Lietuvos ežerai: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 47: | Eilutė 47: | ||
| [[Rėkyvos ežeras]] || 1150,9 || 7,0 |
| [[Rėkyvos ežeras]] || 1150,9 || 7,0 |
||
|- |
|- |
||
| [[Alaušas]] || |
| [[Alaušas]] || 1054,0 || 42,0 |
||
|} |
|} |
||
12:29, 19 kovo 2013 versija
Lietuvoje iš viso yra 2830 ežerų, kurių plotas didesnis nei 0,5 ha (ežerų klasifikatorius nurodo 2790). Jų bendras plotas – 880 km².[1] Šalyje yra dar virš 3100 mažesnių (0,05-0,5 ha ploto) natūraliios kilmės ežerėlių [2]., tačiau bendras jų paviršiaus plotas tesudaro 5,34 km². Dalį mažųjų ežerų sudaro senvaginės bei karstinės kilmės vandens telkiniai, kurių skaičius nuolat kinta, todėl tiksliai įvertinti jų skaičiaus neįmanoma.[3] Visi ežerai užima apie 1,37 proc. Lietuvos teritorijos ploto. Be to, šalyje yra 340 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 5 ha.
Daugiausia ežerų yra Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Dainavos ir Neries-Žeimenos žemumose. Ypač ežeringa sritis – Baltijos aukštumų lanko šiaurinė dalis – Aukštaičių aukštuma. Ten susidarę ištisi ežerynai: Molėtų, Dubingių, Zarasų. Aukštaičių aukštumoje telkšo didžiausi (Drūkšiai, Dysnai), giliausi (Tauragnas, Malkėstaitis), ilgiausi (Asveja, Sartai) ežerai šalyje. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose ežerų grupės mažesnės. Ten susidarę Trakų, Aukštadvario ežerynai bei didžiųjų Sūduvos ežerų grupė (Dusia, Metelys, Obelija). Žemaičių aukštumoje tekšo dideli Platelių, Lūksto, Masčio, Biržulio, Germanto ežerai. Dainavos žemumoje driekiasi Veisiejų ežerynas, o Neries-Žeimenos žemumoje – Ignalinos ežerynas. Didžiausias ežeringumas (>11 %) yra šalies šiaurės rytuose, Ignalinos ir Zarasų rajono rytinėje dalyje. Mažiausiai ežerų yra Lietuvos Vidurio žemumoje (<0,5 %) ir Pajūrio žemumoje. Dauguma ežerų telkšo 100–160 m aukštyje virš jūros lygio.
Pagal dubens kilmę Lietuvos ežerai skirstomi į ledyninius (arba glacigeninius), sudarytus ledyno ir jo tirpsmo vandenų (užtvenktiniai, glaciodepresiniai, rininiai, ledo guolio, evorsiniai, senslėniniai), senvaginius (arba fliuviogeninius), lagūninius (arba mareogeninius), pelkinius (arba organogeninius), karstinius, sudėtinguosius ir dirbtinius (arba antropogeninius). Dauguma Lietuvos ežerų susitelkę ledyninės ir upinės kilmės dubenyse. Pagal gylį vyrauja seklūs ir vidutinio gylio ežerai, tik 85 ežerai yra gilesni nei 20 m. 48 % kranto linija mažai vingiuota, 28 % – vidutiniškai vingiuota, 17,5 % – labai vingiuota, 6,5 % nevingiuota.
Pagal pratakumą ežerai skirstomi į:
- pratakinius (į ežerą ir įteka ir išteka upės) – Lietuvoje tokių 870
- vandenskyrinius (upės neįteka, tik išteka) – Lietuvoje tokių 300
- nenutekamuosius (upės įteka, bet neišteka) – Lietuvoje tokių 80
- akliniuosius (į ežerą upės neįteka ir iš jo neišteka) – visi likę ežerai (dauguma)
Iš visų pratakinių ežerų 650 turi 1 intaką, 140 – 2, 40 – 3 ir 40 – daugiau nei 3 intakus.
Pagal vystymosi stadiją dauguma Lietuvos ežerų yra subrendimo ir senatvės stadijose. Daug ežerų nunyko dėl melioracijos, gamtinės ir antropogeninės eutrofikacijos. Manoma, kad per 12 tūkst. metų užpelkėjo apie 15 tūkst. Lietuvos ežerų.
