Laterano Šv. Jono bazilika: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: war:Archibasílika ni San Juan de Letrán |
|||
| Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
[[Kategorija:Romos bažnyčios]] |
[[Kategorija:Romos bažnyčios]] |
||
[[ar:كاتدرائية القديس يوحنا اللاتراني]] |
|||
[[be:Латэранская базіліка]] |
|||
[[ca:Basílica de Sant Joan del Laterà]] |
|||
[[cs:Lateránská bazilika]] |
|||
[[da:Laterankirken]] |
|||
[[de:Lateran#Die Basilika]] |
[[de:Lateran#Die Basilika]] |
||
[[en:Archbasilica of St. John Lateran]] |
|||
[[eo:Baziliko Sankta Johano de Laterano]] |
|||
[[es:Archibasílica de San Juan de Letrán]] |
|||
[[eu:San Joan Laterangoa]] |
|||
[[fi:San Giovanni in Laterano]] |
|||
[[fr:Basilique Saint-Jean-de-Latran]] |
|||
[[gl:Basílica de San Xoán de Latrán]] |
|||
[[he:בזיליקת יוחנן הקדוש בלטראנו]] |
|||
[[hr:Bazilika sv. Ivana Lateranskog]] |
|||
[[hu:Lateráni bazilika]] |
|||
[[id:Basilika Santo Yohanes Lateran]] |
|||
[[it:Basilica di San Giovanni in Laterano]] |
|||
[[ja:サン・ジョバンニ・イン・ラテラノ大聖堂]] |
|||
[[ko:산 조반니 인 라테라노 대성당]] |
|||
[[la:Archibasilica Sanctissimi Salvatoris]] |
|||
[[lb:San Giovanni in Laterano]] |
|||
[[mk:Базилика Свети Јован Латерански]] |
|||
[[nds-nl:Basiliek van Sint-Jan van Lateranen]] |
|||
[[nl:Sint-Jan van Lateranen]] |
|||
[[no:Laterankirken]] |
|||
[[pl:Bazylika św. Jana na Lateranie]] |
|||
[[pt:Basílica de São João de Latrão]] |
|||
[[ru:Латеранская базилика]] |
|||
[[rw:Bazilika y’i Laterano]] |
|||
[[sh:Bazilika sv. Ivana Lateranskog]] |
|||
[[sk:Bazilika svätého Jána v Lateráne]] |
|||
[[sl:Bazilika svetega Janeza v Lateranu, Rim]] |
|||
[[sv:Lateranbasilikan]] |
|||
[[sw:Kanisa kuu la Roma]] |
|||
[[ta:புனித இலாத்தரன் யோவான் முதன்மைப் பேராலயம்]] |
|||
[[th:มหาวิหารนักบุญยอห์น ลาเตรัน]] |
|||
[[tl:Basilika ni San Juan de Letran]] |
|||
[[uk:Латеранська базиліка]] |
|||
[[vi:Vương cung thánh đường Thánh Gioan Latêranô]] |
|||
[[war:Archibasílika ni San Juan de Letrán]] |
[[war:Archibasílika ni San Juan de Letrán]] |
||
[[zh:拉特朗圣若望大殿]] |
|||
15:05, 14 kovo 2013 versija
Laterano Šv. Jono bazilika (it. Basilica del Santissimo Salvatore e dei Santi Giovanni Battista ed Evangelista in Laterano, oficialus pavadinimas lot. Archibasilica Sanctissimi Salvatoris, Švenčiausiojo Išganytojo archibazilika) – aukščiausia pagal rangą Romos katalikų bažnyčia, visų Romos ir pasaulio bažnyčių motina, kurioje stovi popiežiaus sostas.
Istorija
Antikinės Romos laikais Laterane buvo didelis dvaras, kurį paveldėjęs pirmasis krikščionių imperatorius Konstantinas Didysis padovanojo krikščionių Bažnyčiai ir greta 324 m. pastatė pirmąją Romoje baziliką. Tuometinis popiežius Šventasis Silvestras I, krikštijęs imperatorių, ją paskyrė Išganytojui Kristui. Bazilikos globėjas buvo Šv. Jonas Krikštytojas, nuo XII a. apaštalas Jonas.
Iš tų laikų Laterano dvaro rūmų, kuriuose iki Avinjono nelaisvės gyveno visi popiežiai, išlikusi yra tik Baptisterija. Klaidingai manoma, kad ji pastatyta toje vietoje, kur buvo pakrikštytas imperatorius. Popiežius Sikstas III baptisteriją perstatė, vėliau ji kelis kartus restauruota. [1] Be to, kairiojoje aikštės pusėje yra „Šventieji laiptai“, kuriais, kaip manoma Jėzus lipo pas Pontijų Pilotą. Šiuos laiptus į Romą atgabenusi imperatoriaus motina Šventoji Elena. Viduramžiais jų 28 pakopomis lipama tik keliais. Laiptų viršuje yra „Šventų Švenčiausia“ koplyčia, kurioje melstis viduramžiais galėjo tik popiežius. Aikštės viduryje architektas Fontana 1588 m. pastatė XVIII Egipto dinastijos obeliską, kurį buvo pasistatę Tutmozis III ir jo sūnus Tutmozis IV.
Bazilika, kurioje įvyko visi penki Laterano susirinkimai, bėgant amžiams buvo kelis kartus sugriauta ir vėl atstatyta. Labiausiai ji nukentėjo, kai popiežiai buvo pasitraukę į Avinjoną. Ji du kartus degė, todėl iš buvusios jos didybės nieko neliko. Sugrįžę iš Avinjono popiežiai apsistojo Vatikane, o popiežius Sikstas V liepė nugriauti ir Laterano bazilikos likučius. Jos vietoje buvo nuspręsta pastatyti dar didesnę ir gražesnę šventovę. darbo ėmėsi architektai Domenikas Fontanė ir Frančeskas Borominis. Tačiau darbai užsitęsė. Įspūdingas fasadas, kurio autorius Aleksandras Galilėjus, iškilo tik 1735 m. užbaigdamas svarbiausios katalikų bažnyčios atnaujinimą. Iš antikinės ir viduramžių bazilikos išliko tik granito kolonos, kurias Borominis apgaubė piliastrais. Popiežius Aleksandras VII baziliką papuošė bronzinėmis durimis, kurios buvo išimtos iš Romos Forume stovėjusios Kurijos pastato.
Architektūra
Simetriškas bazilikos interjeras suskirstytas į penkias navas. Centrinę navą puošia Muratorio freskos, lubas dekoravo Bulanžė ir Vikas di Rafaelis. Navos šonuose - apaštalų skuptūros. Po centrinės navos grindimis išliko imperatoriaus Konstantino rūmų liekanos.
Transepto centre stovi 1367 m. pastatytas popiežiaus altorius, kurį gaubia keturiomis kolonomis besiremiantis baldakimas.
Šaltiniai
- ↑ Roma nuo pradžios iki 2000 metų. Lozzi Roma, 56 psl.