Isajus Dobroveinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sv:Issay Dobrowen
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 9 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q181145.
Eilutė 39: Eilutė 39:
[[Kategorija:Rusijos dirigentai]]
[[Kategorija:Rusijos dirigentai]]
[[Kategorija:Rusijos kompozitoriai]]
[[Kategorija:Rusijos kompozitoriai]]

[[de:Issay Dobrowen]]
[[en:Issay Dobrowen]]
[[es:Issay Dobrowen]]
[[he:איזאיי דוברובן]]
[[it:Isaj Aleksandrovič Dobrovejn]]
[[ja:イサイ・ドブローウェン]]
[[no:Issay Dobrowen]]
[[ru:Добровейн, Исай Александрович]]
[[sv:Issay Dobrowen]]

04:26, 15 kovo 2013 versija

Isajus Dobroveinas
rus. Исай Александрович Добровейн
Gimė 1891 m. vasario 27 d.
Žemutinis Naugardas
Mirė 1953 m. gruodžio 9 d. (62 metai)
Oslas, Norvegija
Veikla rusų dirigentas, kompozitorius

Isajus Dobroveinas (rus. Исай Александрович Добровейн, tikroji pavardė Icchakas Barabeičikas Ицхок Зорахович Барабейчик, 1891 m. vasario 27 d. Žemutinis Naugardas1953 m. gruodžio 9 d. Oslas, Norvegija) – rusų dirigentas, kompozitorius.

Biografija

19011911 m. studijavo Maskvos konservatorijos K. Igumnovo klasėje. 19111912 m. tobulinosi Vienoje pas L. Godovskį.

19171921 m. dėstė Maskvos filharmonijos draugijos mokykloje; profesorius. 19211922 m. Maskvos Didžiojo teatro dirigentas. Nuo 1923 m. gyveno užsienyje. Dirigavo simfoniniams ir operos teatrų orkestrams Berlyne, Drezdene, 19271928 m. Budapešte, 19281931 m. Osle, Sofijoje, Kaune, 19301934 m. San Franciske, Niujorke, Filadelfijoje. 19411953 m. Geteborgo simfonio orkestro vadovas. 19481949 m. Milano teatre „La Scala“ dirigavo rusų kompozitorių operas.

Sukūrė koncertą fortepijonui ir orkestrui, 3 sonatas fortepijonui, pjesių fortepijonui, smuikui, romansų, dramos spektaklių muzikos.[1]

Šaltiniai

  1. Danutė MekaitėIsajus Dobroveinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 41 psl.