Ežerų pakrantėse ir atabrade paprastai auga viksvos, ajerai, nendrės, meldai, švendrai, iš plūduriuojančių augalų būdingos vandens lelijos, lūgnės, plūdės, o iš visai pasinėrusių augalų – elodėjos, maurabragiai, dumbliai.
Lietuvos ežerai pagal hidrocheminę sudėtį yra hidrokarbonatų klasės. Bendra mineralizacija >120 mg/l, rūgštingumas 6,5-9,2 pH, hidrokarbonatų >80 mg/l. Dauguma ežerų yra mezotrofiniai (vidutinio maistingumo), mažiau yra eutrofinių (labai maistingų), o aukštapelkėse pasitaiko distrofinių (nemaistingų) ežerų[4].
Didžiausi ežerai
Didžiausi Lietuvos ežerai:
| Ežeras | Plotas, ha | Gylis, m |
| Drūkšiai | 4479,0 | 0 |
| Dysnai | 2439,4 | 6,0 |
| Dusia | 2334,2 | 31,7 |
| Sartai | 1331,6 | 22,0 |
| Luodis | 1320,0 | 16,5 |
| Metelys | 1292,0 | 15,0 |
| Platelių ežeras | 1209,6 | 46,6 |
| Avilys | 1209,0 | 13,5 |
| Rėkyvos ežeras | 1150,9 | 7,0 |
| Alaušas | 1054,0 | 42,0 |
4226,6 ha Drūkšių ežero priklauso Lietuvai.
Vištyčio ežeras (1783 ha) būtų ketvirtas pagal dydį, bet tik nedidelė jo dalis (543,7 ha) yra Lietuvos Respublikos teritorijoje – didžioji dalis priklauso Rusijai.
Giliausi ežerai
- Tauragnas – 62,5 m
- Malkėstaitis – 57 m
- Asveja – 50,2 m
- Galstas – 50,1 m
- Vištytis – 50 m
- Platelių ežeras – 46,6 m
- Gavys 56 m
- Verniejus 52,2 m
Ilgiausi ežerai
Ežerai savivaldybėse
- Akmenės rajono ežerai
- Alytaus miesto ežerai
- Alytaus rajono ežerai
- Anykščių rajono ežerai
- Biržų rajono ežerai
- Druskininkų savivaldybės ežerai
- Elektrėnų savivaldybės ežerai
- Ignalinos rajono ežerai
- Jonavos rajono ežerai
- Joniškio rajono ežerai
- Jurbarko rajono ežerai
- Kaišiadorių rajono ežerai
- Kalvarijos savivaldybės ežerai
- Kauno rajono ežerai
- Kėdainių rajono ežerai
- Kelmės rajono ežerai
- Klaipėdos rajono ežerai
- Kretingos rajono ežerai
- Kupiškio rajono ežerai
- Lazdijų rajono ežerai
- Marijampolės savivaldybės ežerai
- Mažeikių rajono ežerai
- Molėtų rajono ežerai
- Pagėgių savivaldybės ežerai
- Pakruojo rajono ežerai
- Panevėžio rajono ežerai
- Pasvalio rajono ežerai
- Plungės rajono ežerai
- Prienų rajono ežerai
- Radviliškio rajono ežerai
- Raseinių rajono ežerai
- Rietavo savivaldybės ežerai
- Rokiškio rajono ežerai
- Skuodo rajono ežerai
- Šakių rajono ežerai
- Šalčininkų rajono ežerai
- Šiaulių miesto ežerai
- Šiaulių rajono ežerai
- Šilalės rajono ežerai
- Šilutės rajono ežerai
- Širvintų rajono ežerai
- Švenčionių rajono ežerai
- Tauragės rajono ežerai
- Telšių rajono ežerai
- Trakų rajono ežerai
- Ukmergės rajono ežerai
- Utenos rajono ežerai
- Varėnos rajono ežerai
- Vilkaviškio rajono ežerai
- Vilniaus miesto ežerai
- Vilniaus rajono ežerai
- Zarasų rajono ežerai
Šaltiniai
- ↑ Statistikos departamentas
- ↑ Kęstutis Kilkus, Edvinas Stonevičius. 2011. Lietuvos vandenų geografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla|http://www.hkk.gf.vu.lt/publikacijos/Lietuvos_vandenu_geografija.pdf
- ↑ Gintaras Valiuškevičius. 2007. Mažieji Lietuvos ežerai: ištekliai, genezė, hidrologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla
- ↑ Lietuvos ežerai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 527
Nuorodos
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
