Kiprijanas Kondratavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
Addbot (aptarimas | indėlis)
S Perkeliamos 5 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q2636376.
Eilutė 43: Eilutė 43:
[[Kategorija:Lietuvos generolai]]
[[Kategorija:Lietuvos generolai]]
[[Kategorija:Rusijos imperijos generolai]]
[[Kategorija:Rusijos imperijos generolai]]

[[be:Кіпрыян Антонавіч Кандратовіч]]
[[be-x-old:Кіпрыян Кандратовіч]]
[[pl:Kipryjan Kandratowicz]]
[[ru:Кондратович, Киприан Антонович]]
[[uk:Кондратович Кіпріан Антонович]]

11:04, 14 kovo 2013 versija

Kiprijanas Kondratavičius
rus. Киприан Антонович Кондратович
Gimė 1858 m. balandžio 15 d.
Zinevičiai, Lydos pavietas
Mirė 1932 m. spalio 31 d. (74 metai)
Garodnas, Lydos pavietas
Tėvas Jurijus Trubeckojus
Motina Zinaida Zaleskaja-Kondratavičienė
Veikla Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos karinis veikėjas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas.
Vikiteka Kiprijanas Kondratavičius

Kiprijanas (Ciprijonas) Kondratavičius (Киприан Антонович Кондратович, 1858 m. balandžio 15 d. Zinevičiai, Lydos pavietas – 1932 m. spalio 31 d. Garodnas, Lydos pavietas) – Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos karinis veikėjas. Rusijos imperijos kariuomenės infanterijos generolas.

Biografija

Nesantuokinis sūnus pavieto teisėjo grafo Jurijaus Trubeckojaus ir dvarininkaitės Zinaidos Zaleskajos, kuriai vėliau ištekėjus už bajoro Kondratavičius ir Kiprijonas įgijo šią pavardę. Tačiau ir vaikystėje, ir besimokant Lydos bajorų mokykloje jį rėmė Trubeckojai.

Nuo 1875 m. gegužės 7 d. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje Vilniuje. 1884 m. baigė Sankt Peterburgo Generalinio štabo akademiją. 19041905 m. Japonijos-Rusijos karo dalyvis, brigados vadas, 1905 m. generolas-leitenantas. Per Pirmąjį pasaulinį karą dalyvavo Rusijos aferoje Rytų Prūsijoje. Jo vadovaujamą Rusijos kariuomenės XXIII korpusą 1914 m. rugpjūčio 28 d. Tanenbergo mūšyje sumušė vokiečių kariuomenė, kuriai vadovavo Paulis fon Hindenburgas ir Erichas Liudendorfas. Iš 150 000 karių dviejų Rusijos armijų, kurioms vadovavo Pavelas Ranenkampfas ir Aleksandras Samsonovas, 30 000 žuvo, 95 000 pateko į nelaisvę. Rugsėjo 2 d. atleistas iš pareigų.

Po 1917 m. spalio perversmo Rusijoje 1918 m. dalyvavo kuriant Baltarusijos Liaudies Respublikos valdžios institucijas. 1918 m. atvyko į Lietuvą. 1918 m. lapkričio mėn. Ministras pirmininkas ir krašto apsaugos ministras Augustinas Voldemaras jį paskyrė krašto apsaugos viceministru. Su jo protekcijomis į Apsaugos štabą priimta daug rusų karininkų, štabas dirbo neorganizuotai. Kai Sovietų Rusijos kariuomenė ėmė kelti grėsmę Lietuvai, jis siūlė vyriausybę ir Apsaugos štabą perkelti į Gardiną. 1918 m. gruodžio 24 d. atleistas iš pareigų, išvyko į Lenkiją.[1]

Šaltiniai

  1. Vytautas ZabielskasKiprijanas Kondratavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 469 psl.