Pranciškonai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:30, 14 kovo 2013 versija

Pranciškonas – Romos katalikų ar anglikonų vienuolių ordino, kurio regula orientuota pagal šv. Praciškaus Asyžiečio regulą, narys. Taip pat yra mažos senųjų katalikų bei protestantų pranciškonų bendruomenės.

Labiausiai žinoma bendruomenė, sekanti Pranciškaus Asyžiečio regula, yra „Mažesniųjų brolių ordinas“ (Ordo Fratrum Minorum, OFM). Mažesniųjų brolių ordinas yra vyrų vienuolija, sekanti Pranciškaus Asyžiečio mokymu.

„Mažesniųjų brolių ordino“ (lot. ordo fratrum minorum OFM) bendruomenė (paprastai vadinama tiesiog „pranciškonais“), kurią sudaro apie 18 000 brolių, kapucinai (OFMCap) ir pranciškonai minoritai (OFMConv) – trys didžiausios pranciškonų atšakos.

Ordino siekiai ir skiriamieji požymiai

Pranciškonai, kaip visi elgetaujantys ordinai, gyvena neturte ir pragyvenimui užsidirba iš amatų, socialinio, pastoralinio ir pedagoginio darbo. Pranciškus Asyžietis testamente savo broliams rašo: „Aš dirbu savo rankomis ir noriu dirbti; tvirtai noriu, kad visi kiti broliai dirbtų, nes tai yra sąžiningumo išraiška. Kas nemoka, teišmoksta, ne iš gobšumo, kad gautų už darbą atlyginimą, bet dėl pavyzdžio ir tingumui nugalėti.“ ^[1]. Kitas pranciškonų pajamų šaltinis yra piniginės aukos. Vienas iš svarbiausių dalykų pranciškonų gyvenime yra sielovada. Todėl pranciškonai apsigyvendavo pirmiausiai ten, kur labiausiai reikėdavo socialinės globos – pamažu suklestėjusių miestų priemesčiuose. Dievo žodį apie taiką ir išganymą pranciškonai skelbė pavyzdžiu ir mokymu.

Žinomi pranciškonai

šv. Pranciškus Asyžietis (1181/1182-1226) – ordino įkūrėjas
šv. Klara Asyžietė (1194–1253) – Pranciškaus Asižiečio pasekėja, Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino įkūrėja
Giovanni da Pian del Carpine (1180–1252)
Aleksandras Halietis (~1185-1245)
šv. Antanas Paduvietis (1195–1231)
Rodžeris Bekonas (1214–1294)
Bonaventūras (1221–1274)
Jonas Dunsas Škotas (1265–1308)
Viljamas Okamas (1285–1349)

Frančeskas Petrarka(1304–1374)
Bertoldas Švarcas (XIV amžius)
Sikstas IV (1414–1484)
Fransua Rablė (1494–1553)
Bernardinas de Saagunas (1499–1590)
Skistas V (1521–1590)
Klemensas XIV (1705–1774)
Tėvas Pijus (1887–1968)

Šaltiniai

↑ Šv. Pranciškaus Asyžiečio testamentas

Literatūra

Pranciškonai Lietuvoje XIII–XVII a. (sud. Darius Baronas). – Vilnius: Aidai, 2006. – 148 p. – ISBN 9955-656-27-1

Nuorodos

Vikiteka: Pranciškonai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie katalikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Šv. Pranciškaus Asyžiečio testamentas

[1]

