. mokykla turėjo simfoninį orkestrą (jam [[1926]]–[[1928]] m. vadovavo I. Vildmanas-Zaidmanas, [[1928]]–[[1933]] m. – [[Juozas Tallat-Kelpša]]). Orkestras koncertuodavo [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]]; repertuarą sudarė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniai. 1933 m. Kauno muzikos mokykla pertvarkyta į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]].
[[1926]]–[[1933]] m. mokykla turėjo simfoninį orkestrą (jam [[1926]]–[[1928]] m. vadovavo I. Vildmanas-Zaidmanas, [[1928]]–[[1933]] m. – [[Juozas Tallat-Kelpša]]). Orkestras koncertuodavo [[Valstybės teatras|Valstybės teatre]]; repertuarą sudarė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniai. 1933 m. Kauno muzikos mokykla pertvarkyta į [[Kauno konservatorija|Kauno konservatoriją]].


== Vadovai ==
== Vadovai ==
* 1919 m. – [[Juozas Naujalis]];
* 1919 m. – [[Juozas Naujalis]];
* 1920 m. – [[Juozas Tallat-Kelpša]];
* 1920 m. – [[Juozas Tallat-Kelpša]];
* 1920–1927 m. – Juozas Naujalis;
* 1920–1927 m. – Juozas Naujalis;
* 1927–1933 m. – [[Juozas Gruodis]].
* 1927–1933 m. – [[Juozas Gruodis]].


== Pedagogai ==
== Pedagogai ==

14:15, 24 kovo 2013 versija

Kauno Saulės gimnazija, kurioje Kauno muzikos mokykla veikė 1919-1928 m.

Kauno muzikos mokykla – muzikos mokykla, veikusi 19191933 m. Kaune.

Istorija

1919 m. kovo mėn. vargonininko Juozo Naujalio pastangomis ir lėšomis „Saulės“ gimnazijos patalpose atidaryta pirmoji nepriklausomos Lietuvos muzikos mokykla. Iš pradžių buvo privati, 1920 m. suvalstybinta. 19191921 m. mokykloje buvo fortepijono, smuiko, dainavimo, vėliau – dar ir violončelės, kontraboso, vargonų, pučiamųjų instrumentų bei kompozicijos specialybės. 1919 m. mokėsi 40 mokinių, dirbo 3 dėstytojai, 1929 m. – 270 mokinių, 32 dėstytojai. 1930 m. mokykloje buvo 14 specialybės klasių ir 15 bendrųjų muzikos dalykų klasių. 19301933 m. buvo rengiami operos dainininkai, simfoninio ir kamerinio orkestro muzikantai.

19261933 m. mokykla turėjo simfoninį orkestrą (jam 19261928 m. vadovavo I. Vildmanas-Zaidmanas, 19281933 m. – Juozas Tallat-Kelpša). Orkestras koncertuodavo Valstybės teatre; repertuarą sudarė užsienio klasikų ir lietuvių kompozitorių kūriniai. 1933 m. Kauno muzikos mokykla pertvarkyta į Kauno konservatoriją.

Vadovai

Pedagogai

Vincas Bacevičius, Jonas Bendorius, Povilas Berkavičius, Lidija Dauguvietytė-Malko, Balys Dvarionas, Emerikas Gailevičius, Vladislava Grigaitienė-Polovinskaitė, Juozas Gruodis, Emilija Janickienė, Aleksandras Kačanauskas, Albertas Köhelikas, Elena Stanek-Laumenskienė, Oreste Marini, Nikodemas Martinonis, Petras Oleka, Juozas Pakalnis, Vladimiras Ružickis, Julius Štarka, Juozas Tallat-Kelpša, Izaokas Vildmanas-Zaidmanas, Viktoras Žadeika, Juozas Žilevičius ir kt.

Mokiniai

Antanas Budriūnas, Klemensas Griauzdė, Kazys Gutauskas, Jurgis Karnavičius, Konradas Kaveckas, Antanas Kučingis, Jonas Nabažas, Antanas Račiūnas ir kt.