Juras Požela (1925): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Andrius.v (aptarimas | indėlis)
9 533 keitimai
S tai ar išmoks Vikipedijoje kas nors skyrybą?
Eilutė 34: Eilutė 34:
Tėvas [[Karolis Požėla]] buvo žymus [[LKP]] veikėjas ([[1926]] m. sušaudytas), motina Eugenija Tautkutė – aktyvi komunistinio pogrindžio dalyvė, rašytoja.
Tėvas [[Karolis Požėla]] buvo žymus [[LKP]] veikėjas ([[1926]] m. sušaudytas), motina Eugenija Tautkutė – aktyvi komunistinio pogrindžio dalyvė, rašytoja.


[[1933]]–[[1941]] m. Maskvoje mokėsi vidurinėje mokykloje, 1941–[[1942]] m. Darbo rezervų mokykloje prie vagonų remonto gamyklos. 1942–[[1943]] m. dirbo gamykloje tekintoju, tekinimo staklių derintoju. 1943–[[1945]] m. tarnavo [[Raudonoji armija|Raudonojoje armijoje]]. [[1946]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] baigė I. Černiachovskio gimnaziją. 1946–[[1948]] m. studijavo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Fizikos ir matematikos fakultete, 1948–[[1951]] m. Maskvos universiteto Fizikos fakultete.
[[1933]]–[[1941]] m. Maskvoje mokėsi vidurinėje mokykloje, 1941–[[1942]] m. – Darbo rezervų mokykloje prie vagonų remonto gamyklos. 1942–[[1943]] m. dirbo gamykloje tekintoju, tekinimo staklių derintoju. 1943–[[1945]] m. tarnavo [[Raudonoji armija|Raudonojoje armijoje]]. [[1946]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] baigė I. Černiachovskio gimnaziją. 1946–[[1948]] m. studijavo [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] Fizikos ir matematikos fakultete, 1948–[[1951]] m. – Maskvos universiteto Fizikos fakultete.


[[1952]] m. pradėjo dirbti VU Fizikos ir matematikos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedroje. 1952–[[1956]] m. mokėsi SSRS MA Puslaidininkių instituto aspirantūroje, 1956 m. mokslų kandidatas. 1956 m. [[Lietuvos mokslų akademija|LSSR MA]] Fizikos ir technikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1956–[[1958]] m. vyr. mokslinis bendradarbis, 1958–[[1963]] m. puslaidininkių elektronikos sektoriaus vadovas ir direktoriaus pavaduotojas. 1958–[[1977]] m. dėstė [[VPU|Vilniaus pedagoginiame institute]] ir Vilniaus universitete, nuo [[1966]] m. profesorius. 1963–1966 m. [[Fizikos ir matematikos institutas|LMA Fizikos ir matematikos instituto]] direktorius. [[1964]] m. [[Sankt Peterburgas|Leningrado]] A. Jofės fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją. <ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=F</ref> 1967–[[1985]] m. naujai įkurto [[Puslaidininkių fizikos institutas|LMA Puslaidininkių fizikos instituto]] direktorius. [[1972]]–[[1984]] m. LSSR MA viceprezidentas, 1984–[[1992]] m. prezidentas. <ref>{{TLE|3|422||Juras Požela}}</ref> Nuo [[1996]] m. Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis.
[[1952]] m. pradėjo dirbti VU Fizikos ir matematikos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedroje. 1952–[[1956]] m. mokėsi SSRS MA Puslaidininkių instituto aspirantūroje, 1956 m. – mokslų kandidatas. 1956 m. [[Lietuvos mokslų akademija|LSSR MA]] – Fizikos ir technikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1956–[[1958]] m. – vyr. mokslinis bendradarbis, 1958–[[1963]] m. – puslaidininkių elektronikos sektoriaus vadovas ir direktoriaus pavaduotojas. 1958–[[1977]] m. dėstė [[VPU|Vilniaus pedagoginiame institute]] ir Vilniaus universitete, nuo [[1966]] m. – profesorius. 1963–1966 m. – [[Fizikos ir matematikos institutas|LMA Fizikos ir matematikos instituto]] direktorius. [[1964]] m. [[Sankt Peterburgas|Leningrado]] A. Jofės fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją<ref>http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=F</ref>. 1967–[[1985]] m. – naujai įkurto [[Puslaidininkių fizikos institutas|LMA Puslaidininkių fizikos instituto]] direktorius. [[1972]]–[[1984]] m. – LSSR MA viceprezidentas, 1984–[[1992]] m. – prezidentas<ref>{{TLE|3|422||Juras Požela}}</ref>. Nuo [[1996]] m. – Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis.


