Guanas

Peru gyvenančio paukščio Sula variegata lizdas, padarytas iš guano

Guanas (isp. guano, iš kečua huanu 'mėšlas') – bekvapė medžiaga, natūraliai susidaranti iš jūrų paukščių ar šikšnosparnių suirusių išmatų likučių, turinti daug azoto (apie 9 % amoniako) ir fosforo (apie 13 % P₂O₅) junginių. Guane yra ne tik daug amoniako, bet ir šlapimo, fosforo, oksalo rūgščių, daug nitratų.

Naudojamas kaip efektyvios azoto ir fosforo trąšos. Dideli guano klodai yra Pietų Amerikoje (Peru, Bolivijoje), Pietų Afrikoje (Namibijos pakrantėje), Ramiojo vandenyno salose. Yra paskaičiuota, kad dabar egzistuojančiame guane yra tiek fosforo, kad jo kaip trąšos Žemės žemės ūkiui pakaktų 30-čiai metų.

Iš guano buvo išskirtas guaninas, kuris dėl to gavo dabartinį savo pavadinimą.

Guano kasyklos

Geriausiais guanas randamas sauso klimato kraštuose, kadangi kitaip lietaus vanduo iš guano išplauna nitratus, kurie yra labai tirpūs. Guanas kasamas įvairiose salose, pvz., Nauru ir Činča (Chincha Islands) Ramiajame vandenyne, Juan de Nova saloje saloje Indijos vandenyne ir kitur. Tos salos ilgai buvo paukščių kolonijų vietos, ir jose susikaupė daugelio metrų storio paukščių išmatų, virstančių guanu, klodai.

XIX a. žinoma guano gavybos vieta buvo Peru. Guaną tenai kasė kelis šimtmečius. Peru pakrantėse, smulkiose uolėtose salelėse, kur neprieidavo keturkojai plėšrūnai ir žmonės, buvo susidarę didžiuliai guano telkiniai. Kormoranas Phalacrocorax bougainvillii buvo vienas pagrindinių guano gamintojų toje Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kitos daugiau prisidėjusios rūšys buvo Peru pelikanas Pelecanus thagus ir padūkėlis Sula variegata.

Guanas buvo strateginė žaliava dėl dviejų priežasčių:

• kaip biologiškai panaudojamų fosforo ir azoto junginių šaltinis guanas buvo ir yra gera trąša,
• kaip nitratų turtinga medžiaga ilgą laiką buvo parako gamybos žaliava.

Su guano gavybos ginčais susijęs ir Ramiojo vandenyno karas, tarp kurio priežasčių buvo ir guano bei iš jo susidarančios kalio salietros kasybos klausimai.