Šakių apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 30: | Eilutė 30: | ||
| [[1950]] || || || 82 apylinkės || |
| [[1950]] || || || 82 apylinkės || |
||
|} |
|} |
||
==Tautinė sudėtis== |
|||
[[1923]] m. gyveno 67 474 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]</ref> |
|||
* [[Lietuviai]] - 90,4% (60968); |
|||
* [[Žydai]] - 4,4% (2978); |
|||
* [[Vokiečiai]] - 4,2% (2861); |
|||
* [[Rusai]] - 0,3% (190); |
|||
* [[Baltarusiai]] - 0,2% (159); |
|||
* [[Lenkai]] - 0,2% (155); |
|||
* Kiti - 0,2% (163). |
|||
== Valsčiai == |
== Valsčiai == |
||
Eilutė 71: | Eilutė 83: | ||
|} |
|} |
||
== |
==Literatūra== |
||
* {{TLE|4}} |
* {{TLE|4}} |
||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
{{LT aps|1919-39|1939-45|1945-50}} |
{{LT aps|1919-39|1939-45|1945-50}} |
16:37, 14 kovo 2013 versija
Šakių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose. Centras – Šakiai.
Istorija
XIX a. pradžioje apskritis priklausė Rytų Prūsijos departamentui.
Apskritį 1919 m. vėl sudarė Lietuvos valdžia. 1941–1944 m. ji priklausė Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Šakių rajoną (48 apylinkės), dalis teritorijos perduota Kazlų Rūdos rajonui (5 apylinkės) ir Naumiesčio rajonui (29 apylinkės).
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1919 | 15 valsčių: Barzdų valsčius, Būblelių valsčius, Gelgaudiškio valsčius, Ilguvos valsčius, Jankų valsčius, Kidulių valsčius, Lekėčių valsčius, Lukšių valsčius, Naumiesčio valsčius, Paežerėlių valsčius, Plokščių valsčius, Sintautų valsčius, Slavikų valsčius, Šakių valsčius, Žvirgždaičių valsčius | |||
1923 (išsamiau) |
1773 | 67.474 | 14 valsčių: Barzdų valsčius, Būblelių valsčius, Gelgaudiškio valsčius, Griškabūdžio valsčius, Jankų valsčius, Kidulių valsčius, Lekėčių valsčius, Lukšių valsčius, Paežerėlių valsčius, Plokščių valsčius, Slavikų valsčius, Sintautų valsčius, Šakių valsčius, Žvirgždaičių valsčius |
|
1939 | 1770 | 76.927 | 14 valsčių |
|
1942 | 62.800 | |||
1949 (suskirstymas) |
1568 | 12 valsčių (82 apylinkės) |
| |
1950 | 82 apylinkės |
Tautinė sudėtis
1923 m. gyveno 67 474 žmonės:[1]
- Lietuviai - 90,4% (60968);
- Žydai - 4,4% (2978);
- Vokiečiai - 4,2% (2861);
- Rusai - 0,3% (190);
- Baltarusiai - 0,2% (159);
- Lenkai - 0,2% (155);
- Kiti - 0,2% (163).
Valsčiai
Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Barzdų valsčius | 1919–1950 | Barzdai |
Būblelių valsčius | 1919–1950 | Būbleliai |
Gelgaudiškio valsčius | 1919–1950 | Gelgaudiškis |
Griškabūdžio valsčius | 1920–1950 | Griškabūdis |
Ilguvos valsčius | 1919 | Ilguva |
Jankų valsčius | 1919–1950 | Jankai |
Kidulių valsčius | 1919–1950 | Kiduliai |
Lekėčių valsčius | 1919–1950 | Lekėčiai |
Lukšių valsčius | 1919–1950 | Lukšiai |
Naumiesčio valsčius | 1919 | Naumiestis |
Paežerėlių valsčius | 1919–1950 | Paežerėliai |
Plokščių valsčius | 1919–1950 | Plokščiai |
Sintautų valsčius | 1919–1950 | Sintautai |
Slavikų valsčius | 1919–1933 | Slavikai |
Šakių valsčius | 1919–1950 | Šakiai |
Žvirgždaičių valsčius | 1919–1950 | Žvirgždaičiai |
Literatūra
- Šakių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
Šaltiniai
|
|