[[1968]] m. išrinktas LSSR MA [[Sąrašas:Lietuvos mokslų akademijos nariai|tikruoju nariu]]. 1972–[[1979]] m. „Žinijos“ draugijos pirmininkas. 1984 m. SSRS mokslų akademijos akademikas bei Europos fizikų draugijos tarybos narys. [[1991]] m. išrinktas Europos mokslo ir meno akademijos nariu, [[1993]] m. Europos akademijos nariu. 1992 m. tapo Tarptautinio mokslinės kultūros centro Lietuvos skyriaus prezidentu.
[[1968]] m. išrinktas LSSR MA [[Sąrašas:Lietuvos mokslų akademijos nariai|tikruoju nariu]]. 1972–[[1979]] m. – „Žinijos“ draugijos pirmininkas. 1984 m. – SSRS mokslų akademijos akademikas bei Europos fizikų draugijos tarybos narys. [[1991]] m. išrinktas Europos mokslo ir meno akademijos nariu, [[1993]] m. – Europos akademijos nariu. 1992 m. tapo Tarptautinio mokslinės kultūros centro Lietuvos skyriaus prezidentu.


== Mokslinė veikla ==
== Mokslinė veikla ==
Eilutė 44: Eilutė 44:


== Partinė ir politinė veikla ==
== Partinė ir politinė veikla ==
Nuo [[1953]] m. [[SSKP]] narys. 1964–1972 m.kandidatas į [[LKP CK]] narius, nuo [[1976]] m. LKP CK narys. Nuo [[1975]] m. [[LSSR AT]] deputatas. Nuo [[1990]] m. [[LDDP]], nuo [[2001]] m. [[LSDP Vilniaus skyrius|LSDP Vilniaus skyriaus]] narys.
Nuo [[1953]] m. – [[SSKP]] narys. 1964–1972 m. – kandidatas į [[LKP CK]] narius, nuo [[1976]] m. – LKP CK narys. Nuo [[1975]] m. – [[LSSR AT]] deputatas. Nuo [[1990]] m. – [[LDDP]], nuo [[2001]] m. – [[LSDP Vilniaus skyrius|LSDP Vilniaus skyriaus]] narys.


[[1992]]–[[1996]] m. [[1992–1996 m. Seimas|LR Seimo]] narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. <ref>[http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_narys-p_asm_id=69&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=2.htm 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys]</ref>
[[1992]]–[[1996]] m. – [[1992–1996 m. Seimas|LR Seimo]] narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. <ref>[http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_narys-p_asm_id=69&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=2.htm 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys]</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==

09:15, 20 kovo 2013 versija

Juras Požela
Gimė 1925 m. gruodžio 5 d. (98 metai)
Maskva, Rusija
Tėvas Karolis Požėla
Motina Eugenija Tautkaitė
Sutuoktinis (-ė) Rima Poželienė
Vaikai Elena, Karolis
Veikla fizikas, akademikas, partinis ir politinis veikėjas
Partija 1953 m. SSKP,
1990 m. LDDP,
2001 m. LSDP
Alma mater 1951 m. Maskvos universitetas

Juras Požela (g. 1925 m. gruodžio 5 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos ir Rusijos fizikas, akademikas, kieto kūno plazmos ir puslaidininkių fizikos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, mokslo, visuomenės, partinis bei politinis veikėjas.

Biografija

Tėvas Karolis Požėla buvo žymus LKP veikėjas (1926 m. sušaudytas), motina Eugenija Tautkutė – aktyvi komunistinio pogrindžio dalyvė, rašytoja.

1933–1941 m. Maskvoje mokėsi vidurinėje mokykloje, 1941–1942 m. – Darbo rezervų mokykloje prie vagonų remonto gamyklos. 1942–1943 m. dirbo gamykloje tekintoju, tekinimo staklių derintoju. 1943–1945 m. tarnavo Raudonojoje armijoje. 1946 m. Vilniuje baigė I. Černiachovskio gimnaziją. 1946–1948 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, 1948–1951 m. – Maskvos universiteto Fizikos fakultete.

