Kalvarijos apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lappon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 2 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q4210473.
Eilutė 97: Eilutė 97:
[[Kategorija:Suvalkų gubernijos apskritys]]
[[Kategorija:Suvalkų gubernijos apskritys]]
[[Kategorija:Augustavo gubernijos apskritys]]
[[Kategorija:Augustavo gubernijos apskritys]]

[[pl:Powiat kalwaryjski]]
[[ru:Кальварийский уезд]]

16:52, 14 kovo 2013 versija

Kalvarijos apskritis

1795 – 1950
 

 

Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras Kalvarija
Valsčiai 13 (1795), 7 (1949)
1795-1807 Balstogės departamentas
1807-1816 Lomžos departamentas
1816-1837 Augustavo vaivadija
1837-1867 Augustavo gubernija
1867-1915 Suvalkų gubernija
1915-1917 Oberostas
1948-1950 Lietuvos TSR

Kalvarijos apskritis (rus. Кальварийский уезд, lenk. Powiat kalwaryjski) - administracinis vienetas, gyvavęs 17951917 ir 19481950 m., per savo istoriją priklausęs skirtingoms valstybėms, dabartinės Lietuvos pietvakariuose, Užnemunėje. Centras – Kalvarija. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Marijampolės, Seinų, Suvalkų ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi.

Gyventojai

Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 70 425 žmonės. Kalvarijos mieste gyveno 9 378 žmonės.

Tautinė sudėtis

Istorija

Apskritį 1795 m. sudarė Prūsijos karalystės valdžia, 17951807 m. ji priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Balstogės departamentui. XVIII a. pabaigoje apskrityje buvo 6 karališkieji miestai (Kalvarija, Liubavas, Simnas, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis) ir 1 dvarininkui priklausęs miestas (Rudamina) bei karališkasis Alytaus dvaras. Apskrities sudėtyje buvo ir 13 valsčių: Aniškio, Bartninkų, Igliškėlių, Kalvarijos, Karalynės, Karalkrėslio, Krokialaukio, Lankeliškių, Liudvinavo, Rudaukos, Ūdrijos, Vilkaviškio ir Vištyčio.

18071816 m. Kalvarijos apskritis įėjo į Varšuvos kunigaikštystės (priklausė Rusijos imperijai) Lomžos departamentą, 18161837 m. priklausė Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 18371867 m. Augustavo gubernijai, 18671915 m. Suvalkų gubernijai. 1867 m. iš dalies Kalvarijos apskrities sudaryta Vilkaviškio apskritis. 1913 m. apskrityje buvo 15 valsčių: Alytaus valsčius, Balkūnų valsčius, Jonų valsčius, Kalvarijos valsčius, Kirsnos valsčius, Krokialaukio valsčius, Krosnos valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Padovinio valsčius, Panemunės valsčius, Raudenio valsčius, Rudaminos valsčius, Simno valsčius ir Ūdrijos valsčius.[2]

19151916 m. Kalvarijos apskritis priklausė Oberosto Suvalkų, 19161917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai. 1917 m. vasarį buvo prijungta prie Marijampolės apskrities.

1948 m. gruodžio 17 d. Kalvarijos apskritis vėl atkurta, į ją įėjo Marijampolės apskrities 3 valsčiai (Kalvarijos, Krosnos, Liubavo) ir keli Vilkaviškio apskrities valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. ji pertvarkyta į Kalvarijos rajoną (37 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Kybartų (2 apylinkės), Marijampolės (2 apylinkės), Simno (7 apylinkės) ir Vilkaviškio (12 apylinkių) rajonams. [3], [reikalingas šaltinis]


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


XVIII a. pabaiga 13 valsčių: Aniškio valsčius, Bartninkų valsčius, Igliškėlių valsčius, Kalvarijos valsčius, Karalynės valsčius, Karalkrėslio valsčius, Krokialaukio valsčius, Lankeliškių valsčius, Liudvinavo valsčius, Rudaukos valsčius, Ūdrijos valsčius, Vilkaviškio valsčius ir Vištyčio valsčius
1897 1280 70.425
1914 1257 95.000
1948 942
1949
(suskirstymas)
942 7 valsčiai (60 apylinkių)

Nuorodos

Šaltiniai

  1. http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=275 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
  2. http://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)
  3. Kalvarijos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.