Didžioji Moravija: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 72: | Eilutė 72: | ||
[[Kategorija:Moravija]] |
[[Kategorija:Moravija]] |
||
{{Link GA|en}} |
{{Link GA|en}} |
||
[[an:Moravia la Gran]] |
|||
[[be:Вялікая Маравія]] |
|||
[[be-x-old:Вялікая Маравія]] |
|||
[[bg:Великоморавия]] |
|||
[[ca:Gran Moràvia]] |
|||
[[cs:Velkomoravská říše]] |
|||
[[da:Stormähren]] |
|||
[[de:Großmähren]] |
|||
[[en:Great Moravia]] |
|||
[[eo:Grandmoravia imperio]] |
|||
[[es:Gran Moravia]] |
|||
[[fi:Suur-Määri]] |
|||
[[fr:Grande-Moravie]] |
|||
[[hr:Velikomoravska Kneževina]] |
|||
[[hu:Nagymorávia]] |
|||
[[id:Moravia Raya]] |
|||
[[it:Grande Moravia]] |
|||
[[ja:モラヴィア王国]] |
|||
[[ka:დიდი მორავია]] |
|||
[[ko:대모라비아 왕국]] |
|||
[[la:Magna Moravia]] |
|||
[[lv:Lielmorāvija]] |
|||
[[mk:Велика Моравија]] |
|||
[[mn:Их Морави]] |
|||
[[nl:Groot-Moravische Rijk]] |
|||
[[no:Stormähren]] |
|||
[[pl:Państwo wielkomorawskie]] |
|||
[[pt:Grande Morávia]] |
|||
[[ro:Moravia Mare]] |
|||
[[ru:Великая Моравия]] |
|||
[[sh:Velikomoravska Kneževina]] |
|||
[[sk:Veľká Morava]] |
|||
[[sl:Velikomoravska]] |
|||
[[sr:Великоморавска кнежевина]] |
|||
[[sv:Stormähren]] |
|||
[[uk:Велика Моравія]] |
|||
[[zh:大摩拉维亚公国]] |
|||
15:12, 13 kovo 2013 versija
| lot. Moravia Magna Didžioji Moravija | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Nenurodyta | |||
| Kalbos | slavų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įsteigimas | 833 m., 833 | |||
| - Nusiaubia madjarai | 902 m. | |||
 |
|---|
| Panonijos ir Dakijos istorija |
| Ilyrai, Trakai |
| Bojai, Dakai |
| Romos imperija (Dakija, Panonija) |
| Gotai |
| Hunai |
| Sklavėnai, Gepidai, Herulai, Langobardai |
| Avarų kaganatas (Avarai) |
| Frankų karalystė, Didžioji Moravija |
| Pirmoji Bulgarijos imperija |
| Madjarai |
| Vengrijos, Rumunijos, Voivodinos, Kroatijos istorija |
Didžioji Moravija - imperija, buvusi Centrinėje Europoje nuo 833 m. iki X a. pradžios. Ji laikoma viena pirmųjų Vakarų Slavų valstybių ir buvo valdoma dabartinių moravų ir slovakų protėvių. Jos centras buvo abipus Moravos upės krantų dabartinėje Slovakijoje ir Čekijoje, bet imperija buvo išplitus į Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Serbijos, Slovėnijos, Kroatijos ir Ukrainos teritorijas.
Didžioji Moravija buvo įkurta, kai Moimiras I jėga prijungė Nitros kunigaikštystę prie Moravijos kunigaikštystės 833 m. Atsirado beprecedentis kultūrinis vystymasis po Švento Kyrilo ir Metodijaus misijos, valdant princui Ratislavui 863 m. Imperija labiausiai išsiplėtė, kai valdė karalius Svatoplukas I (871-894 m.). Susilpninta vidinių kovų ir dažnų karų su Karolingų imperija, Didžioji Moravija buvo užgrobta vengrų X a. pradžioje, o jos gyventojus vėliau pasidalino Lenkija, Vengrija, Bohemija ir Šventoji Romos imperija.
Didžioji Moravija paliko ilgai trunkantį palikimą Vidurio ir Rytų Europoje. Dauguma pilių ir miestų išgyveno imperijos žlugimą. O pati imperija turėjo įtakos XVIII a. nacionaliniam čekų ir slovakų atgimimui.
Valdovai
- Mojmiras 830–846
- Rastislavas 846–869
- Svatoplukas 871–894
- Mojmiras II 894–?906
