Josquin des Prez: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

23:13, 20 kovo 2013 versija

Žoskeno Deprė portretas 1611 m. raižinyje

Žoskenas Deprė (pranc. Josquin des Prez, kitaip Josquin Desprez, apie 1455 − 1521 m.) – prancūzų-flamandų kompozitorius. Gyvenimo metu paprastai vadintas savo vardu Žoskenas. Dažnai kartu su Palestrina įvardijamas vienu iš dviejų reikšmingiausių renesanso kompozitorių, tuo pačiu − vienu iš iškiliausių Vakarų kultūros kompozitorių.

Biografija

Jokių tikrų žinių apie Žoskeno gimimo aplinkybes nėra. Anksčiau biografai jį siejo su kitu Žoskenu, gimusiu 1440 m. ir dainavusiu Italijoje (šį faktą galima rasti biografijose išleistose iki pat 2000 m.). Dar didesnio netikrumo įnešė aplinkybė, kad Žoskeno vardas tuo metu buvo labai paplitęs. Spėjama, kad des Prez greičiau yra pravardė, nei tikra pavardė. Gimimo vieta, taip pat, nežinoma. Spėjama, kad jis galėjo gimti dabartinės Belgijos Heno provincijos pietuose arba Pikardijos šiaurėje, Sen Kventino miestelyje. Spėjama, kad jis gimė 1450-ųjų viduryje. Sen Kventino parapijos archyvuose minimas choro berniukas, vardu Žoskenas. Apie Žoskeno muzikinį lavinimasį, taip pat nežinoma nieko. Yra spėjimas, kad jis galėjo būti pažįstamas su vyresniu kompozitoriumi Johannus Ockeghem, nes keliuose ankstyviausiuose Žoskeno kūriniuose yra tiesioginių referencijų į Johannus Ockeghem kūrybą.

1477 m. balandžio 19 d. dokumente minima, kad Žoskenas dainuoja Anžu kunigaikščio Renė dvare Provanso Ekse. Spėjama, kad jis galėjo atvykti į Eksą jau apie 1775 m. ir išbūti jame iki 1778 ar iki 1780 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur Lesko miestelyje (dabartinės Prancūzijos ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas Prancūzijos karalių Liuviką XI-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu choras po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į Vengriją. Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza Milane. Vatikano archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos Prancūzijoje beneficiją, kurios visgi negavo. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas Sforcoms tarnavo iki 1489 m.

1489 m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus Inocento VIII-ojo koplyčioje, vėliau Aleksandro VI-ojo Bordžijos. Siksto koplyčios sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris, galbūt, gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu iki 1499 m. Spėjama, kad Žoskenas tuo metu tarnavo Prancūzijos karaliui Liudvikui XII-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoristas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno motetas „Memor esto verbi tui servo tuo“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad karalius skolingas beneficiją.

1503 m. balandį Žoskenas persikėlė į Ferarą, pasamdytas hercogo Ercole d’Este, kuris buvo Liudviko XII-ojo sąjungininkas. Išlikę du herogo patarėjų laiškai, kuriuose aptariama naujo dvaro choro kapelmeisterio kandidatūra ir jame Žoskenas lyginamas su kitu garsiu to meto kompozitoriumi Heinrich Isaac. Viename laiške teigiama, kad Žoskenas kuria muziką geriau, kitame atkreipiamas dėmesys, kad Žoskenas kainuos daugiau nei Isakas (200 dukatų vietoj 120), bei minima, kad su Isaku lengviau rasti bendrą kalbą, nes Žoskenas kuria tada, kada jis nori, o ne tada, kada kitas nori. Tai vienintelis žinomas liudijimas apie Žoskeno asmenybę. Nepaisant Žoskeno kainos hercogas kapelmeisteriu pasamdė jį. Tačiau po poros mėnesių nuo Žoskeno atvykimo į Ferarą, miestą apėmė maras. Hercogas pasitraukė į užmiestį, Žoskenas paliko miestą neišbuvęs jame nė metų

Po to Žoskenas grįžo į gimtąsias vietas Šiaurės Prancūzijoje, apsigyveno Kondė siur Lesko miestelyje, kuriame turėjo nuosavybės ir 1504 m. gegužės 3 d. užėmė provosto (ūkio administratoriaus) postą Kondė bažnyčioje. Minima, kad 1508-09 m. Buržo katedros vadovybė bandė prisivilioti Žoskeną dirbti choro kapelmeisteriu, tačiau Žoskenas, spėjama, daugiau nebepaliko Kondė, kuriame taip pat buvo suorganizuotas puikus choras. Žoskenas mirė 1521 m. rugpjūčio 27 d. Mirties priežastis nežinoma. Buvo palaidotas Kondė bažnyčioje. Napoleono karų metu 1793 m. bažnyčia buvo sugriauta ir kompozitoriaus kapas pražuvo. Kapo užrašas visgi išliko užrašytas XVII a. manuskripte.