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 [[Vaizdas:Francisco de Zurbarán 039.jpg|thumb|right|180px| Šv. Pranciškus Asyžietis [[Francisco de Zurbarán|Francisko de Surbarano]] paveiksle (Franciskas yra ispaniškas Pranciškaus vardo varijantas)]]
-'''Pranciškonas''' – [[katalikai|Romos katalikų]] ar [[anglikonai|anglikonų]] vienuolių ordino, kurio [[regula]] orientuota pagal [[Šv. Pranciškus Asyžietis|šv. Praciškaus Asyžiečio]] regulą, narys. Taip pat yra mažos senųjų katalikų bei protestantų pranciškonų bendruomenės.
+'''Pranciškonas''' – [[katalikai|Romos katalikų]] ar [[anglikonai|anglikonų]] vienuolių ordino, kurio [[regula]] orientuota pagal [[Šv. Pranciškus Asyžietis|šv. Praciškaus Asyžiečio]] regulą, narys. Taip pat yra mažos senųjų katalikų bei protestantų pranciškonų bendruomenės.
-Labiausiai žinoma bendruomenė, sekanti Pranciškaus Asyžiečio regula, yra "Mažesniųjų brolių ordinas" (''Ordo Fratrum Minorum, OFM''). Mažesniųjų brolių ordinas yra vyrų vienuolija, sekanti Pranciškaus Asyžiečio mokymu.
+Labiausiai žinoma bendruomenė, sekanti Pranciškaus Asyžiečio regula, yra „Mažesniųjų brolių ordinas“ (''Ordo Fratrum Minorum, OFM''). Mažesniųjų brolių ordinas yra vyrų vienuolija, sekanti Pranciškaus Asyžiečio mokymu.
-„Mažesniųjų brolių ordino“ (''lot. ordo fratrum minorum'' [[Ofm|OFM]]) bendruomenė (paprastai vadinama tiesiog "pranciškonais"), kurią sudaro apie 18 000 brolių, kapucinai (OFMCap) ir pranciškonai minoritai (OFMConv) – trys didžiausios pranciškonų atšakos.
+„Mažesniųjų brolių ordino“ (''lot. ordo fratrum minorum'' [[Ofm|OFM]]) bendruomenė (paprastai vadinama tiesiog „pranciškonais“), kurią sudaro apie 18 000 brolių, kapucinai (OFMCap) ir pranciškonai minoritai (OFMConv) – trys didžiausios pranciškonų atšakos.
 == Ordino siekiai ir skiriamieji požymiai ==
-Pranciškonai, kaip visi [[elgetaujantis ordinas|elgetaujantys ordinai]], gyvena [[neturtas|neturte]] ir pragyvenimui užsidirba iš amatų, socialinio, pastoralinio ir pedagoginio darbo. Pranciškus Asyžietis testamente savo broliams rašo: „Aš dirbu savo rankomis ir noriu dirbti; tvirtai noriu, kad visi kiti broliai dirbtų, nes tai yra sąžiningumo išraiška. Kas nemoka, teišmoksta, ne iš gobšumo, kad gautų už darbą atlyginimą, bet dėl pavyzdžio ir tingumui nugalėti.“ <ref>[http://www.taide.lt/lkv/dokumentai.html#Mūsų%20šventojo%20Tėvo%20Pranciškaus%20Testamentas Šv. Pranciškaus Asyžiečio testamentas]</ref>. Kitas pranciškonų pajamų šaltinis yra piniginės aukos. Vienas iš svarbiausių dalykų pranciškonų gyvenime yra [[sielovada]]. Todėl pranciškonai apsigyvendavo pirmiausiai ten, kur labiausiai reikėdavo socialinės globos – pamažu suklestėjusių miestų priemesčiuose. Dievo žodį apie taiką ir išganymą pranciškonai skelbė pavyzdžiu ir mokymu.
+Pranciškonai, kaip visi [[elgetaujantis ordinas|elgetaujantys ordinai]], gyvena [[neturtas|neturte]] ir pragyvenimui užsidirba iš amatų, socialinio, pastoralinio ir pedagoginio darbo. Pranciškus Asyžietis testamente savo broliams rašo: „Aš dirbu savo rankomis ir noriu dirbti; tvirtai noriu, kad visi kiti broliai dirbtų, nes tai yra sąžiningumo išraiška. Kas nemoka, teišmoksta, ne iš gobšumo, kad gautų už darbą atlyginimą, bet dėl pavyzdžio ir tingumui nugalėti.“ <ref>[http://www.taide.lt/lkv/dokumentai.html#Mūsų%20šventojo%20Tėvo%20Pranciškaus%20Testamentas Šv. Pranciškaus Asyžiečio testamentas]</ref>. Kitas pranciškonų pajamų šaltinis yra piniginės aukos. Vienas iš svarbiausių dalykų pranciškonų gyvenime yra [[sielovada]]. Todėl pranciškonai apsigyvendavo pirmiausiai ten, kur labiausiai reikėdavo socialinės globos – pamažu suklestėjusių miestų priemesčiuose. Dievo žodį apie taiką ir išganymą pranciškonai skelbė pavyzdžiu ir mokymu.
 == Žinomi pranciškonai ==
 {|
 |valign=top|
-* [[šv. Pranciškus Asyžietis]] (1181/1182-1226) – ordino įkūrėjas
+* [[šv. Pranciškus Asyžietis]] (1181/1182-1226) – ordino įkūrėjas
-* [[šv. Klara Asyžietė]] (1194–1253) – Pranciškaus Asižiečio pasekėja, [[Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordinas|Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino]] įkūrėja
+* [[šv. Klara Asyžietė]] (1194–1253) – Pranciškaus Asižiečio pasekėja, [[Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordinas|Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino]] įkūrėja
 * [[Giovanni da Pian del Carpine]] (1180–1252)
 * [[Aleksandras Halietis]] (~1185-1245)
@@ Eilutė 38: / Eilutė 38: @@
 == Literatūra ==
-* Pranciškonai Lietuvoje XIII–XVII a. (sud. [[Darius Baronas]]). – Vilnius: Aidai, 2006. – 148 p. – ISBN 9955-656-27-1
+* Pranciškonai Lietuvoje XIII–XVII a. (sud. [[Darius Baronas]]). – Vilnius: Aidai, 2006. – 148 p. – ISBN 9955-656-27-1
 == Nuorodos ==