Bendrieji talonai

Bendrieji pinigai, bendrieji talonai (šnek. kalba – dažniausiai vagnorkės, retai žvėriukai) – Lietuvos laikinieji pinigai, Lietuvoje naudoti pirmais jos atgautos nepriklausomybės metais ir pakeitę TSRS rublius 1991 m. (įvesti rugpjūčio 5 dieną).

Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus (1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d.) pavardės.

Jie buvo įvesti 1991 m. rugpjūčio 5 d. Tada ką nors perkant ir mokant TSRS rubliais reikėjo sumokėti tiek pat ir talonų, o nuo 1992 m. spalio 1 d. buvo paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Tokiu būdu Lietuva išėjo iš rublio zonos.

1991 metų laida

Pirma ant laikinųjų talonų buvo pavaizduoti Lietuvoje gyvenantys gyvūnai (1991 m. laida):

• 1 – du driežai
• 3 – garniai
• 5 – vištvanagis
• 10 – kiaunės
• 25 – lūšis
• 50 – briedis
• 100 – stumbras

• 
  1 talonas
• 
  1 talonas Driežai
• 
  3 talonai
• 
  3 talonai

• 
  5 talonai
• 
  5 talonai
• 
  10 talonų
• 
  10 talonų Kiaunės

• 
  50 talonų
• 
  50 talonų
• 
  100 talonų
• 
  100 talonų Stumbras

Buvo išleistos ir talonų dalys – 0,10 ir 0,50 talono. Išleidus antrą laikinųjų pinigų seriją ant jų buvo užrašyta, kad už jų padirbinėjimą bus baudžiama ir įvesta dar viena talono dalis – 0,20 talono.

1992 metų laida

1992 m. išleisti naujo pavyzdžio pinigai buvo mažesni ir su kitais paveikslėliais:

• 1 – pempės
• 10 – strazdas lizde
• 50 – tetervinas
• 100 – dvi ūdros
• 200 – elniai
• 500 – meška

• 
  10 talonų
• 
  10 talonų
• 
  50 talonų
• 
  100 talonų

1993 m. buvo išleistos modifikacijos:

• 200 – elniai
• 500 – du vilkai

Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir buvo mažai apsaugoti nuo klastojimo.

1993 m. birželio 25 d. įvedus litą laikini pinigai buvo keičiami į litus santykiu 100:1. Laikinieji pinigai buvo apyvartoje iki 1993 m. liepos 20 d.