1952 m. pradėjo dirbti VU Fizikos ir matematikos fakulteto Eksperimentinės fizikos katedroje. 1952–1956 m. mokėsi SSRS MA Puslaidininkių instituto aspirantūroje, 1956 m. – mokslų kandidatas. 1956 m. LSSR MA – Fizikos ir technikos instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis, 1956–1958 m. – vyr. mokslinis bendradarbis, 1958–1963 m. – puslaidininkių elektronikos sektoriaus vadovas ir direktoriaus pavaduotojas. 1958–1977 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame institute ir Vilniaus universitete, nuo 1966 m. – profesorius. 1963–1966 m. – LMA Fizikos ir matematikos instituto direktorius. 1964 m. Leningrado A. Jofės fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją[1]. 1967–1985 m. – naujai įkurto LMA Puslaidininkių fizikos instituto direktorius. 1972–1984 m. – LSSR MA viceprezidentas, 1984–1992 m. – prezidentas[2]. Nuo 1996 m. – Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis.

1968 m. išrinktas LSSR MA tikruoju nariu. 1972–1979 m. – „Žinijos“ draugijos pirmininkas. 1984 m. – SSRS mokslų akademijos akademikas bei Europos fizikų draugijos tarybos narys. 1991 m. išrinktas Europos mokslo ir meno akademijos nariu, 1993 m. – Europos akademijos nariu. 1992 m. tapo Tarptautinio mokslinės kultūros centro Lietuvos skyriaus prezidentu.

Mokslinė veikla

Tyrė karštųjų elektronų emisiją ir kitus su jais susijusius reiškinius puslaidininkiuose, esančiuose nehomogeniškuose superaukšto dažnio elektriniuose laukuose, griūtinę jonizaciją puslaidininkiuose, karštųjų krūvininkų injekciją ir jų nulemtą aukšto dažnio elektromagnetinių virpesių generaciją dioduose, elektromagnetinių bangų sklidimą ir elektros srovės nestabilumus puslaidininkių plazmoje. Taip pat sukūrė naujus elektronų spektro diagnostikos metodus puslaidininkiuose helikoninėms bangoms nesuardant medžiagos. [3] Daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, apie 100 išradimų, 9 monografijų autorius ir bendraautoris.

Partinė ir politinė veikla

Nuo 1953 m. – SSKP narys. 1964–1972 m. – kandidatas į LKP CK narius, nuo 1976 m. – LKP CK narys. Nuo 1975 m. – LSSR AT deputatas. Nuo 1990 m. – LDDP, nuo 2001 m. – LSDP Vilniaus skyriaus narys.

1992–1996 m. – LR Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys. [4]

Bibliografija

  • Горячие электроны / Vincentas Dienys, Juras Požela. – Vilnius: Mintis, 1971. – 289 p.: iliustr.
  • Плазма и токовые неустойчивости в полупроводниках. – Maskva, 1977. – 367 p.: iliustr. (1981 m. anglų k.)
  • Monografijų serija „Elektronai puslaidininkiuose“ (nuo 1978 m.)
  • Коэффициент диффузии горячих электронов. – Vilnius: Puslaidininkių institutas, 1980. – 72 p.: iliustr.
  • Магнитоконцентрационные эффекты / Juras Požela, A. Sašukas. – Vilnius: Puslaidininkių institutas, 1983. – 44 p.: iliustr.
  • Физика быстродействующих транзисторов. – V.: Mokslas, 1989. – 261 p.: iliustr. – ISBN 5-420-00688-X (1993 m. anglų k.)
  • Poželų sodyba Bardiškiuose. – Vilnius, 2003. – 23 p.: lent.

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=P&sritis=F
  2. ↑ Juras Požela. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 422
  3. ↑ Sveikiname Jurą Poželą // Fizikų žinios, 1995 m., Nr. 9
  4. ↑ 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys
  5. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41399

Literatūra

  • Juras Požėla: literatūros rodyklė / Vilija Motiekienė, Nijolė Šaduikienė. – Vilnius, 1985. – 163 p.
  • Akademikas Juras Požela: gyvenimas, atiduotas mokslui / Jonas Rudokas. – Vilnius: Margi raštai, 2005. – 572 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-298-1
  • Mokslinės veiklos motyvacija ir istorija / Juras Požela. Bibliografija (sud. Vida Jucienė). – Vilnius: Puslaidininkių fizikos institutas, 2008. – 51 p.: diagr. – ISBN 978-9955-750-03-1

Nuorodos


Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Juras_Požela_(1925)&oldid=4406280"