Kūryba

Žoskenas Deprė buvo vienu iš pačių žymiausių Europos kompozitorių savo gyvenimo metu. Po mirties jo autoritetas tik augo. Pasirodė kūrinių, kurių autoriumi buvo pažymėtas Žoskenas, nors jau buvo miręs. XX a. tyrinėjant Žoskeno kūrybą daug kūrinių, anksčiau jam priskirtų, buvo atmesti. Visgi lieka didelė dalis kūrinių, kurie laikomi autentiškais. Juos sudaro 18 mišių ciklai, virš 100 motetų, apie 80 sekuliariųjų kūrinių (šansonai ir madrigalai), daugiausia prancūzų kalba. Vėliau Martynas Liuteris apie jį sakė, kad kiti kompozitoriai kuria, kiek jiems natos leidžia, o Žoskenas pats kuria natas. Žoskeno kūryba laikoma vienu iš aukščiausių renesanso vokalinės muzikos pasiekimų.

Žymiausiais Žoskeno kūriniais įvardijami:

Missa Ave maris stella, 1486–1495 (mišios)
Missa Hercules Dux Ferrariae, 1503-04 (mišios)
Miserere mei Deus, 1503 (psalmė)
Virgo salutiferi, 1504-05 (motetas)
Stabat Mater dolorosa (motetas)
Praeter rerum serium (motetas)
Missa Pange lingua, 1514 (mišios)
Missa de Beata Virgine, 1514 (mišios)

Šaltiniai

Oxford Music Online
Sherr, Richard, ed. The Josquin Companion. Oxford: Oxford University Press, 2000.
Strohm, Reinhard. The Rise of European Music, 1380-1500. Cambridge: Cambridge University Press, 1993.

