Trijų Kryžių paminklas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Bot: Migrating 9 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q83238 (translate me) |
|||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Trijų kryžių kalnas atmintinas tuo, kad čia kankinių mirtimi mirė septyni [[pranciškonai]], kuriuos [[Pagonybė|pagonys]], didžiajam kunigaikščiui [[Algirdas|Algirdui]] nesant, pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė upėn sakydami: „Plaukite sau su tuo stabu, kurį liepiate garbinti". Nuo tada kalnas gavo Trijų kryžių vardą, nes šiam įvykiui atminti buvo pastatyti trys kryžiai, kurie iki šiol vis atnaujinami. Tačiau mokslininkas [[Ignas Danilevičius]] rašo, kad šie kryžiai, daugelio miestų pavyzdžiu, pastatyti [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisių]] suteikimo Vilniui proga<ref>[[Adomas Honoris Kirkoras]], „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ [[Vilnius]], Mintis, [[2012]] m. 27 psl. ISBN 978-5-417-01035-4</ref>. |
|||
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vilnius|Vilniaus]] šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant, paminklui surinkti pinigai. [[1916]] m. liepos – rugpjūčio mėnesiais padaryti klojiniai, išlietas paminklas ir atlikta jo apdaila. [[1950]] m. [[gegužės 30]] d. sovietinės valdžios įsakymu paminklas susprogdintas <ref name="smdb-95"> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 95. </ref>. |
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vilnius|Vilniaus]] šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant, paminklui surinkti pinigai. [[1916]] m. liepos – rugpjūčio mėnesiais padaryti klojiniai, išlietas paminklas ir atlikta jo apdaila. [[1950]] m. [[gegužės 30]] d. sovietinės valdžios įsakymu paminklas susprogdintas <ref name="smdb-95"> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 95. </ref>. |
||
20:42, 15 kovo 2013 versija
54°41′12″ š. pl. 25°17′51.27″ r. ilg. / 54.68667°š. pl. 25.2975750°r. ilg.
Trys Kryžiai – paminklas Vilniaus mieste, ant Plikojo kalno (aukštis nuo papėdės 64-65 m. ir 75-76 m. virš Vilnelės lygio). Priklauso Vilniaus pilių rezervatui. Pastatytas pagal Antano Vivulskio projektą, paminklą sudaro sujungti trys balti gelžbetoniniai kryžiai.
Istorija
Trijų kryžių kalnas atmintinas tuo, kad čia kankinių mirtimi mirė septyni pranciškonai, kuriuos pagonys, didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesant, pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė upėn sakydami: „Plaukite sau su tuo stabu, kurį liepiate garbinti". Nuo tada kalnas gavo Trijų kryžių vardą, nes šiam įvykiui atminti buvo pastatyti trys kryžiai, kurie iki šiol vis atnaujinami. Tačiau mokslininkas Ignas Danilevičius rašo, kad šie kryžiai, daugelio miestų pavyzdžiu, pastatyti Magdeburgo teisių suteikimo Vilniui proga[1].
Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant, paminklui surinkti pinigai. 1916 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais padaryti klojiniai, išlietas paminklas ir atlikta jo apdaila. 1950 m. gegužės 30 d. sovietinės valdžios įsakymu paminklas susprogdintas [2].
1989 m. birželio 14 d. [3] Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva atstatytas (darbų vadovas Henrikas Kęstutis Šilgalis).
Architektūra
Ant plataus išlenkto postamento pusračiu išdėstyti trys vienodos formos kryžiai, priekinis jų pakeltas aukščiau. Juosta išryškintas kryžių kontūras, kryžmų centrai pažymėti kryžiaus vinis simbolizuojančiais iškilimais. Ant postamento pagrindo matomas dedikacinis įrašas.
Istorinė vertė
Monumentas laikomas tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simboliu.
Šaltiniai
- ↑ Adomas Honoris Kirkoras, „Pasivaikščiojimai po Vilnių“ Vilnius, Mintis, 2012 m. 27 psl. ISBN 978-5-417-01035-4
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 95.
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 101.