Milano hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
|||
Eilutė 76: | Eilutė 76: | ||
[[Kategorija:Hercogystės]] |
[[Kategorija:Hercogystės]] |
||
[[Kategorija:Ispanijos valdos Europoje]] |
[[Kategorija:Ispanijos valdos Europoje]] |
||
[[ar:دوقية ميلانو]] |
|||
[[bg:Миланско херцогство]] |
|||
[[br:Dugelezh Milano]] |
|||
[[ca:Ducat de Milà]] |
|||
[[cs:Milánské vévodství]] |
|||
[[da:Hertugdømmet Milano]] |
|||
[[de:Herzogtum Mailand]] |
|||
[[en:Duchy of Milan]] |
|||
[[es:Ducado de Milán]] |
|||
[[et:Milano hertsogiriik]] |
|||
[[eu:Milanerria]] |
|||
[[fa:دوکنشین میلان]] |
|||
[[fr:Duché de Milan]] |
|||
[[gl:Ducado de Milán]] |
|||
[[he:דוכסות מילאנו]] |
|||
[[hr:Milansko Vojvodstvo]] |
|||
[[hu:Milánói Hercegség]] |
|||
[[it:Ducato di Milano]] |
|||
[[ja:ミラノ公国]] |
|||
[[ko:밀라노 공국]] |
|||
[[la:Ducatus Mediolanensis]] |
|||
[[lmo:Ducaa de Milan]] |
|||
[[mk:Миланско војводство]] |
|||
[[nl:Hertogdom Milaan]] |
|||
[[nn:Hertugdømet Milano]] |
|||
[[no:Hertugdømmet Milano]] |
|||
[[pl:Księstwo Mediolanu]] |
|||
[[pt:Ducado de Milão]] |
|||
[[ru:Миланское герцогство]] |
|||
[[sh:Milansko Vojvodstvo]] |
|||
[[sv:Hertigdömet Milano]] |
|||
[[th:ดัชชีมีลาโน]] |
|||
[[zh:米兰公国]] |
22:37, 14 kovo 2013 versija
it. Ducato di Milano' Milano hercogystė | |||||
Šventosios Romos imperijos hercogystė | |||||
| |||||
| |||||
Sostinė | Milanas | ||||
Kalbos | vakarų lombardų; italų | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
hercogas | |||||
1395 – 1402 | Džianas Galeacas Viscontis (Gian Galeazzo Visconti) | ||||
1792–1797 | Francas II Habsburgas (Franz II) | ||||
Era | Naujieji laikai | ||||
- Milano hercogystės įsteigimas | 1395 m., 1395 | ||||
- Napoleono užkariavimas | 1797 m. | ||||
Milano hercogystė - istorinė valstybė Šiaurės Italijoje, egzistavusi 1395-1797 m., priklausiusi Šventajai Romos imperijai. Pradžioje Milano hercogystę valdė Viskončiai, vėliau - Sforcos. Po to hercogystę valdė iš Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos. Milano hercogystės teritorija apėmė didžiąją dalį Lombardijos žemių, joje buvo Milanas ir Pavija, tradiciniai senosios Italijos karalystės centrai. Pradžioje Milano hercogystei priklausė ir Parma, kol XVI a. ji buvo atskirta ir sudarė atskirą Parmos hercogystę.
Istorija
Hercogystė buvo įsteigta 1395 m. Milano valdovui Džianui Galeacui Viscončiui (Gian Galeazzo Visconti). 1447 m. Viskončių giminė išnyko, ir Milanas pasiskelbė respublika, nors pagal sutartį Orleano hercogas buvo teisėtas įpėdinis. Orleanas nesugebėjo jėga pagrįsti savo pretenzijų, tačiau Milano respublika buvo trumpaamžė. Avantiūristas Frančeskas Sforca (Francesco Sforza), kuris buvo vedęs paskutiniojo Viskončio pavainikę dukrą, 1450 m. užgrobė Milaną ir pasiskelbė Milano hercogu.
1498 m. Orleano hercogas tapo Prancūzijos karaliumi Liudviku XII, todėl įgijo galimybę paremti savo tėvo pretenzijas į Milano sostą. 1499 m. Liudviko XII kariuomenė įsiveržė ir greitai išvijo Lodoviką Sforcą (Lodovico Sforza). Prancūzijai valdė Milano hercogystę iki 1513 m., kai prancūzus išvarė šveicarai ir sostan pasodino Lodoviko sūnų Masimilijaną (Massimiliano Sfroza). 1515 m. į hercogystę įsiveržė naujojo Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kariuomenė ir, laimėję Marinjano mūšį (Battle of Marignano) ir paėmę nelaisvėn Masimilijaną Sforcą, vėl ėmė valdyti hercogystę. 1521 m. prancūzus išvijo austrai ir sostan pasodino jaunesnįjį Masimilijano brolį, kuris tapo Milano hercogu Frančesku II Sforca.
1525 m. Prancūzija buvo visiškai sutriuškinta prie Pavijos, todėl atrodė, kad Italijoje liko viešpatauti Šventosios Romos Imperijos imperatoriaus Karolio V pajėgos. Frančeskas II prisijungė prie Konjako Lygos (League of Cognac), kurią sudarė Venecijos ir Florencijos respublikos, popiežius ir Prancūzija. Konjako Lygai kovojant su Austrijos jėgomis Milano hercogas buvo išstumtas iš Milano, tačiau išlaikė valdžią dalyje hercogystės. 1529 m., pasirašius Kambre sutartį (Treaty of Cambrai), jis atgavo valdžią visoje hercogystėje.
1535 m. Frančeskas II mirė nepalikęs įpėdinio, todėl vėl kilo įpėdinystės klausimas, nes į hercogystę pretendavo tiek Šventosios Romos imperijos imperatorius, tiek Prancūzijos karalius, dėl ko kilo dar keletas karų.
1545 m. buvo atskirta Milano hercogystės dalis piečiau Po upės, iš kurios sukurta valda popiežiaus Pauliaus III pavainikiui sūnui Pjerui Luidžiui Farnezei (Pier Luigi Farnese) - Parmos hercogystė.
Šventosios Romos imperijos imperatorius išlaikė valdžią hercogystėje, kurią valdyti pavedė savo sūnui Filipui. Prancūzija pripažino Ispanijos valdžią hercogystėje 1559 m. Cateau-Cambrésis sutartimi (Treaty of Cateau-Cambrésis).
Milano hercogystė liko Ispanijos rankose iki XVIII a. pradžios, kai hercogystę nukariavo Austrija. 1714 m. Badeno sutartimi Milano hercogystė atiteko Austrijai, kuriai ir priklausė iki Napoleono armijos įsiveržimo 1796 m. Hercogystės atitekimas Prancūzijos įtakos sferai buvo įtvirtintas 1797 m. Campo Formio sutartimi. Hercogystė tapo naujai įkurtos Cisalpinės respublikos centrine dalimi.
Sutriuškinus Napoleoną Vienos kongreso 1815 m. birželio 9 d. nutarimu Milano hercogystė nebuvo atkurta, ji tapo Austrijos valdomos Lombardijos ir Venecijos karalystės dalimi.
|
|