Nuorodos

@@ Eilutė 7: / Eilutė 7: @@
 Jokių tikrų žinių apie Žoskeno gimimo aplinkybes nėra. Anksčiau biografai jį siejo su kitu Žoskenu, gimusiu 1440 m. ir dainavusiu Italijoje (šį faktą galima rasti biografijose išleistose iki pat 2000 m.). Dar didesnio netikrumo įnešė aplinkybė, kad Žoskeno vardas tuo metu buvo labai paplitęs. Spėjama, kad ''des Prez'' greičiau yra pravardė, nei tikra pavardė. Gimimo vieta, taip pat, nežinoma. Spėjama, kad jis galėjo gimti dabartinės Belgijos [[Heno grafystė|Heno provincijos]] pietuose arba [[Pikardija|Pikardijos]] šiaurėje, Sen Kventino miestelyje. Spėjama, kad jis gimė 1450-ųjų viduryje. Sen Kventino parapijos archyvuose minimas choro berniukas, vardu Žoskenas. Apie Žoskeno muzikinį lavinimasį, taip pat nežinoma nieko. Yra spėjimas, kad jis galėjo būti pažįstamas su vyresniu kompozitoriumi Johannus Ockeghem, nes keliuose ankstyviausiuose Žoskeno kūriniuose yra tiesioginių referencijų į Johannus Ockeghem kūrybą.
-m. balandžio 19 d. dokumente minima, kad Žoskenas dainuoja [[Anžu]] kunigaikščio Renė dvare [[Provanso Eksas|Provanso Ekse]]. Spėjama, kad jis galėjo atvyktį į Eksą jau apie 1775 m. ir išbūti jame iki 1778 ar iki 1780 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur Lesko miestelyje (dabartinės Prancūzijos ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas Prancūzijos karalių [[Liudvikas XI|Liuviką XI]]-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu [[choras]] po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į Vengriją. Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza [[Milanas|Milane]]. Vatikano archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos Prancūzijoje [[beneficija|beneficiją]], kurios visgi negavo. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas [[Sforcos|Sforcoms]] tarnavo iki 1489 m.
+m. balandžio 19 d. dokumente minima, kad Žoskenas dainuoja [[Anžu]] kunigaikščio Renė dvare [[Provanso Eksas|Provanso Ekse]]. Spėjama, kad jis galėjo atvykti į Eksą jau apie 1775 m. ir išbūti jame iki 1778 ar iki 1780 m (kunigaikščio mirties). 1483 m. Žoskenas dokumentuotas Kondė siur Lesko miestelyje (dabartinės Prancūzijos ir Belgijos pasienyje), kaip mirusio dėdės paveldėtojas. Žoskeno gyvenimas iki 1483 m. nežinomas. Spėjama, kad jis galėjo dainuoti pas Prancūzijos karalių [[Liudvikas XI|Liuviką XI]]-ąjį Paryžiuje (Renė Anžu [[choras]] po jo mirties perėjo karaliaus žinion). Kitu spėjimu, jis iškart keliavo į Italiją, galbūt net į Vengriją. Dainininkams tuo metu buvo įprastas nuolatinis keliavimas ieškant patronų. 1484 m. birželio 19 d. Žoskenas dokumentuotas kapeliono tarnystėje pas kardinolą Ascanio Sforza [[Milanas|Milane]]. Vatikano archyvai liudija, kad jis tikėjosi gauti Sent Obeno parapijos Prancūzijoje [[beneficija|beneficiją]], kurios visgi negavo. Kartu dokumentuota, kad Milane Žoskenas [[Sforcos|Sforcoms]] tarnavo iki 1489 m.
-m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus [[Inocentas VIII|Inocento VIII]]-ojo koplyčioje, vėliau [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo Bordžijos. [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris, galbūt, gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu iki 1499 m. Spėjama, kad Žskenas tuo metu tarnavo Prancūzijos karaliui [[LiudvikasXII|Liudvikui XII]]-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoristas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno [[motetas]] „Memor esto verbi tui servo tuo“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad [[karalius]] skolingas beneficiją.
+m. Žoskenas pradėjo giedoti popiežiaus [[Inocentas VIII|Inocento VIII]]-ojo koplyčioje, vėliau [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo Bordžijos. [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] sienoje buvo rastas užrašas JOSQUINJ, kuris, galbūt, gali būti Žoskeno vienintelis išlikęs autografas (tuo metu buvo įprasta Siksto koplyčioje dainuojantiems dainininkams užrašyti savo vardą sienoje). Nežinoma, kada baigėsi Žoskeno kontraktas (spėjama, kad Žoskenas galėjo būti „paskolintas“ Sforcų į popiežiaus koplyčią). Į Milaną Žoskenas grįžo kažkuriuo metu iki 1499 m. Spėjama, kad Žoskenas tuo metu tarnavo Prancūzijos karaliui [[Liudvikas XII|Liudvikui XII]]-ajam, kuris tuomet užėmė miestą ir daugelį įtakingų milaniečių įkalino, įskaitant valdančios Sforcų šeimos narį, Žoskeno patroną Ascanio Sforza. Tai spėjama iš to, kad keletas Žoskeno ankstyviausių to meto darbų buvo parašyti Prancūzijos dvarui. XVI a. muzikos teoristas Heinrich Glarean mini, kad Žoskeno [[motetas]] „Memor esto verbi tui servo tuo“ („Prisimink savo žodį tavo tarnui“) parašytas tam, kad priminti, kad [[karalius]] skolingas beneficiją.
-m. balandį Žoskenas persikėlė į [[Ferara|Ferarą]], pasamdytas hercogo Ercole d’Este, kuris buvo Liudviko XII-ojo sąjungininkas. Išlikę du herogo patarėjų laiškai, kuriuose aptariama naujo dvaro choro kapelmeisterio kandidatūra ir jame Žoskenas lyginamas su kitu garsiu to meto kompozitoriumi [[Heinrich Isaac]]. Viename laiške teigiama, kad Žoskenas kuria muziką geriau, kitame atkreipiamas dėmesys, kad Žoskenas kainuos daugiau nei Isakas (200 dukatų vietoj 120), bei minima, kad su Isaku lengviau rasti bendrą kalbą, nes Žoskenas kuria tada, kada jis nori, o ne tada, kada kitas nori. Tai vienintelis žinomas liudijimas apie Žoskeno asmenybę. Nepaisant Žoskeno kainos [[hercogas]] kapelmeisteriu pasamdė jį. Tačiau po poros mėnesių nuo Žoskeno atvykimo į Ferarą, miestą apėmė maras. Hercogas pasitraukė į užmiestį, Žoskenas paliko miestą neišbuvęs jame nė metų
+m. balandį Žoskenas persikėlė į [[Ferara|Ferarą]], pasamdytas hercogo Ercole d’Este, kuris buvo Liudviko XII-ojo sąjungininkas. Išlikę du herogo patarėjų laiškai, kuriuose aptariama naujo dvaro choro kapelmeisterio kandidatūra ir jame Žoskenas lyginamas su kitu garsiu to meto kompozitoriumi [[Heinrich Isaac]]. Viename laiške teigiama, kad Žoskenas kuria muziką geriau, kitame atkreipiamas dėmesys, kad Žoskenas kainuos daugiau nei Isakas (200 dukatų vietoj 120), bei minima, kad su Isaku lengviau rasti bendrą kalbą, nes Žoskenas kuria tada, kada jis nori, o ne tada, kada kitas nori. Tai vienintelis žinomas liudijimas apie Žoskeno asmenybę. Nepaisant Žoskeno kainos [[hercogas]] kapelmeisteriu pasamdė jį. Tačiau po poros mėnesių nuo Žoskeno atvykimo į Ferarą, miestą apėmė [[maras]]. Hercogas pasitraukė į užmiestį, Žoskenas paliko miestą neišbuvęs jame nė metų
 [[Vaizdas:Josquin Missa BV Kyrie.jpg|thumb|right|340px| XVI a. [[manuskriptas]] su „Missa de Beata Virgine“ pradžia, Vatikano biblioteka)]]