Romualdas Požerskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → , - → – (3) using AWB
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 1 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q7363357.
Eilutė 69: Eilutė 69:
[[Kategorija:Lietuvos fotografai]]
[[Kategorija:Lietuvos fotografai]]
[[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]]
[[Kategorija:Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai]]

[[en:Romualdas Požerskis]]

10:06, 20 kovo 2013 versija

Romualdas Požerskis
Gimė 1951 m. liepos 7 d. (72 metai)
d, Vilniuje
Veikla fotomenininkas, VDU Menų fakulteto docentas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Žymūs apdovanojimai

Romualdas Požerskis (g. 1951 m. liepos 7 d, Vilniuje) – fotomenininkas, VDU Menų fakulteto docentas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Biografija

19571969 m. mokėsi Kauno 8-ojoje vidurinėje mokykloje. 1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. 1979 metais vedė, žmona Virginija. Šeimoje du vaikai – Povilas Požerskis (g. 1980 m.) ir Monika Požerskytė (g. 1981 m.).

Fotografija

1964 m. pradėjo fotografuoti tėvo padovanotu fotoaparatu. Vėliau, 1973 m. susidomėjęs meninę fotografija kartu su bendramoksliu Virgilijum Šonta surengė fotografijos darbų parodą. 1974 m. pradėjo fotografuoti serijas Pergalės ir pralaimėjimai, Senamiesčiai ir Atlaidai. Po metų atidarė pirmąją autorinę fotografijos parodą Jaunystė Kauno politechnikos institute. Nuo 1976-ųjų Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys;

Svarbiausi darbai

  • Pergalės ir pralaimėjimai (1974–1976);
  • Lietuvos senamiesčiai (1974–1982);
  • Vaikų ligoninėje (1976–1982);
  • Atlaidai (1974–1994);
  • Atminties sodai (1977–2004);
  • Aktai (1979–2003);
  • Paskutinieji namai (1983–1990);
  • Lietuvos nepriklausomybės kelias (1988–1992);
  • Miražo dosjė (2002–2003);
  • Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai (1992–2005).

Įvertinimas